BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Esminiai pokyčiai: keisis žmonių su negalia socialinės integracijos sistema

Data

2022 03 17

Įvertinimas
5
2022 03 16_SADM_Socialine integracija.jpg
Esminiai pokyčiai: keisis žmonių su negalia socialinės integracijos sistema

Aplinkos ir informacijos neprieinamumas, individualizuotų paslaugų trūkumas ir pagalbos laiku neužtikrinimas yra esminės priežastys, kurios lemia žemesnį asmenų su negalia išsilavinimą, socialinę atskirtį, nedarbą ir patiriamą skurdą. Šiuo metu pagrindinis kriterijus, apibūdinantis žmonių su negalia – medicininis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suplanavo esminius pokyčius, kad būtų užtikrinti žmonių su negalia teisių, lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse principai. Priėmus suplanuotus teisės aktų pakeitimus, pagrindiniais kriterijais taps: asmens gebėjimai, veikla, aplinkos veiksniai, pagalbos reikmė.

„Visų pirma siūlome, kad būtų atsisakyta diskriminuojančių sąvokų, o naujosios sąvokos atspindėtų žmonių su negalia galią, o ne negalėjimą. Šalia to bus įtvirtinti pagrindiniai žmonių su negalia teisių ir laisvių principai: lygiateisiškumas, nediskriminavimas, visapusiškas įtraukimas, individualizavimas. Labai svarbi ir pagarba besivystantiems vaikų su negalia gebėjimams, jų teisei išsaugoti savo tapatybę, sudaryti tinkamas ugdymosi sąlygas. Aplinka ir informacija privalo būti prieinama visiems žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Pasak viceministrės J. Jakštienės, labai svarbu aiškiai įvardinti ir apibrėžti žmonių su negalia teisių politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus. Tuomet bus galima užtikrinti ir „vieno langelio“ principą, ir bus aiškios nevyriausybinių organizacijų kompetencijos ir teisės dalyvaujant asmenų su negalia teisių užtikrinimo procese. 

Šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti. Tikimasi, kad pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, šis rodiklis pakils iki 42 proc. (2030 m.). Iki 2030 metų tikimasi iki 70 proc. padidinti fizinės infrastruktūros prieinamumą (2019 m. – 30 proc.), informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymą nuo 5 proc. (2019 m.) padidinti iki 50 proc. (2030 m.), o gyvenimo kokybės indeksą išauginti iki 60 proc.

Siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti žmonių su negalia teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, užtikrinti žmonių su negalia interesus, nustatyti aiškius negalios, pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymo ir organizavimo pagrindus, iš naujo apibrėžti institucijų veiklos pagrindus, funkcijas ir jų įsipareigojimus žmonių su negalia teisių užtikrinimo srityse.

Aplinkos prieinamumas

„Kalbant apie žmonių su negalia savarankiškumą ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, dažnai atsiremiama į aplinkos prieinamumą. Deja, kol kas šioje srityje dar nemažai reikia nuveikti“, – sako viceministrė J. Jakštienė.

Pasak jos, siekiama, kad fizinės, informacinės aplinkos, transporto, prekių ir paslaugų, taip pat kiti visuomenei prieinami objektai tiek miesto, tiek kaimo vietovėse būtų prieinami pagal universalaus dizaino principą. Siūloma, kad privačios įmonės, siūlančios visuomenei prekes ar paslaugas, taip pat atsižvelgtų į žmonių su negalia poreikius. Svarbu, kad pastatuose ir kituose visuomenei prieinamuose objektuose būtų įrengti ženklai Brailio raštu, lengvai suprantama kalba ar kitais žmonėms su negalia tinkamai būdais.

Bendravimas

Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą, ir informacijos teikimas lengvai suprantama kalba. Įstatyme reglamentuotas tik informacijos pritaikymas žmonėms su negalia, o ne informacijos prieinamumo principas.

Siūloma įtvirtinti sąvokas „Bendravimas prieinamais būdais“ ir „Lengvai suprantama kalba“, o taip pat saviraiškos laisvę ir laisvę reikšti savo nuomonę: laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, idėjas lygiai su kitais asmenimis, visais pasirinktais bendravimo prieinamais būdais. Be to, planuojama įstatymiškai  įtvirtinti žmonių su negalia teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba.

Įstaigų sujungimas 

Siūloma šiuo metu veikiančias tris žmonių su negalia reikalus koordinuojančias įstaigas sujungti į vieną ir išplėsti funkcijas. Nauja įstaiga priimtų sprendimus dėl neįgalumo lygio, dalyvumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, poreikių nustatymo, asmenų su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis organizavimo. Taip pat dalyvautų formuojant ir įgyvendinant žmonių su negalia teisių užtikinimo politiką, teiktų metodinę pagalbą vartotojams ir institucijoms teisių užtikrinimo įgyvendinimo klausimais, organizuotų žmonių su negalia teisių užtikrinimo įgyvendinimo rezultatų stebėseną, koordinuotų atvejo vadybos teikimą.

Dabar veikia:
* Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (nustato negalią, poreikius, išduoda pažymėjimus, nustato profesinės reabilitacijos poreikį, teikia rekomendacijas dėl pagalbos reikmių išdavimo), 
* Neįgaliųjų reikalų departamentas (organizuoja ir koordinuoja integracijos priemonių įgyvendinimą, vykdo integracijos rezultatų stebėseną),
* Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (aprūpina techninės pagalbos priemonėmis, teikia mobilios komandos paslaugą).

Pagalbos reikmių nustatymo ir teikimo modelis 

Siūloma sukurti žmonių su negalia pagalbos reikmių nustatymo ir teikimo modelį pasitelkiant atvejo vadybą. Tokiu būdu būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių. 

Atvejo vadybą siūloma skirti visiems žmonėms, kuriems vertinama negalia, arba pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis, dalyvumo lygis, pagalbos poreikis.

Kaip tai veiktų? Žmogui su negalia užtektų kreiptis į naujai sukurtą įstaigą, kurioje dirbantis atvejo vadybininkas atliktų kompleksinės pagalbos poreikio vertinimą ir sudarytų atvejo vadybos planą 6 mėnesiams ir vykdytų nuolatinę šią plano įgyvendinimo stebėseną. Po šio laikotarpio planas būtų peržiūrimas, o esant poreikiui koreguojamas ir pratęsiamas.