Kas slypi už padėkos: tikri socialinio darbo veidai
Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje minint socialinių darbuotojų dieną, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė įteikė keturiolika „Gerumo žvaigždžių“ ir beveik šimtą padėkų socialiniams darbuotojams iš visos šalies.
Pakalbinome keletą iš jų apie tai, ką jiems reiškia gautas įvertinimas, ką reiškia būti socialiniu darbuotoju ir kodėl verta šį kelią rinktis jaunimui.
Įvertinimo galia: kai padėka tampa daugiau nei žodžiu
Socialinis darbas – tai profesija, kurioje dažnai tyliai dirbama „už kadro“, be ovacijų ar šviesų. Socialinių darbuotojų diena vieniems tampa simboliniu stabtelėjimu ir patvirtinimu, kad jų pasirinktas kelias yra prasmingas ir reikalingas. Apdovanojimai ir padėkos čia nėra tik formalumas – jie turi gilią asmeninę ir profesinę reikšmę.
Aurelija Žvikevičienė, SOTAS socialinė darbuotoja, gavusi „Gerumo žvaigždės“ apdovanojimą, į jį žvelgia kaip į dėkingumo simbolį – ne tik sau, bet ir visai profesijai.
„Gerumo žvaigždė man yra visų pirma dėkingumas. Dėkingumas bendrai kaip profesijai: kad esame matomi, kad esame vertingi. Aš tikrai didžiuojuosi tuo, kad buvau apdovanota“, – sako Aurelija.
Roma Fabijonavičiūtė-Genienė, Socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams, taip pat apdovanota „Gerumo žvaigžde“, pabrėžia, kad net ir tyliai atliekami darbai, kai jie pastebimi, įgauna daugiau prasmės.
„Visada dirbi iš širdies, bet toks įvertinimas labai motyvuoja. Supranti, kad padaryti darbai, kad ne veltui stengeisi, ne veltui darei – visa tai įprasminama“, – teigia Roma.
Dovydas Španagelis, „SOS vaikų kaimai“ Globos centro vadovas, šiemet gavęs socialinės apsaugos ir darbo ministrės padėkos raštą, sako, kad šis įvertinimas – tai ne tik profesinis pripažinimas, bet ir vidinis patvirtinimas, kad kasdienio darbo pastangos turi vertę ir prasmę.
„Padėka – tai įrodymas, kad tai, ką darau, yra pastebima ir įvertinama. Man tai reiškia tiesiog tam tikrą įvertinimą, kad einu teisingu keliu“, – patirtimi dalijasi jis.
Daugiau nei profesija: socialinio darbo esmė
Socialinis darbas – tai ne tik pareigybė ar užduočių sąrašas. Tai veikla, besiremianti giliu žmogišku ryšiu, pasitikėjimu ir noru padėti kitam žmogui augti, įveikti sunkumus ir atrasti kelią į visavertį gyvenimą. Kiekvieno socialinio darbuotojo patirtis skirtinga, tačiau visų jų požiūriu ši profesija – apie buvimą su žmogumi ir dėl žmogaus.
Aurelija savo profesiją vadina pašaukimu, o svarbiausia čia – pagarba, palaikymas ir bendrystė.
„Socialinis darbas yra daugiau negu profesija. Aš dirbu nuo 2007 metų, kai baigiau mokslus. Atėjau ir iki šiol dar neišėjau, nes tai man daugiau nei profesija, tai man – pašaukimas. Man svarbu matyti žmogų, eiti su juo kartu. Ne spręsti už jį problemas, o padėti jam rasti galimybes ir jomis pasinaudoti,“ – teigia SOTAS socialinė darbuotoja.
Socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams, socialinį darbą mato kaip procesą, kurio esmė – padėti žmogui tapti stipresniu, savarankiškesniu, labiau įsitraukti į visuomenę.
„Viskas šioje profesijoje yra apie pagalbą žmogui, apie įgalinimą, jo įtraukimą į visuomenę, savarankiškumo skatinimą“, – dalijasi įžvalgomis Roma.
Dovydas apie socialinį darbą kalba kaip apie būdą kurti pokytį visuomenėje per vaikų ir globėjų gyvenimus. „Man socialinis darbas reiškia tą, kad savo darbu galiu daryti kažkokį teigiamą pokytį visuomenei. Mano atveju – kurti pokytį per vaikus ir per globėjus. Užtikrinti vaikų saugumą, kad jie augtų mylinčioje aplinkoje,“ – pasakoja „SOS vaikų kaimai“ Globos centro vadovas.
Kodėl verta rinktis socialinį darbą?
Socialinio darbo profesija ne tik reikalinga, ji gali būti ir vienas prasmingiausių gyvenimo pasirinkimų. Ši sritis atvira tiems, kurie ieško ne rutinos, o prasmės. Dirbantieji šioje srityje – ypač tie, kurie jau nuėjo dalį kelio – vieningai sako: jei nori keisti pasaulį, pradėk nuo žmogaus, o jei nori keisti žmogaus gyvenimą – rinkis socialinį darbą.
Roma pabrėžia, kad ši profesija reikalauja ne tik žinių, bet ir asmeninių savybių: empatijos, atsakingumo, smalsumo. Ji dažnai dirba su studentais ir mato, kokias plačias galimybes jiems suteikia ši sritis.
„Rekomenduočiau jaunam žmogui rinktis šią profesiją, bet jis turi būti empatiškas, rūpestingas, atsakingas, žingeidus. Man tenka dirbti su studentais, kuriuos motyvuoju, sakydama, kad tai – labai įdomi, įvairiapusiška specialybė, kurioje savo gebėjimus galime pasimatuoti įvairiais aspektais,“ – sako pašnekovė.
Aaurelija, remdamasi asmenine patirtimi, kviečia pasimatuoti šią profesiją jaunus žmones.
„Aš iš savo pusės rekomenduočiau rinktis šią profesiją jaunam žmogui, nes aš jauna atėjau ir esu čia, nes čia verta būti,“ – teigia ji.
„SOS vaikų kaimai“ Globos centro vadovas taip pat skatina jaunus žmones rinktis socialinį darbą, jei tik jie nori daryti realų poveikį aplinkai. Jis pabrėžia, kad ši profesija niekada nenusibosta – kiekviena diena joje kitokia, kupina iššūkių ir prasmės.
„Turbūt mes visi turime polinkių skirtingiems dalykams, skirtingoms profesijoms, bet žmogui, kuris nori daryti realų pokytį visuomenėje arba iš esmės nori turėti niekada nenusibostantį darbą, tikrai rekomenduočiau rinktis socialinį darbą“, – sako Dovydas.
Dėkojame pašnekovams už atvirumą ir linkime sėkmės šiame prasmingame darbe.
Atnaujinimo data: 2025-10-14
Taip pat skaitykite:
Konferencijoje Paryžiuje aptarti pagalbos nusikaltimų aukoms klausimai
Ministrė J. Zailskienė lankėsi Šiauliuose: dėmesys šeimoms ir bendruomenėms