ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai

Kodėl būtina koordinuoti socialinės apsaugos sistemas?

Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungoje teisių. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialines garantijas buvo priimti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t.y. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Šie reglamentai pakeitė iki tol galiojusius 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos labai skirtingos, tačiau reglamentai nesiekia jų suvienodinti. Pagrindinis tikslas yra sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad pašalinti kliūtis laisvam asmenų judėjimui, užtikrinant migruojančių asmenų socialinę apsaugą. Socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai taikomi tiesiogiai, todėl jų nuostatų į nacionalinius įstatymus perkelti nereikia, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu.

Kam yra taikomi ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai?

Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 taikymas buvo išplėstas visiems ES piliečiams, t.y. naujos koordinavimo taisyklės taikomos ne tik asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar savarankiškai, ir jų šeimų nariams, bet ir neaktyviems ES piliečiams. 

Šie reglamentai nuo 2012 m. balandžio 1 d. pradėti taikyti santykiuose su Šveicarija, o nuo 2012 m. birželio 1 d. ir santykiuose su Europos ekonominės erdvės (Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija) valstybėmis narėmis. 

Trečių šalių piliečiams ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai yra taikomi, jeigu jie legaliai gyvena valstybės narės teritorijoje ir yra apdrausti pagal tos šalies įstatymus. Tačiau trečiųjų šalių piliečiams santykiuose su Danija reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nėra taikomi. 

Asmenims, kurie nepriklauso nė vienai iš išvardintų kategorijų, reglamentų nuostatos nėra taikomos. Tai dažniausiai būna nedirbantys asmenys, neapdrausti socialiniu draudimu.

Kokios socialinio draudimo išmokos yra koordinuojamos?

 ES lygiu koordinuojamos visos svarbiausios socialinės apsaugos sritys. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 yra taikomas:

• ligos, motinystės ir tėvystės išmokoms;
• neįgalumo (netekto darbingumo) pensijoms, įskaitant tas, kurios skirtos darbingumui išsaugoti ar atgauti;
• priešpensinėms išmokoms;
• senatvės pensijoms;
• pensijoms maitintojo netekusiems asmenims;
• išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;
• išmokoms mirties atveju;
• nedarbo išmokoms;
• išmokoms šeimai.

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 netaikomas socialinei ir medicininei paramai, karo aukų ar jo pasekmių išmokų sistemoms.

Kokie yra pagrindinis socialinės apsaugos koordinavimo principai?

Pagrindinius socialinės apsaugos koordinavimo principus.

1. Asmeniui gali būti taikomi tik vienos valstybės socialinio draudimo teisės aktai, t.y. asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje šalyje.

2. Lygių galimybių principas. Reglamentai draudžia diskriminaciją dėl pilietybės. Asmenims, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 883/2004, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios prievolės ir jie naudojasi tomis pačiomis išmokomis, kaip ir valstybės piliečiai.

3. Įgytų teisių išsaugojimo principas, t.y. galimybė eksportuoti paskirtas socialinio draudimo išmokas.

4. Socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 leidžia sumuoti darbo, socialinio draudimo bei gyvenimo laikotarpius atsižvelgiant į įvairių valstybių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius yra atsižvelgiama, kai yra būtina nustatyti, ar asmuo turi teisę į socialinio draudimo išmoką. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 14 metų Lietuvoje ir 4 metus Vokietijoje, pateikia prašymą gauti senatvės pensiją, tačiau nei pagal Lietuvos, nei pagal Vokietijos teisės aktus neturi reikalaujamo minimalaus stažo (Lietuvoje 15 metų, Vokietijoje – 5 metai). Be sumavimo principo, toks asmuo neturėtų teisės gauti senatvės pensiją, nors bendrai būtų apdraustas 18 metų. Vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 883/2004, kiekviena valstybė mokės senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo laikotarpį.

Kurioje šalyje asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu?

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 įtvirtina pagrindinę taisyklę, kad asmuo yra draudžiamas pagal darbo vietą, taip vadinamas lex loci laboris principas. Tačiau ši taisyklė turi keletą išimčių.

Vadovaujantis nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojų siuntimą laikinai dirbti į užsienį, Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kurį darbdavys siunčia laikinai dirbti jo naudai į kitą ES ar EEE valstybę narę ar Šveicariją, lieka apdraustas socialiniu draudimu Lietuvoje, su sąlyga, kad darbuotojas nėra siunčiamas pakeisti kitų darbuotojų, kurių siuntimo laikotarpis baigėsi, o siunčianti įmonė vykdo žymią veiklą Lietuvoje. Tarp Lietuvos darbdavio ir darbuotojo per visą siuntimo dirbti į užsienį laiką turi išlikti tiesioginis ryšys. Tai reiškia, kad darbuotoją į užsienį siunčiančiam darbdaviui išlieka visos darbo sutartyje numatytos pareigos ir prievolės. Tai apima darbdavio pareigą mokėti siunčiamam darbuotojui atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas bei teisę vadovauti darbui ir jį prižiūrėti, nors praktiškai darbui gali vadovauti užsienio bendrovė. Siuntimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių.

Tokios pat taisyklės galioja ir Lietuvoje savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai atliekantiems darbą kitoje valstybėje narėje.

Asmuo, dirbantis vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį, o kitoje savarankiškai, bus draudžiamas socialiniu draudimu valstybėje narėje, kur turi darbo sutartį.

Jūrininkai, dirbantys laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, draudžiami socialiniu draudimu toje valstybėje narėje, net jei jie gyvena kitoje šalyje.

Kaip yra mokamos pensijos?

Senatvės pensija. Kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje asmuo buvo apdraustas, draudimo stažas yra išsaugomas. Kitaip tariant, sumokėtos įmokos nei perkeliamos į kitą šalį, nei išmokamos asmeniui, jei asmens draudimas toje šalyje nutrūksta. Kiekviena šalis, kurioje asmuo buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją, kai asmuo pasieks pensinį amžių. Pensija bus skaičiuojama pagal asmens draudimo stažą toje šalyje. Nustatant asmens teisę į senatvės pensiją, atsižvelgiama į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą.

Invalidumo (netekto darbingumo) pensija. ES valstybėse narėse egzistuoja A ir B lygio sistemos. A lygio sistemoje yra viena sąlyga dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, t.y. pensija skiriama, jei nedarbingumo nustatymo metu asmuo yra apsidraudęs. Šiuo atveju, jam visada bus skiriama visa pensija, net ir tuo atveju, jei šioje šalyje jis buvo apdraustas trumpą laikotarpį. Tokia sistema galioja Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Olandijoje.

B lygio sistemoje netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo draudimo laikotarpio trukmės. Pagal šias sistemas paprastai nebūtina būti iš tikrųjų apdraustam tuo metu, kai nustatomas nedarbingumas. Tokia sistema taikoma Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Švedijoje.

Jei darbuotojas migrantas buvo apdraustas tik tose valstybėse, kuriose taikoma A lygio sistema, jam netekto darbingumo pensiją skiria ta valstybė narė, kurios teisės aktai buvo taikomi tuo metu, kai buvo nustatytas nedarbingumas. Be abejo, asmuo turės įvykdyti tos kompetentingos valstybės įstatymuose kitas numatytas sąlygas dėl netekto darbingumo pensijos. Kitos valstybės, kuriose pareiškėjas buvo apdraustas, pensijos jam neskirs.

Jei darbuotojas migrantas buvo apdraustas tik tose valstybėse, kuriose taikoma B lygio sistema ir netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės, kiekviena valstybė narė mokės netekto darbingumo pensijos dalį už joje įgytą stažą.

Jei darbuotojas migrantas buvo apsidraudęs kaip valstybėje narėje, kur taikoma A lygio sistema, taip ir valstybėje narėje, kur taikoma B lygio sistema, galimi įvairūs variantai. Jei nedarbingumas nustatomas tuo metu, kai pareiškėjas buvo apsidraudęs valstybėje, kurioje netekto darbingumo pensijos dydį lemia draudimo stažas, jis gaus dvi pensijas – kiekviena iš jų atitinka jo draudimo laikotarpių trukmę kiekvienoje kompetentingoje valstybėje. Jei nedarbingumas nustatomas tuo metu, kai pareiškėjas apsidraudęs valstybėje, kurioje netekto darbingumo pensijos dydis nepriklauso nuo draudimo stažo, jis gaus dvi pensijas: vieną iš pirmosios valstybės, atsižvelgiant į draudimo laikotarpius pagal tos šalies teisės aktus, kitą – iš valstybės, kurioje jis buvo apdraustas nedarbingumo nustatymo metu. Paprastai antra valstybė turi mokėti viso dydžio pensiją. Tačiau pensijos suma gali būti mažinama, atsižvelgiant į pirmoje valstybėje gaunamą pensiją.

Našlių/našlaičių pensija. Paprastai našlių pensijoms taikomos tokios pat taisyklės kaip ir netekto darbingumo ar senatvės pensijoms. Nepriklausomai nuo našlio ar našlės gyvenamosios vietos šios pensijos turi būti mokamos nesumažintos, nepakeistos ir nesustabdytos.

Jei velionis buvo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo, našlei ar našliui skirta pensija bus apskaičiuojama pagal principus, kurie būtų taikomi pačiam apdraustajam. Jei velionis jau gaudavo pensiją, našlei ar našliui skiriama pensija bus apskaičiuojama pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Jei pensininkas gaudavo pensiją pagal dviejų ar kelių šalių teisės aktus, jo našlė ar našlys taip pat turės teisę į našlių pensijas pagal šių šalių teisės aktus.

Asmuo, likęs našlaičiu mirus asmeniui, kuris buvo apdraustas pagal tik vienos šalies įstatymus, turi teisę gauti našlaičio išmoką pagal tos valstybės įstatymus neatsižvelgiant į tai, kur gyvena ES ar EEE. Asmuo, likęs našlaičiu mirus asmeniui, kuris buvo apdraustas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių įstatymus, turi teisę į proporcines išmokas, numatytas pagal šių valstybių įstatymus.

Kaip mokamos ligos, motinystės ir tėvystės išmokos pinigais?

Ligos ir motinystės išmokos visada mokamos taikant tos šalies teisės aktus, kurioje asmuo buvo apdraustas draudiminio įvykio metu, nepriklausomai, kur asmuo gyvena. Išmokų dydis ir mokėjimo trukmė visiškai priklauso nuo valstybės, kurioje asmuo buvo apdraustas, teisės aktų. Jei asmuo, turintis teisę gauti ligos ar motinystės išmoką, gyvena valstybės narės, kitos negu kompetentinga valstybė, teritorijoje, jis gaus ligos ar motinystės išmoką toje valybėje, kur gyvena, t.y. paskirta ligos ar motinystės išmoka bus eksportuojama. Nustatant teisę į išmoką sumuojami kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai. 

Kaip mokamos nedarbo išmokos?

Valstybė narė, pagal kurios teisės aktus teisė į nedarbo draudimo išmoką priklauso nuo draudimo laikotarpių, sumuoja draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus kitoje valstybėje narėje, jei paskutinis draudimo laikotarpis įgytas kompetentingoje valstybėje. Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas pagal kompetentingoje valstybėje narėje sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Asmenims, kurie paskiausio darbo metu dirbo ir gyveno skirtingose valstybėse narėse (pvz., pasienio ar sezoniniai darbuotojai), numatytos specialios taisyklės.

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 numato, kad bedarbis, išvykęs ieškoti darbo į kitą valstybę narę, tam tikrą laiką gali gauti nedarbo išmoką. Nedarbo draudimo išmokų mokėjimo į kitą valstybę sąlygos:

1. Asmuo tapęs bedarbiu ir norintis vykti ieškoti darbo kitoje valstybėje turi mažiausiai keturias savaites būti registruotas teritorinėje darbo biržoje.

2. Per septynias dienas bedarbis turi užsiregistruoti kitos valstybės narės įdarbinimo tarnyboje.

3. Eksporto laikotarpis – 3 mėnesiai, bet ne ilgiau nei iki teisės į nedarbo išmoką pabaigos. Gali būti pratęsiamas dar 3 mėnesiams.

4. Jeigu bedarbis grįžta į savo šalį prieš pasibaigiant 3 mėnesių laikotarpiui, jis ir toliau išsaugo teisę gauti nedarbo išmoką pagal tos valstybės teisės aktus. Kitu atveju jis praranda teisę gauti šią išmoką.

5. Nedarbo išmoka gali būti eksportuojama tik vieną kartą tarp dviejų darbo pagal darbo sutartį laikotarpių

Kaip mokamos išmokos šeimai?

 Jei šeimos nariai gyvena šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas kaip pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo, ši šalis visada bus kompetentinga mokant išmokas šeimai.

Jei tėvai dirba pagal darbo sutartį skirtingose valstybėse ir turi teisę į išmokas šeimai, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, išmoką šeimai mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tačiau jei kitoje valstybėje išmoka šeimai yra didesnė, ji mokės skirtumą tarp šiose valstybėse numatytų išmokų.

Bedarbiai, gaunantys nedarbo išmokas pagal vienos valstybės narės teisės aktus, turi teisę į išmokas šeimai pagal šios valstybės teisės .aktus.

Pensininkai paprastai gauna išmokas šeimai iš tos valstybės, kuri jiems moka pensiją. Jei pensininkas gauna pensiją iš kelių valstybių narių, kompetentinga mokėti išmokas šeimai yra ta valstybė, kurioje gyvena pensininkas. Jei gyvenamosios vietos valstybėje pensininkas neatitinka reikalavimų, kad gautų išmokas šeimai, kompetentinga valstybė yra ta valstybė, kurioje pensininkas buvo apdraustas ilgiausią laikotarpį.

Jei pensininkas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę gauti išmokas šeimai už tą patį vaiką, kompetentinga valstybė yra ta, kurioje vykdoma profesinė veikla.

Kur kreiptis

Leidinukai apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą:  

Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinė apsauga (2011 m.)
Praktinis vadovas. "Teisės aktai, taikomi darbuotojams ES, EEE ir Šveicarijoje"  (LT), (EN)
Atnaujintas lankstinukas apie išmokas šeimai "Išmokos šeimai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje" (2022 m. gruodis) 

Tyrimai ir ataskaitos: 

Moves ekspertų tinklas (ES vidaus judumo nepriklausomų ekspertų tinklas) (tyrimai muo 2018 m.)

Kitos svarbios nuorodos:  

Europos Sąjungos abipusio informavimo apie socialinę apsaugą sistema (Missoc) 

Europos Sąjungos kompetentingų įstaigų katalogas, kuriame rasite kompeteningų įstaigų kontaktinę informaciją

Informacija apie kitos Europos Sąjungos valstybėse mokamas išmokas (anglų kalba) 

Filmukai apie socialines garantijas ES migruojantiems asmenims