Sulaukiau senatvės

Socialinio draudimo senatvės pensija

Socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.

Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
•    yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
•    turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų.

Pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.

2021 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 32 metai. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).
 Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Išankstinės senatvės pensijos

Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

1.    Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
2.    Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
3.    Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
4.    Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris, negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5.    Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius).  


KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Senatvės pensija neįgaliajam


Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti senatvės pensiją neįgaliajam. Šiuos pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir negalios sunkumas. 

Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau. 

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau. 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensijos

Našlio pensiją gausite nepriklausomai nuo jūsų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu sukote senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties buvote pripažinti neįgaliu (neįgalia).  Ši pensija gali būti paskirta, jei mirusysis turėjo bent minimalų stažą, reikalingą šio rūšies pensijai skirti arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją.

Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991 metų birželio 1 d., dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama. 

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. 
KUR KREIPTIS: į „Sodrą“

Valstybinės pensijos 

Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas – iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. 

Valstybinių pensijų rūšys yra šios:
1.    Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, 
2.    nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
3.    pareigūnų ir karių valstybinės pensijos,
4.    mokslininkų valstybinės pensijos,
5.    teisėjų valstybinės pensijos.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis 2021 m. yra 58,70 euro.

Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją. 

KUR KREIPTIS:

  • dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo pagal asmens statusą atitinkamai į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Seimo kanceliariją, Vyriausybės kanceliariją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, savivaldybių administracijas;
  • dėl nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybių pensijų skyrimo – į „Sodrą“;
  • dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo – į Nacionalinę teismų administraciją;
  • dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo – į tarnybą ar karinį dalinį, kuriame tarnavo paskiausiai arba į „Sodrą“. 

Šalpos neįgalumo arba senatvės pensija

Teisę gauti šalpos pensiją turi senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos dydis – 1 šalpos pensijų bazė, t. y. 143 eurai (2021 m.).

Šalpos neįgalumo pensija – nuo 1 šalpos pensijų bazės (priklauso nuo nustatytų darbingumo procentų). 

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę gaunantys: 1) socialinio draudimo senatvės pensiją (išskyrus gaunantys išankstinę senatvės pensiją) ir 2) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė, negu 260 Eur.

•    Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 260 Eur ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
•    Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis. 

KUR KREIPTIS: kreiptis nereikia, priemoką automatiškai paskaičiuoja „Sodra“. 

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams 

Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos

Pagrindiniai kriterijai gauti būsto šildymo, geriamojo vandens kompensacijas yra asmens / šeimos gaunamos pajamos, turimas turtas bei tenkanti išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nuo to, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama:

  1. būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį naudingąjį plotą), viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrų šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP – 128 Eur) šeimai, t. y. po 128 Eur kiekvienam šeimos nariui arba 192 Eur vienam gyvenančiam asmeniui;
  2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / vieno gyvenančio asmens pajamų;
  3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus  šeimos / vieno gyvenančio asmens pajamų.

1 pavyzdys: Senjoro, kuris gyvena vienas, pajamos siekia 400 Eur (vidutinė senatvės pensija), asmuo gyvena 50 m2 bute, už šildymą reikia mokėti 50 Eur.

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

400 Eur – 192 Eur (1,5 VRP)= 208 Eur

208 Eur x 10 proc. = 20,80 Eur (šią sumą reikia mokėti pačiam asmeniui, o 20,80 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą, t. y. 29,20 Eur bus kompensuojamos).

2 pavyzdys: 2 pensininkų šeimos pajamos per mėnesį siekia 600 Eur. Šeima gyvena 50 m2 bute, už šildymą reikia mokėti 50 Eur. 

Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

(600 Eur – (128 Eur (1 VRP) x 2 (šeimos narių skaičius)) = 344 Eur

344 Eur x 10 proc. = 34,40 Eur (šią sumą reikia mokėti patiems, o 34,40 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą, t. y. 15,60 Eur bus kompensuojamos). 

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija (preliminarų dydį) – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas

Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, teikiama valstybės parama 100 proc. apmokant kreditą ir palūkanas.

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita). 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Prašymus socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gauti taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-04