Netekau darbo

Netekau darbo: kas man priklauso?Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę – laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje. 

Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2021 metais sudaro 149,39 eurų, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji  mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 

  • 1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
  • 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
  • 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  • Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama. 

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Ilgalaikio darbo išmoka

 Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:
•    5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
•    10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
•    Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Darbo paieškos išmoka

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Darbo paieškos išmokos negalės gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbo paieškos išmoka bus mokama dar 1 mėnesį. Darbo paieškos išmoka 2021 metais siekia 212 eurų. 

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Kas priklauso žmogui netekus darbo?

Pagalba sugrįžti į darbo rinką

PROFESINIS MOKYMAS. Kai darbo netekę žmonės nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai ar siekia pakeisti savo profesiją, Užimtumo tarnyba gali jiems pasiūlyti paramą naujai kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar naujoms kompetencijoms įgyti. 

Naujai kvalifikacijai įgyti skiriama iki  2985,3 eurų parama, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti –  iki  1495,86 eurų.  

Asmenims, siekiantiems įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją, Užimtumo tarnyba gali finansuoti profesinį mokymą – iki  5970,6 eurų, o aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti –  iki  2991,72 eurų. Šių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą tvirtina Užimtumo tarnyba. 

Užimtumo tarnyba finansuoja ne tik profesinio mokymo paslaugų išlaidas, bet ir mokymo stipendiją, kelionės išlaidas iki artimiausios profesinio mokymo įstaigos ir atgal, apgyvendinimo išlaidas, kai mokymas vyksta ne jo gyvenamojoje vietovėje. 

Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Bedarbio pasirinkimu stipendijos dydis gali būti  301,74 eurų arba jis gali gauti jam priklausančią nedarbo išmoką.

PAMEISTRYSTĖ. Norintys įgyti naują profesiją taip pat gali rinktis mokymąsi pameistrystės forma t. y. įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje, o teorinės žinios gali būti įgyjamos ar pagilinamos pas darbdavį arba mokymo įstaigoje. 

Įsipareigojimai. Profesiniame mokyme dalyvaujantis žmogus pabaigęs mokslus ir įgijęs kvalifikaciją ar naujas kompetencijas įsipareigoja įsidarbinti pas numatytą darbdavį, Užimtumo tarnybos pasiūlytoje ar savo susirastoje darbo vietoje ar dirbti savarankiškai ir išdirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

PARAMA DARBO VIETAI SAU STEIGTI

Jei netekote darbo ir svarstote pradėti savo verslą, turite galimybę pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiama parama darbo vietai steigti. Šia parama gali pasinaudoti:

  • bedarbiai, turintys negalią; 
  • bedarbiai iki 29 metų;
  • vyresni kaip 45 metų bedarbiai. 

Pirmą kartą steigiančiam sau darbo vietą labai mažose įmonėse gali būti kompensuojama iki  19,9 tūkst. Eur jo darbo vietos steigimo išlaidų.

Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje galima tik tuomet, jei asmuo šia priemone naudojasi pirmą kartą. Dėl tokios priemonės kreiptis reikia į Užimtumo tarnybą ir būtina pateikti savarankiško rėmimo užimtumo paraišką – joje turi būti išdėstoma, kaip bus paskirstomos išlaidos darbo vietai steigti ar tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Valstybės paramos lėšos skiriamos darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui, taip pat patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti, kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).

Labai maža įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos arba turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Pagalba grįžti į darbo rinką

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19