Socialinis darbuotojas – daugiau nei darbas, daugiau nei pareiga
Rugsėjo 27-ąją Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena – tai proga padėkoti žmonėms, kurie kasdien keičia gyvenimus.
Socialinio darbuotojo profesija – tai ne tik darbas, bet ir pašaukimas. Tai kasdienė pagalba tiems, kuriems be galo svarbu būti priimtiems ir suprastiems. Šios profesijos atstovai geba matyti galimybes net sudėtingiausiose situacijose, padėti žmogui atrasti vidinius resursus bei įgalinti juos įveikti gyvenimo sunkumus.
Kalbintos ilgametę patirtį turinčios socialinės darbuotojos sutaria – ši profesija reikalauja širdies, empatijos, žinių ir kantrybės, bet mainais dovanoja neįkainojamą jausmą: galimybę prisidėti prie žmonių pokyčių gyvenime ir prie jautresnės, tvirtesnės visuomenės kūrimo.
Kai siekis padėti tampa gyvenimo keliu
Ne kiekvienas tiksliai žino, kuo nori būti vos baigęs mokyklą. Kartais sprendimas gimsta iš smalsumo ar net atsitiktinumo, bet ilgainiui tampa prasmingu gyvenimo keliu. To pavyzdys – Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose dirbanti socialinė darbuotoja Samanta Novogrodskienė. .
„Buvo nauja specialybė, gal pirmi metai tik buvo, kai atsirado tokia galimybė. Galvojau – kažkas naujo, pati net nežinojau, į ką stojau“, – atvirauja Samanta, skaičiuojanti jau ne vieną dešimtmetį socialinio darbo stažo.
Ar laukė nusivylimas supratus, kur pateko? Toli gražu ne. Samanta savo šiek tiek „aklu“ pasirinkimu džiaugiasi ir dabar šios profesijos nekeistų į jokią kitą. Specialistės teigimu, šiame darbe ji turi progą tiesiogiai prisiliesti prie pokyčių žmonių gyvenimuose, o matyti rezultatą, kaip keičiasi žmogus, yra visad smagu.
Kita mūsų pašnekovė, nuo 1991 metų socialine darbuotoja dirbanti Liną Visminienė pasakoja, kad profesiją pasirinko, norėdama tiesiogiai prisidėti prie žmonių gerovės. Dar vaikystėje jai teko matyti, kaip tyčiojamasi iš mergaitės, turinčios negalią. Toks neteisingumas giliai įstrigo širdyje.
„Nuo mokyklos laikų buvo noras padėti žmonėms. Mūsų kaime buvo mergaitė su negalia, kurios labai gaila buvo... Po mokyklos įstojau į ikimokyklinį auklėjimą, bet vėliau persikvalifikavau į socialinius darbuotojus“, – prisimena Ventos socialinių globos namų darbuotoja.
Ji pabrėžia, kad nenorėtų dirbti jokio kito darbo: „Čia kiekvieną dieną gali kažkam padėti, pagerinti kažkam gyvenimą“.
O štai Visagino socialinės globos namų Dūkštų grupinio gyvenimo namų darbuotojos Janinos Juodkienės kelias į šią profesiją prasidėjo nuo šeimos. Užaugusi didelėje šešių vaikų šeimoje, būdama vyriausia, ji jautė atsakomybę už jaunesniuosius, tad natūraliai išmoko rūpintis kitais ir sunkiai įsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip.
„Buvau vyriausia. Tu atsakinga, tu turi rūpintis – tas man liko. Ir dabar jaučiu, kad turiu rūpintis tais, kuriems labiausiai reikia“, – atvirauja Janina.
Taigi, tų priežasčių, atvedančių į socialinio darbuotojo kelią, išties yra pačių įvairiausių, tačiau visi jie susiję su siekiu padėti.
Pokyčiai, kurie įkvepia
Socialinis darbuotojas teikia daugiau nei vien tik paslaugas – jų darbas prisideda prie reikšmingų gyvenimo pokyčių. Kartais pradžia atrodo sudėtinga, bet su laiku, kantrybe ir šiluma galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Pasak pašnekovių, jų profesiniame kelyje pasitaikė begalė likimų, visgi esama pavienių istorijų ilgam nugulusių į atmintį.
Linai labiausiai įsimena atvejai, kai gyvenimai staiga pasikeitė dėl skaudžių likimo smūgių: anksčiau stiprūs ir savarankiški žmonės dėl patirtų tragedijų tampa pažeidžiami ir reikalingi pagalbos.
Išmokti pasitikėti ir atsiverti po asmeninių tragedijų sunku. Samanta pasakoja, kad kartais žmogus, atvykęs į socialinės globos namus, nelinkęs bendrauti, nori tik atsiriboti nuo kitų ir gulėti lovoje.
„Motyvavimas, konsultavimas, kad jie vėl jaustų gyvenimo prasmę, labai svarbus“, – sako ji.
Vienas iš įsimintiniausių jos profesinės patirties atvejų – jaunuolis iš nakvynės namų. Į socialinius darbuotojus jis kreipėsi tiesiog iš kankinančio alkio. Samanta pasakoja, kad vaikinas atrodė tarsi benamis, žmonės jo vengė, tačiau suteikus reikiamą pagalbą šiandien jo socialiniai įgūdžiai puikūs.
„Dar šiek tiek ir jis galės eiti visiškai savarankiškai gyventi. Rezultatas toks, kad neatpažintum, pasikeitė visiškai“, – nuoširdžiai džiaugiasi Samanta.
O Janina prisimena žmogų, kuris, nors turėjo namus, negalėjo į juos sugrįžti dėl konflikto su artimaisiais ir psichinės sveikatos problemų.
„Buvo ir priverstinis gydymas, ir skolos, ir artimieji nelaukė. Bet jis buvo motyvuotas. Įdėjome daug pastangų, ir jis grįžo į savo namus. Tada tikrai jaučiau, kad padėjau“, – teigia socialinė darbuotoja.
Janina įsitikinusi: kartais socialiniai darbuotojai tampa vieninteliais, kurie tiki žmogumi, kai niekas kitas nebetiki. Jie mato potencialą net tada, kai jo nemato pats žmogus. Jie moka palaukti, padrąsinti ir uždegti viltį.
Profesionalai, kuriantys žmogišką santykį
Visos kalbintos specialistės sutiko, kad šio darbo neįmanoma dirbti formaliai. Reikia širdies, empatijos ir tikėjimo žmogumi. Tai darbas tiems, kurie nori būti reikalingi – ne teoriškai, o realiai, kiekvieną dieną.
„Negali dirbti tokio darbo, jei esi abejingas. Turi būti nuoširdus, empatiškas ir norėti suteikti pagalbą kitam žmogui“, – sako Lina, pabrėždama, kad jos globotiniams dažnai reikia ne daiktų ar pinigų, o žmogiško santykio.
„Paprastai vaikai džiaugiasi nupirktu žaislu. O mūsų socialinių globos namų gyventojams užtenka gero žodžio, šilumos, menkniekio. Tokios nuoširdžios reakcijos kitur nepamatysi“, – pastebi socialinė darbuotoja.
Janina priduria, kad dirbant šį darbą ypač svarbu neteisti, nes gyvenimas nenuspėjamas. „Mes nei vienas nežinome, kas mūsų laukia“, – sako pašnekovė.
Samanta pamini ir dar vieną svarbų socialinio darbuotojo veiklos aspektą: pasak jos, sėkmę lemia ne tik individualus darbas, bet ir komanda. Socialinis darbuotojas dirba savo darbą, jo kompetencijos yra plačios, bet ne visagalės – svarbus nuolatinis bendradarbiavimas tarp sričių, tad dažnai dirbama komandoje su psichologais, teisininkais ir gydytojais.
„Labai svarbu, kad kiekvienas darbuotojas atsižvelgtų į žmogaus poreikius ir stipriąsias puses. Tik tada matome tikrą pokytį“, – teigia ji.
Socialinio darbo paveikslas šiandien
Praeitų metų spalio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju. Žmonės supranta ir vertina socialinių darbuotojų darbo svarbą: dauguma, net 75 procentai respondentų, nurodė, kad socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 17 tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie 5 tūkstančiai – socialiniai darbuotojai.
Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia daugiau nei 100 tūkstančių, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių socialinių paslaugų teikimui. Tuo tikslu siekiama, kad ši profesija taptų patrauklesnė atlygiu, darbo sąlygomis, augimo ir tobulėjimo galimybėmis, ir ją rinktųsi kuo daugiau jaunų žmonių.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet – vidutinis jų darbo užmokestis per paskutinius penkerius metus padidėjo 65 procentais. 2025 metais socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė 1411 eurus ir, tobulinant profesinę kompetenciją, yra didinamas..
Jau dvejus metus taikomas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Šis svarbus dokumentas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes.
Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina savo profesines kompetencijas, dalyvaudami mokymuose, supervizijose, intervizijose ir kt. Nuo 2022 metų spalio mėn. veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir (ar) vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Šis centras pasiekė puikių veiklos rezultatų.
Turbūt nesuklysime pasakę, kad visuomenės brandą, jautrumą bei empatiją galėtume matuoti ir joje veikiančių socialinių darbuotojų atsidavimu savo darbui. Jiems jų profesinė kasdienybė – daugiau nei darbas, daugiau nei pareiga.
Su artėjančia Lietuvos socialinių darbuotojų diena!
Atnaujinimo data: 2025-09-17
Taip pat skaitykite:
Darbo užmokesčio skaidrumo garantijų atmintinė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje – iniciatyva „DUOday“