Ligos išmoka (Ligos socialinis draudimas)

Teisę gauti ligos išmoką turi asmuo, jeigu jis:

 

  • yra apdraustas ligos socialiniu draudimu;
  • tampa laikinai nedarbingas ir dėl to praranda darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme numatytus atvejus;
  • iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, kai:

1) apdraustieji asmenys iki 26 metų iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo įgijimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą);

2) apdraustieji iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė nei 3 mėnesiai;

 3) apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo ar tarnybos laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo ar tarnybos dieną. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais (asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos (įmokų sumokėjimo dienos) iki draudžiamojo įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) suma. Šie asmenys apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos).

 

Ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:

  • apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme nurodytus atvejus;
  • sergantiems šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), motinai (tėvui), įmotei (įtėviui)), slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
  • dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;
  • apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas;
  • pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomų vaikų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
  • vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;
  • apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

 

Ligos išmokos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.

 

Ligos socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, nedarbo draudimo išmokas.

 

Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. 

  Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam suteiktos atostogos, sukaks 2 metai.

 

Ligos išmokos mokėjimo trukmė

 

  • Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos (asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; po atleidimo iš darbo – ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas).
  • Savanoriškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
  • Nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
  • Slaugant sergantį šeimos narį ar prižiūrint vaiką:
    • Slaugant sergantį šeimos narį – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
    • slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
    • slaugant stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
    • slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį  ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
    • slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (šių ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras) – ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos;

    • slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis (šių ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras) – ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos;

    • vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
    • švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

 

Ligos išmoka laikinai nedarbingiems asmeniui nemokama, jeigu jis:

  • tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
  • tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • be pateisinamos priežasties pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse;
  • kreipėsi praleidęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą kreipimosi dėl ligos išmokos terminą.

 

Išmokos dydis ir mokėjimo tvarka

 

Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba dėl epidemijų nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims ir apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Darbdavio apmokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 80 procentų  ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 80 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

 

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti yra mokama nuo pirmos dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.

 

Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

 

Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

 

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2017 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

 

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

 

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio.

 

Ligos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

 

Ligos išmokos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pervedamos į išmokos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, jeigu išmokos gavėjas neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, gavėjo nurodytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parinktai mokėjimo įstaigai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-01-15