Noriu įsigyti ar išsinuomoti pirmą būstą

Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms. Ji gali būti skirta:

  • iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
  • mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Taip pat valstybės parama gali būti skirta būstui išsinuomoti. Ji teikiama tiems asmenims ir šeimoms, kurie:

  • nuomojasi socialinį būstą; 
  • moka būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  

Kas turi teisę gauti kompensaciją būstui?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:

  • kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, neviršija Piniginės socialinės  paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytų pajamų ir turto dydžių;
  • įsigyja pirmą būstą Lietuvoje;
  • pastaruosius 5 metus neturi būsto nuosavybės teise ir iki šiol nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti pirmąjį būstą;
  • turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
  • neįgalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui. 

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama tiems kredito gavėjams, kurie priklauso vienai iš šių grupių:

  • yra likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos;
  • šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
  • neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų;
  • jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:

  • kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytų pajamų ir turto dydžių.
  • Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:

  • kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, neviršija Piniginės socialinės  paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytų pajamų ir turto dydžių.
  • Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.
  • Tos savivaldybės teritorijoje išsinuomojo būstą, sudarydami nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams, ir sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Kaip apskaičiuojami kompensacijos dydžiai?

Socialinio būsto nuomos ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal patvirtintą metodiką.

KUR KREIPTIS: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę

Kokiu atveju jauna šeima gali gauti subsidijas įsigyti pirmą būstą

Būsto normatyvinė vertė

Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. 
Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėja daugiau kaip 20 procentų. 
Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro  normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 

Pagal Registrų centro nustatytą 2021 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1590 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 667,8 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia. 

Valstybės subsidijoms pirmajam jaunų šeimų būstui įsigyti regione 2021 metais skirta 10 mln. eurų. 2020 metais minėtoms subsidijoms mokėti panaudota beveik 14 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
•    neauginančioms vaikų – 15 proc.;
•    auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
•    auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
•    auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. 

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija pirmajam būstui regione įsigyti, negali visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.


 

Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:
1.    Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai.

2.    Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.

3.    Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo iki 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.

4.    Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS 

5.    Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima. 

6.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

KUR KREIPTIS: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-07