Sulaukiau senatvės

Sulaukiau senatvės: kas man priklauso?

Išmokos Socialinės pasluagos

Sulaukus senatvės, galima gauti išankstinę pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją, našlių ar našlaičių pensiją, netekto darbingumo pensiją ir kitas pensijas, pasinaudoti socialinėmis pasluagomis. Sužinokite, kokia pensija ir kokios socialinės paslaugos jums priklauso.

Išmokos

Socialinio draudimo senatvės pensija

Socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.

Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
•    yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
•    turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų.

Pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.

2021 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 32 metai. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).
 Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Pensijų dydžiai

Išankstinės senatvės pensijos

Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

  • Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
  • Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
  • Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
  • Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris, negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
  • Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius).  

Išankstinės senatvės pensijos apskaičiavimas nuo 2021 metų pradžios

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Senatvės pensija neįgaliajam

Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti senatvės pensiją neįgaliajam. Šiuos pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir negalios sunkumas. 

Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau. 

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau. 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensijos

Našlio pensiją gausite nepriklausomai nuo jūsų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu sukote senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties buvote pripažinti neįgaliu (neįgalia).  Ši pensija gali būti paskirta, jei mirusysis turėjo bent minimalų stažą, reikalingą šio rūšies pensijai skirti arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją.

Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991 metų birželio 1 d., dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama. 

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Baziniai dydžiai 2021 m.

Valstybinės pensijos 

Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas – iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. 

Valstybinių pensijų rūšys yra šios:

  1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, 
  2. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
  3. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos,
  4. mokslininkų valstybinės pensijos,
  5. teisėjų valstybinės pensijos.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis 2021 m. yra 58,70 euro.

Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją. 

KUR KREIPTIS:

  • dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo pagal asmens statusą atitinkamai į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Seimo kanceliariją, Vyriausybės kanceliariją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, savivaldybių administracijas;
  • dėl nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybių pensijų skyrimo – į „Sodrą“;
  • dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo – į Nacionalinę teismų administraciją;
  • dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo – į tarnybą ar karinį dalinį, kuriame tarnavo paskiausiai arba į „Sodrą“. 

Valstybinių pensijų dydžiai

Šalpos neįgalumo arba senatvės pensija

Teisę gauti šalpos pensiją turi senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos dydis – 1 šalpos pensijų bazė, t. y. 143 eurai (2021 m.).

Šalpos neįgalumo pensija – nuo 1 šalpos pensijų bazės (priklauso nuo nustatytų darbingumo procentų). 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę gaunantys: 1) socialinio draudimo senatvės pensiją (išskyrus gaunantys išankstinę senatvės pensiją) ir 2) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė, negu 260 Eur.

•    Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 260 Eur ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
•    Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis. 

KUR KREIPTIS: kreiptis nereikia, priemoką automatiškai paskaičiuoja „Sodra“. 

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams 

Viskas, ką reikia žinoti apie piniginę socialinė paramą 2021 metais

Plačiau skaitykite skiltyje Patiriu finansinių sunkumų.

Socialinės paslaugos

Asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Sužinokite, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti.

KAIP NUSTATOMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos senjorams ir jų šeimoms

Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.

KAS ORGANIZUOJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis,  teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.

Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis. 

Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Pavyzdžiui, žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba).

Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.

KUR KREIPTIS. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat numatyta nauja galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.
 
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei. 

Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų. 

Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.

KIEK KAINUOJA. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 256 eurus. 

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės
normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

Socialinės paslaugos

PASLAUGOS SKYRIMO TERMINAI. Nuo šio balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – iki 20 k. d.


 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-08-11