BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Susirgau

Susirgau: kas man priklauso?

Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“.

Ligos išmoka dirbantiesiems

Norint gauti ligos išmoką pirmajai ligos dienai reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Už pirmąsias dvi ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau savarankiškai dirbantiems ligos išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas nėra mokama. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo ar pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Išmoka mokama už darbo dienas, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Kai gydytojai, pareigūnai ar kitų profesijų atstovai užsikrečia koronavirusu, vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kurioje kontaktas su sergančiaisiais yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti didesnę ligos išmoką. Ligos išmokos dydis – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Jeigu žmogus laikinai nedarbingas tapo dėl audinių, ląstelių ar organų donorystės, ligos išmoka iš „Sodros“ pradedama mokėti nuo pirmos ligos dienos ir siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį gautos draudžiamosios pajamos.

SVARBU! Minimali ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai negali viršyti 2 užpraeito ketvirčio šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Ligos išmoka dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka laikinai nedarbingu tapusiam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustais ligos socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmoka jam gali būti išmokėta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Savarankiškai dirbantys asmenys apdraustais ligos socialiniu draudimu laikomi ir tais atvejais, kai jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Kitu atveju savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmokas gali gauti tik deklaravus pajamas ir sumokėjus socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Nedarbingumas ir ligos išmoka

Kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo nepakanka:

  • Vaiko priežiūra. Jeigu asmuo nesukaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Taigi, ligos išmoka susirgusiam asmeniui vis tiek priklausys.
  • Mokslai ar studijos. Ligos išmokos taip pat priklauso asmenims iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, jeigu laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos.
  • Pasikeitęs statusas. Ligos išmokos priklauso asmenims, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus buvo privalomosios karo tarnybos karys (-ė) ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tarnybos pabaigos įsidarbino.

Kuriais atvejais ligos išmoka nemokama:

  • Kai asmuo patiria traumą atlikdamas nusikalstamą veiką.
  • Kai asmuo apsimeta sergančiu ar pats susižaloja sveikatą.
  • Kai asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl girtumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. 

Ligos išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutrauktas, kai susirgęs ar traumą patyręs žmogus be pateisinamų priežasčių pažeidžia elgesio nedarbingumo metu taisykles, pavyzdžiui, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir pan.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-22