PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMA IKI 2019 METŲ
Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam kaupti papildomai lėšas savo būsimajai pensijai.
2004 m. Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, leidžianti kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos privačiuose pensijų fonduose. Šios sistemos sukūrimą ir įteisinimą Lietuvoje paskatino demografiniai pokyčiai visuomenėje. Senstant visuomenei bei didėjant emigracijai mažės dirbančių ir mokančių valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenų. Todėl atsižvelgiant į demografinius pokyčius visuomenėje bei siekiant sudaryti galimybę asmenims, sulaukus pensinio amžiaus, išmokas gauti iš kelių skirtingų šaltinių, ir užtikrinti gyventojų papildomas pajamas senatvėje, Lietuvoje buvo sukurta ir įteisinta pensijų kaupimo sistema. Dalyvavimas šioje pensijų kaupimo sistemoje yra savanoriškas. Pradėti kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos privačiuose fonduose gali asmenys, nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir kurie turi draudžiamųjų pajamų.
Pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis, skirtų senatvės pensijai, 2004 m. buvo nustatyta 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. – 5,5 proc. pensijų kaupimo draudžiamųjų pajamų. Dėl sunkios ekonominės situacijos nuo 2009 m. liepos 1 d. pensijų fondams pervedamos kaupiamosios įmokos dydžiai buvo laikinai sumažinti. Nuo 2009 m liepos kaupiamosios įmokos dydis buvo nustatytas – 2 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, nuo 2012 m. – 1,5 proc., 2013 m. – 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.
2013 m. ir vėliau pirmą kartą sudarę pensijų kaupimo sutartį asmenys pensijų kaupime dalyvauja naujomis sąlygomis. Įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokamos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.
Tie, kurie, sutartis buvo pasirašę iki 2013 m. turėjo galimybę laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. apsispręsti kaip toliau dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje; tęsti kaupimą prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto; arba dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis, t. y. į pensijų fondus pervedant tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas.
Pasirinkus kaupimą naujomis sąlygomis (su papildomomis asmens bei valstybės biudžeto įmokomis) arba pasirašius pensijų kaupimo sutartį po 2013 m. sausio 1 d. nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis susidarė iš 2 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio).
Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis buvo 2 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis turėjo būti 3,5 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 2 proc. dalyvio pajamų jo lėšomis mokamos įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.
PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMA PO 2019 METŲ
Nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja kaupimo formulė: nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, savo senatvei kaupti norintys žmonės gali pervesti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tie, kurie iki šiol nekaupė arba kaupė tik 2 procentus „Sodros“ įmokos, įmoką galės didinti pamažu: nuo 1,8 proc. įmokos 2019 metais, kol po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį. Laipsniškas žmogaus įmokos augimas atrodys taip:
- 2019 m. – 1,8 proc.;
- 2020 m. – 2,1 proc.;
- 2021 m. – 2,4 proc.;
- 2022 m. – 2,7 proc.;
- 2023 m. – 3 proc.
Jei žmogus iki šiol dalyvavo kaupime pagal 2+2+2 modelį, jis iškart mokės viso dydžio įmoką (3 proc.). Derėtų prisiminti, kad kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal naują mokesčių sistemą, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius.
Nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. birželio 30 d. kaupiantiems gyventojams buvo sudaryta galimybė atsisakyti pensijų kaupimo ir rinktis du variantus: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atstatyti savo teises į pilną senatvės pensiją arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius.
KITOS PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMOS NAUJOVĖS
Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą: dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Pasiūlymas kaupti iki šiol nekaupusiems asmenims bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus. Apie įtraukimą gyventojus informuos „Sodra“ per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais. Tiems asmenims, kurie dalyvavimą kaupime susistabdė 2013 metais arba 2019 m. pirmąjį pusmetį, grįžti į sistemą bus siūloma 3 kartus kas 3 metus. Šiems asmenims reikalavimas būti jaunesniems kaip 40 metų amžiaus netaikomas.
Jeigu asmuo šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją iš „Sodros“ jis turi pranešti apie savo sprendimą. Asmens sprendimas „Sodrai“ apie nenorą kaupti turi būti praneštas iki tų metų, kuriais asmuo įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą, birželio 30 d.
Laikinas įmokų sustabdymas (įmokų „atostogos“): atsiranda galimybės pensijų kaupime padaryti iki 12 mėnesių pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienerių metų.
Papildomos įmokos: bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo. Už papildomas įmokas jam bus taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Jeigu savo darbuotojo ateičiai įmokas mokės jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
Gyvenimo ciklo fondai: pensijų kaupimo bendrovės visiems dalyviams privalės pasiūlyti dalyvauti labiausiai jų amžių atitinkančiuose pensijų fonduose. Tai reiškia, kad valdytojas turės pasirūpinti kuo geresniais investavimo rezultatais, kai žmogus jaunas, ir dėti pastangas, kad išsaugotų per gyvenimą žmogaus sukauptą turtą, kai žmogus artėja prie senatvės pensijos amžiaus ribos.
Anuitetai: nuo 2020 m. liepos 1 d. centralizuota anuitetų teikėja yra „Sodra“. Privalomoji anuiteto įsigijimo riba yra 10 807 eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikės įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 807 eurų suma. Jeigu sukaupta 5 403 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Šie pinigai yra paveldimi. Jei sukaupta 5 404 – 10 807 eurų – mokamos periodinės išmokos (kai pasibaigia pinigai, pasibaigia ir išmokos). Šie pinigai irgi yra paveldimi. Jei pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 64 841 eurų, asmuo turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
Anuitetų rūšys yra šios:
Standartinis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. Taip pat yra galimybė pasirinkti standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų, kai pensijų anuitetų mokėtojas įsipareigoja asmeniui mokėti šį anuitetą iki gyvos galvos su galimybe paveldėti neišmokėtas iki anuitetų gavėjo 80 metų sukakties sumas.
Atidėtasis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki mirties. Tai reiškia, kad nuo 65 iki 84 metų asmuo iš pensijų fondo gaus periodines išmokas (kurios yra paveldimos), o nuo 85 metų – atidėtojo pensijų anuiteto išmokas iš „Sodros“. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas.
Mokesčių konsolidavimo įtaka pensijų kaupimui: po darbdavio ir darbuotojo mokamų mokesčių sujungimo taip pat mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokestis. Dėl to bus kompensuojama 1,5 proc. asmens įmoka pensijų kaupimui.
Pensijų fondų veiklą ir išmokų mokėjimą prižiūri Lietuvos bankas.
Informaciją rengia Pensijų grupė