Antram karantinui šalies verslas ir gyventojai ruošėsi, pagalbos iš valstybės kreipiasi rečiau

Data

2021 02 07

Įvertinimas
0
Antrasis karantinas:  valstybės pagalbos prašoma rečiau
Antrasis karantinas: valstybės pagalbos prašoma rečiau

Dėl pandemijos ribojimų nukentėję darbdaviai, darbuotojai ir toliau gali naudotis įvairiomis valstybės pagalbos priemonėmis: subsidijomis darbo užmokesčiui prastovų metu, „Sodros“ įmokų atidėjimu, gauti ligos išmoką nesergančio vaiko priežiūrai. Pastebima, kad antrajam karantinui šalies gyventojai ir verslas ruošėsi ir dalis jų prie karantino ribojimų sėkmingai prisitaikė, todėl lyginant su pirmuoju karantinu, dėl valstybės paramos kreipėsi rečiau.

„Pastebime, kad tiek įmonės, tiek darbuotojai sugebėjo gana gerai prisitaikyti ir dirbti karantino sąlygomis. Tai suteikia vilties, kad antrojo karantino poveikis ekonominiam aktyvumui bus mažesnis nei pirmojo karantino, suprantama, jeigu jo trukmė nebus reikšmingai ilgesnė,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Valstybės pagalbos priemonių savalaikiškumą ir tikslingumą patvirtino ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų misija Lietuvoje. TVF specialistai pažymėjo, kad ekonominės politikos atsakas į COVID-19 pandemijos sukeltą šoką, teikiant paramą įmonėms ir nukentėjusių sektorių darbuotojams, buvo tinkamas ir savalaikis.

Geresnį verslo pasirengimą antrajam karantinui liudija ir Lietuvos banko ekspertai: įvestas antrasis karantinas ekonomikos sektorius paveikė skirtingai. Nuo jo labiausiai nukentėjo tiesiogiai apribotos veiklos – maitinimo ir apgyvendinimo, į turizmą orientuotos ir pramogų veiklos. Kita vertus, daugelio kitų, tik iš dalies apribotų veiklų kol kas apyvarta mažėja pastebimai mažiau nei per pirmąjį karantiną.

KETVIRTADALIU MAŽIAU DARBDAVIŲ, PASKELBUSIŲ PRASTOVAS. Darbdaviai, dėl karantino negalintys suteikti darbo darbuotojams, gali skelbti prastovas ir kreiptis dėl darbuotojo darbo užmokesčio kompensavimo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai kovą prastovas buvo paskelbę per 20 000 įmonių – tai didžiausias skaičius visos pandemijos metu. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių yra ketvirtadaliu mažiau ir siekia 15 tūkst. Prastovos yra paskelbtos per 120 tūkst. darbuotojų.

Nuo šių metų sausio darbdaviams kompensuojama 100 proc. prastovose esančių darbuotojų priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 963 eurai „ant popieriaus". Taip siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų išsaugotų savo darbo vietas ir darbą tęstų atslūgus pandemijai. Pastebima, kad mažiau darbdavių kreipiasi subsidijų darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus. Lyginant su pirmuoju karantinu, sulaukta per 30 proc. mažiau prašymų skirti subsidijas darbuotojų užmokesčiui.

2,5 KARTO MAŽIAU PRAŠYMŲ DĖL „SODROS“ ĮMOKŲ ATIDĖJIMO. Įmonių, pateikusių „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų per antrąjį karantiną, sumažėjo daugiau nei 2 kartus lyginant su pirmuoju. Šiuo metu 5 200 draudėjų yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų įsipareigojimų suma siektų apie 49 mln. eurų. Kokią dalį šių įmokų įmonės sumokės ir kiek atidės – paaiškės pasibaigus karantinui. Palyginimui, per pirmąjį karantiną „Sodra“ buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst. prašymų netaikyti sankcijų, o skola siekė beveik 125 mln. eurų.

MAŽIAU TĖVŲ KREIPIASI DĖL NEDARBINGUMO VAIKO PRIEŽIŪRAI. Tėvų, turinčių nedarbingumo pažymėjimą prižiūrėti ugdymo įstaigų nelankančių darželinukų ir pradinukų, yra mažiau nei per pirmąjį karantiną. Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50 – 60 tūkst. Nemaža dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų – naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.

Nukentėjusiems nuo pandemijos naujasis pagalbos paketas šiemet siekia 200 mln. eurų. Prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčio subsidijoms numatyta skirti 90 mln. eurų, fiksuoto dydžio išmokoms dirbantiems savarankiškai suplanuota 36 mln. eurų, darbo paieškos išmokoms – 14 mln., ligos išmokoms už nesergančio šeimos nario priežiūrą – 60 mln. eurų. Jeigu karantinas užsitęstų ir valstybės paramos poreikis išaugtų – lėšų valstybės pagalbos priemonėms būtų skirta atitinkamai daugiau.