Aktualu nuo 2023 m. sausio 1 d.

Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Žmonės su negalia gali gauti paramą būstui pritaikyti, turi teisę į socialinio būsto nuomą, gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis. Visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, taip pat ir jų šeimos nariams. 

Išmokos

 

Piniginės išmokos negalią turintiems žmonėms

Dvi pagrindinės piniginės išmokos neįgaliesiems yra pensijos:

• šalpos neįgalumo pensija;
• socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kuri priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama netekto darbingumo pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir netekto darbingumo ir kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos neįgalumo pensija

Šalpos neįgalumo pensija – tai kas mėnesį mokama išmoka siekiant užtikrinti minimalias pajamas tiems asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijos ar pensinių išmokų.

Šalpos neįgalumo pensija skiriama asmenims:

• vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas;
• netekusiems 45 procentų ir daugiau darbingumo iki jiems sukako 24 metai;
• tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialus ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
• motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ar daugiau vaikų, ir netekusios daugiau kaip 60 proc. darbingumo;
• pripažintiems netekusiais 60 procentų ir jeigu asmuo nedraudžiamas pensijų socialiniu draudimu.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:

• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį;
• asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Našlaičių pensija

Našlaičių pensija mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

Vyresni mirusiojo vaikai gali gauti šią išmoką tuomet, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais buvo pripažinti iki sukankant 24 metus, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai, ir netekę vieno ar abiejų tėvų. Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Našlaičių pensija mokama ir švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Socialinio draudimo našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (ar nežinia kur esančiu) asmens vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo netekto darbingumo arba senatvės pensijai gauti. Tuo atveju, jei miręs asmuo nesukaupė reikalaujamo stažo, našlaičiais likusiems vaikams mokama šalpos našlaičių pensija.

Socialinio draudimo našlaičių pensijų dydis – 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensiją turi 3 ir daugiau našlaičių, jiems visiems mokama ne daugiau kaip 100 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos.  

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 šalpos pensijų bazės dydžio (92 Eur) kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 šalpos (276 Eur) pensijų bazės skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensija

Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, neįgaliam ar senatvės amžių sukakusiam sutuoktiniui.

Našlių pensija skiriama, jei mirusysis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir įgijo bent minimalų stažą, reikalingą socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijai skirti.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis kasmet indeksuojamas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija

Tai kas mėnesį mokama išmoka senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos paskirtis yra užtikrinti minimalias pajamas senatvėje jokių pensijų negaunantiems arba gaunantiems labai mažas pensijas asmenims. Jeigu žmogus gauna socialinio draudimo pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, vienišo asmens išmoką) kurių suma yra mažesnė už šalpos senatvės pensiją, tuomet kartu mokamas pensijos ar kitos pensinio pobūdžio išmokos ir šalpos senatvės pensijos skirtumas.

Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, tai yra, jeigu jis dirba arba vykdo savarankišką veiklą ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, šalpos senatvės pensija jam nemokama.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka yra skiriama pilnamečiams asmenims, kuriems  nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Papildomi reikalavimai vienišo asmens išmokai gauti:

• asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• nesudaryta santuoka arba asmuo yra išsiskyręs.

Taip pat teisę gauti vienišo asmens išmoką turi ir tie našliai, kurių gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį arba našlių pensijos negauna, nes vietoj našlių pensijos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją.

KUR KREIPTIS: „Sodra“ šią išmoką skiria automatiškai, be atskiro asmens prašymo.

Vizualas „Pensijos žmonėms su negalia“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Tikslinės kompensacijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kiekviena iš jų turi du lygius. 

Nuolatinė slauga:

• I lygio nuolatinė slauga – 382,20 Eur;
• II lygio nuolatinė slauga – 279,30 Eur.

Nuolatinė priežiūra (pagalba):

• I lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 161,70 Eur;
• II lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 88,20 Eur.

Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Tikslines kompensacijas moka savivaldybių administracijos.

Vizualas „Tikslinės kompensacijos neįgaliesiems“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius: 
1. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 367,50 Eur.
2. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, – 1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 147 Eur;
2) asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ir asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 73,50 Eur.

KUR KREIPTIS:
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą;
Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt. 

KUR KREIPTIS: dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo – į „Sodrą“.

Vizualas „Kompensacija neįgaliojo automobiliui ar jo pritaikymui“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Parama būstui pritaikyti

Tai programa, kuri skirta organizuoti būsto ar aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems negalią. 

Būsto ar aplinkos pritaikymas asmenims su negalia

Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas žmogui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turi žmonės su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmuo turi judėjimo sutrikimų, judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ar specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar proto negalios, ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl regėjimo sutrikimo.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos:

Būsto pritaikymui (išskyrus perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 8 330 Eur, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau kaip 5 553 Eur.

Parama perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimui ir įrengimui:
•    bet kurio tipo perkėlimo įrangai (mobilūs keltuvai, perkėlimo sistemos, laiptų kopikliai). Iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 5 145 Eur, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau nei 3 430 Eur;
•    keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybė, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 8 477 Eur, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 5 651 Eur;
•    keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio ir (ar) tarp aukštų ir (ar) aukščiau nei namo antžeminės dalies pirmasis aukštas, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja pats asmuo ar atstovas, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 8 477  eurai, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 5 651 eurų; 



Vizualas „Būsto pritaikymo žmonėms su negalia“ asmenims, turintiems regos negalia 

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, dūmų-gaisro signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, įvairaus tipo prievažų, nuovažų ir rampų įrengimas, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai negalią turinčiam žmogui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Sutikimo gavimą organizuoja savivaldybė.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas žmogui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. Jei perkamas iš dalies pritaikytas būstas, likusius būsto pritaikymo darbus asmuo gali organizuoti savarankiškai arba juos organizuoja savivaldybė.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Patirtos išlaidos bus kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Asmeninė pagalba

Asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, turi teisę pasinaudoti asmeninio asistento teikiama pagalba. 

Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Asmenino asistento pagalba kiekvienu atveju yra individuali Atsižvelgdamas į asmens poreikius ir galimybes, asmeninis asistentas gali:

• padėti namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas asmens su negalia savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
• asmeniui su negalia padėti nuvykti iš vienos vietos į kitą;
• padėti bendrauti su kitais asmenimis;
• leisti kartu laisvalaikį ir pan. 

Asmeninio asistento pagalbos tikslas – ne už asmenį atlikti visus darbus, bet šiuos darbus ir veiklas atlikti kartu su asmeniu ir padėti ten, kur asmuo negali jų padaryti pats. 

Asmeninės pagalbos poreikį asmeniui su negalia jo ar asmens artimųjų prašymu nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai, tačiau, nustatant asmeninės pagalbos poreikį, svarbiausią vaidmenį vaidina pats asmuo su negalia, kuris ir turėtų spręsti, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime: mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį kartu su visais.

Asmeninės pagalbos teikimas yra pilnai arba dalinai finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ji nemokamai teikiama asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (314 Eur). Kitais atvejais asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 procentų negalią turinčio asmens pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų pagal Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnį. Konkretų asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Informacija apie asmeninės pagalbos teikimą lengvai suprantama kalba žmonėms, kuriems sunku suvokti įprastą tekstą, – turintiems intelekto negalią, senjorams ir kitiems visuomenės nariams:

• Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo aprašo paaiškinimas – ČIA
• Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydžio nustatymo tvarkos aprašo paaiškinimas – ČIA
• Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo paaiškinimas – ČIA

 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.

Parama nepasiturintiems

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2023 m. sausio 1 d. neviršija 172,70 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos neįgaliesiems mokamos priežiūros (pagalbos) bei slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. 

SVARBU! Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.



Vizualas „Papildoma socialinė pašalpa pradėjus dirbti“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.



Vizualas „Viskas, ką reikia žinoti apie piniginę socialinę paramą“ asmenims, turintiems regos negalią.

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui (1 šildymo sezonas = 1 prašymas) ir gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipėsi dėl kompensacijos.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitomis energijos ir  kuro rūšimis: elektra, dujomis, malkomis ir pan. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Socialinis būstas 

Apie socialinio būsto nuomą skaitykite skiltyje „Noriu įsigyti ar išsinuomoti būstą". 

Papildoma išmoka vaikui, turinčiam negalią

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2023 m. sausio1 d. ši suma siekia 136,22 euro per mėnesį, t. y. 85,75 euro – universali išmoka vaikui ir 50,47 euro – papildomai skiriama išmoka vaikui.

Vaiko pinigai skiriami neįgaliam vaikui nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt.

Parama negalią turintiems studentams

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumas, taip pat sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba. Kas mėnesį jiems mokama išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.

Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo. Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Negalią turintis studentas gali kreiptis dėl šios išmokos, jei: 

• jo darbingumas buvo įvertintas 45 proc. ar mažiau, arba nustatytas sunkus ar vidutinio sunkumo neįgalumas; 
• pirmą kartą studijuoja aukštojoje mokykloje; 
• yra įstojęs į profesinių studijų programą; 
• yra įtrauktas į trumpalaikę studijų programą.

Prašymas pateikiama universitetui, kuris turėtų nuspręsti per 20 darbo dienų. 

KUR KREIPTIS: į savo aukštąją mokyklą.



Vizualas „Finansinė pagalba studentams su negalia“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Lengvatos



Vizualas „Lengvatos ir kompensacijos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Techninės pagalbos priemonės



Vizualas „Asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis“ asmenims, turintiems regos negalią.   

KUR KREIPTIS: 
Dėl judėjimo priemonių – į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinį padalinį.
Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinį padalinį.

Šeimos kortelė

Šeimos kortelėmis gali naudotis gausios ir neįgalius vaikus prižiūrinčios šeimos, nepaisant vaikų amžiaus.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Negalią turintį slauganti ar prižiūrinti šeima - kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialines paslaugas, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus neįgaliojo ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos.

Bendrosios socialinės paslaugos



Specialiosios socialinės paslaugos

Jeigu įvertinus žmonių su negalia poreikius bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jie gali pasinaudoti specialiosiomis socialinėmis paslaugomis. Šios paslaugos yra dviejų rūšių – socialinės priežiūros ir socialinės globos.



Laikino atokvėpio paslauga

Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Paslauga gali būti teikiama asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. 

Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens asmeninius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas:
•   laikinas atokvėpis, kai namuose auginamam, prižiūrimam ir (ar) globojamam (rūpinamam) kartu gyvenančiam negalią turinčiam žmogui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas (jei maistą pristato kitos tarnybos) arba maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje (skalbiant, tvarkant namus, apsiperkant, rūpinantis asmens higiena ir kt.), palydėjimas į įvairias įstaigas, kitos pagalbos organizavimas ligos paūmėjimo ar krizių atvejais, kitos paslaugos, reikalingos siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose);
•    laikinas atokvėpis, kai namuose auginamam, prižiūrimam ir (ar) globojamam (rūpinamam) kartu gyvenančiam negalią turinčiam žmogui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos (ši paslauga apima dienos socialinės globos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų sudėtyje nurodytas paslaugas).

Laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė

Pagal poreikį, tačiau bendra laikino atokvėpio, kai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir kai teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugos, trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, jeigu šeimą, esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga, kai teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, gali trukti iki 90 parų. 

Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius – šeima 2 metus gali naudotis laikino atokvėpio paslaugomis: planuoti asmeninį ir darbinį gyvenimą, išvykas, jai nereikia nuolat kreiptis į savivaldybę dėl paslaugos suteikimo. 

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus, į socialinį darbuotoją.



Nemokami vairavimo kursai 

Judėjimo sutrikimų  turintys asmenys, kuriems nustatytas 0–45 proc. darbingumo lygis ir kurių Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Teikiamos kelių eismo teorijos žinių mokymo, praktinio vairavimo įgūdžių mokymo, saugaus persėdimo į / iš automobilio, kompensacinės technikos susidėjimo ir išsiėmimo mokymo paslaugos. Mokymosi metu gali būti suteikiamos apgyvendinimo arba pavėžėjimo paslaugos. 

Teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzamino VĮ „Regitroje“ bei maitinimo kainą dalyvis apmoka pats. 

KUR KREIPTIS: į VšĮ „Valakupių reabilitacijos centrą“.

Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems

Gauti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas gali bet kurioje savivaldybėje gyvenantys aklieji nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis. Prioritetas gauti šią paslaugą teikiamas darbingo amžiaus akliesiems asmenims.

Su akluoju asmeniu teikiant kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas dirba kvalifikuoti specialistai – socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas), kompiuterinio raštingumo specialistas. Pagal specialistų sudarytą individualų planą aklajam teikiamos įvairios paslaugos: orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo ugdymo, kasdienių ir komunikacinių įgūdžių ugdymo, medicinos psichologo pagalbos, profesinio konsultavimo ir orientavimo.

Visos kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos teikiamos nemokamai. 

KUR KREIPTIS: į Neįgaliųjų reikalų departamentą.

Psichologinė pagalba gestų kalba

Klausos negalią turintiems žmonėms nemokamai teikiama psichologinė pagalba gestų kalba. Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius, teikiama individuali ar grupinė psichologo paslauga lietuvių gestų kalba, siekiant pagerinti kurčiųjų psichologinę būseną ir užtikrinti jiems prevencinę ir intervencinę psichologinę pagalbą. Paslaugos nemokamos.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).

Atvejo vadybos paslaugos turintiems klausos negalią

Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius ir bendradarbiaujant su savivaldybių, seniūnijų, socialinių paslaugų centrų, vaiko teisių apsaugos skyrių ir kitais specialistais, atvejo vadybos paslaugos padeda spręsti kompleksines klausos negalią turinčių žmonių problemas.
Paslaugos nemokamos, teikiamos lietuvių gestų kalba.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje

Tai kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje.

Socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje sudaro 2 pagrindinės paslaugos:

  1. socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas, suteikiant bendrąsias žinias ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ir (ar) aplinkoje kylančias problemas;
2. mokymosi, užimtumo ir (ar) darbinių įgūdžių ugdymas, atkūrimas ir (ar) stiprinimas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir (ar) įsidarbinti, ir (ar) išsilaikyti darbo vietoje ar dalyvauti užimtumo veikloje.

Pagal poreikį taip pat gali būti teikiamos ir papildomos paslaugos:
•    palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas,
•    aktyvaus judėjimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, 
•    saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas, 
•    individuali ir (ar) grupinė emocinė-psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. šias paslaugas teiks socialinių paslaugų įstaigos, turinčios teisę teikti akredituotą socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje. 
Paslaugas turi teisę gauti asmenys su negalia, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Paslaugos – nemokamos.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Daugiau informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų patvirtintas garantijas bei teikiamas paslaugas neįgaliesiems ar jiems padedantiems asmenims rasite Manogarantijos.lt platformoje.