BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apklausa: visuomenė pasiruošusi žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką. Pokyčiai nuo 2023 m.

Data

2022 11 23

Įvertinimas
1
skydelis Darbo rinka04.png
Apklausa: visuomenė pasiruošusi žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką. Pokyčiai nuo 2023 m.

Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau, tik būtina jiems sukurti tinkamas sąlygas. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa atskleidė, kad šalies visuomenė yra pasiruošusi platesniam žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką ir, suprantama, visuomeninį gyvenimą.

Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 72 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Absoliuti dauguma (90 proc.) tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Net 92 proc. visų tyrimo dalyvių patvirtino, kad, būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 

„Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti asmenis su negalia. Džiaugiuosi ir visuomenės palaikymu. Apklausa rodo, jog šalies gyventojai yra pasiruošę platesniam žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką. Tikiu, jog savo kolektyvuose jau esate pastebėję, kad negalią turintys darbuotojai, jūsų kolegos, yra konkurencingi darbuotojai, galintys dirbti įvairius darbus, užimti įvairias pareigas ir prisidėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais prie įmonės kuriamos vertės ir augimo. Nes iš tiesų – jokio skirtumo, ar su negalia, ar be jos – darbe vieni kitus vadinkime tiesiog kolegomis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Kas keisis 2023 m.?

Du iš trijų respondentų (65 proc.) pritaria, kad valstybės siūloma pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su negalia atviroje darbo rinkoje, yra pakankama. Tikimasi, kad nuo 2023 m. pradžios įsigaliosiančios naujovės bus papildoma paskata dirbti tiek žmonėms su negalia, tiek juos į darbą priimantiems darbdaviams.

Iki šiol egzistuojantis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Socialinės įmonės statusą turėjusiose įmonėse dirbantys negalią turintys žmonės ir kitąmet nepraras darbo vietų, nes socialinių įmonių veiklos tęstinumui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, o jose dirbantys negalią turintys darbuotojai priskirti darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei ir jiems galės būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Nauju teisiniu reguliavimu siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje. Svarbiausia – žmonės su negalia galės patys nuspręsti, kur jie norėtų dirbti, o darbdaviai gaus valstybės paramą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.

Taikant prevencines priemones – lydimąją pagalbą, mokant subsidiją darbo asistentui, subsidiją darbo vietai pritaikyti ne tik bedarbiams, bet ir užimtiesiems – bus išvengta jau dirbančiųjų asmenų, įgijusių negalią, iškritimo iš darbo rinkos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia.

Parama dirbantiems atviroje darbo rinkoje

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarka ir maksimalus dydis nesikeičia. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis.

Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgaliu. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas – iki beveik 4 tūkst. eurų. Tačiau subsidija aplinkos pritaikymui gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per 36 mėn., o tokia darbo vieta turi būti išlaikyta bent 3 metus.

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Paskata darbdaviui turėtų tapti ir tai, kad jeigu asmeniui darbo funkcijoms atlikti reikalinga darbo asistento pagalba, bus skiriama subsidija jo darbo užmokesčiui. Jos dydis – 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis – 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba. Ši subsidija bus teikiama ne tik bedarbiams, bet ir užimtiems asmenims, kuriems nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti. Jiems nėra taikomas finansavimo ribojimas.