Aš ar šeimos narys turi negalią

Aš ar šeimos narys turi negalią: kas man priklauso?

Pensijos Tikslinės kompensacijos Būsto pritaikymas Parama nepasiturintiems
Socialinis būstas Išmoka negalią turinčiam vaikui Finansinė pagalba studentams Lengvatos

 

Piniginės išmokos negalią turintiems žmonėms

Dvi pagrindinės piniginės išmokos neįgaliesiems yra pensijos:

  • šalpos neįgalumo pensija;
  • socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kuri priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama netekto darbingumo pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir netekto darbingumo ir kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos neįgalumo pensija

Šalpos neįgalumo pensija – tai kas mėnesį mokama išmoka siekiant užtikrinti minimalias pajamas tiems asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijos ar pensinių išmokų.

Šalpos neįgalumo pensija skiriama asmenims:

  • kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas;
  • netekusiems 45 procentų ir daugiau darbingumo iki jiems sukako 24 metai;
  • tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialus ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
  • motinos, pagimdžiusios ir išauginusios 5 ar daugiau vaikų, ir netekusios daugiau kaip 60 proc. darbingumo;
  • pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, jeigu asmuo nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:

  • neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį;
  • asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Našlaičių pensija

Našlaičių pensija mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

Vyresni mirusiojo vaikai gali gauti šią išmoką tuomet, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais buvo pripažinti iki sukankant 24 metus, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai, ir netekę vieno ar abiejų tėvų. Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalimo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Našlaičių pensija mokama ir švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Socialinio draudimo našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (ar nežinia kur esančiu) asmens vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo netekto darbingumo arba senatvės pensijai gauti. Tuo atveju, jei miręs asmuo nesukaupė reikalaujamo stažo, našlaičiais likusiems vaikams mokama šalpos našlaičių pensija.

Socialinio draudimo našlaičių pensijų dydis – 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensiją turi 3 ir daugiau našlaičių, jiems visiems mokama ne daugiau kaip 100 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos.  

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 šalpos pensijų bazės dydžio (71,5 euro) kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 šalpos (214,5 eurų) pensijų bazės skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensija

Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, neįgaliam ar senatvės amžių sukakusiam sutuoktiniui.

Našlių pensija skiriama, jei mirusysis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir įgijo bent minimalų stažą, reikalingą socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijai skirti.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis kasmet indeksuojamas tokiu pat tempu kaip ir socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos.

Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija

Tai kas mėnesį mokama išmoka senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos paskirtis yra užtikrinti minimalias pajamas senatvėje jokių pensijų negaunantiems arba gaunantiems labai mažas pensijas asmenims. Jeigu žmogus gauna socialinio draudimo pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją), kurių suma yra mažesnė už šalpos senatvės pensiją, tuomet mokamas pensijos ar kitos pensinio pobūdžio išmokos ir šalpos senatvės pensijos skirtumas.

Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, tai yra, jeigu jis dirba arba yra savarankiškai dirbantis asmuo ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, šalpos senatvės pensija jam nemokama.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Pensijos žmonėms su negalia

Tikslinės kompensacijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar nuolatinė priežiūra (pagalba). Kiekviena iš jų turi du lygius. 

Nuolatinė slauga:

  • I lygio nuolatinė slauga – 312 eurų
  • II lygio nuolatinė slauga – 228 eurų

Nuolatinė priežiūra (pagalba):

  • I lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 132 eurų
  • II lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 72 eurų

Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Tikslines kompensacijas skiria ir moka savivaldybių administracijos.

Tikslinės kompensacijos neįgaliesiems
 

Tikslinės kompensacijos negalią turintiems vaikams

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta sunki ar vidutinė negalia, arba vaikams, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis, iki jiems nustatytos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. 

Šiuo atveju priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams yra 120 eurų, o vaikams, kuriems nustatyta vidutinė negalia arba vidutinis neįgalumo lygis – 60 eurų.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, iki jiems nustatyto visiškos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį yra 300 eurų.

Tikslinė kompensacija iki negalios, kuri buvo nustatyta iki 2005 m. birželio 30 d., arba specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos išsaugoma šiems asmenims:

  • neįgaliesiems, kuriems nustatytos negalios priežastis „nuo vaikystės“; 
  • neįgaliesiems, pripažintiems tokiais iki jiems sukako 24 metai, taip pat tiems, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai; 
  • 60 proc. ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka.

KUR KREIPTIS:
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą;
Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija 

Vairuojantys neįgalieji ar negalią turinčių vaikų tėvai gali gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (toliau – kompensacija). Pagal Transporto lengvatų įstatymą, nuo 2021 metų sausio 1 d. ši kompensacija siekia iki 2 560 eurų.

Vairuojantiems neįgaliesiems

Kai neįgaliam žmogui yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, jis turi teisę kartą per 6 metus gauti kompensaciją. Kompensacija pasinaudoti gali vairuotojo pažymėjimą turintis neįgalusis. Norint ją gauti, reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktines išlaidas.

Negalią turintį vaiką auginančioms šeimoms

Kompensaciją gali gauti ir negalią turintį vaiką auginantys tėvai, įtėviai,globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys, kurių nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d. Šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sulaukusiam 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Šia teise šeimos nariai, turintys vairuotojo pažymėjimą, gali pasinaudoti vieną kartą per 6 metus. Kompensacija, kai šeima augina neįgalų vaiką, 2021 m. siekia iki 2560 eurų. Norint ją gauti, reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktines išlaidas.

Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų. 

KUR KREIPTIS: 
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą
Dėl kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo – į „Sodrą“.

Kompensacija neįgaliojo automobiliui ar jo pritaikymui

Parama būstui pritaikyti

Yra dvi programos, pagal kurias skiriama parama:

  • pirmoji – skirta organizuoti būsto ar aplinkos pritaikymą žmonės, turintiems negalią;
  • antroji – šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, būstui ir gyvenamajai aplinkai pritaikyti.

Būsto ar aplinkos pritaikymas asmenims su negalia

Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą, pvz., kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turį asmenys su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar intelekto negalios.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos:

Būsto pritaikymui (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 6200 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau kaip 4133 eurai.

Parama liftų ir keltuvų įrengimui:

  • bet kurio tipo mobiliam keltuvui ar laiptų kopikliui. Iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 4200 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau nei 2800 eurų;
  • jei keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybė, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6800 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 4533 eurai;
  • kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats asmuo, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 3600 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 2400 eurų;
  • kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6800 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 4533 eurai. 

Būsto pritaikymas žmonėms su negalia

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. Keitimo kompensaciją gali gauti asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Būsto ar aplinkos pritaikymas vaikui su sunkia negalia

Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų galima pritaikyti tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, taip pat pirkti techninės pagalbos priemones vaikams su sunkia negalia, jeigu vaikui reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymas vaikams su sunkia negalia

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą neįgaliam vaikui pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatorius, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą, taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikant aplinką vaikams su sunkia negalia, galima pirkti ir būtinas sensorikos ar kitos technines pagalbos priemones, kuriomis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti balansavimo priemonės, pavyzdžiui, batutai, specialios lentos ir pagalvėlės, taip pat judesius varžantys įrengimai – antklodės, liemenės, kojų ar rankų svareliai, kūno kojinės. Vaikams su sunkia negalia gali būti finansuojamos vaizdinės stimuliacijos priemonės, tai yra šviesų projektoriai, šviesos pluoštai, šviesos stalai ir kita įranga, lietimo taktilinė įranga – smėlio stalai, kilimėliai-dėlionės, paviršiai, skirti liesti, įvairūs kramtukai, vibruojantys dantų šepetukai ir panašiai. Prie finansuoti galimų techninių priemonių priskirta ir supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ir apsaugantys šalmai, skirti epilepsija sergantiems vaikams.

Šių techninės pagalbos priemonių poreikį vaikui su sunkia negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų. Komisijai nustačius, kad vaikui su sunkia negalia reikia techninės pagalbos priemonių, artimieji minėtas priemones perka patys, o savivaldybė pareiškėjui apmoka priemonių įsigijimo išlaidas – tereikia pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės pagalbos priemonių įsigijimą.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybę, kurios sudaryta komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Parama nepasiturintiems

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2021 m. sausio 1 d. neviršija 140,8 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos neįgaliesiems mokamos priežiūros (pagalbos) bei slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas šeimos ar asmens nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams po paramos gavimo.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Papildoma socialinė pašalpa pradėjus dirbti

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, jeigu reikia – kreiptis dėl socialinio būsto.

Viskas, ką reikia žinoti apie piniginę socialinė paramą 2021 metais

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Socialinis būstas 

Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, turi teisę į socialinio būsto nuomą. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka asmenims, kuriems:

  • nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
  • senatvės pensijos sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
  • šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką ar vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
  • neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką ar kelis vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
  • šeimoms, auginančioms vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa, kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
  • šeimoms, kuriose ne mažiau kaip 2 šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvoje nuosavybės teise neturi kito būsto. 

Nuomojant socialinį būstą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, neįgaliesiems turi būti suteikta galimybė turėti atskirus kambarius.

Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, ar senatvės pensijos sulaukęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti ar turimo būsto rekonstravimui jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams, t. y., gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. 

Neįgaliam ir šeimos neturinčiam asmeniui kreditas būsto įsigijimui negali būti didesnis nei 53 tūkst. eurų, dviejų asmenų ar didesnei šeimai – iki 87 tūkst. eurų. Nuosavybės teise asmens turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį, kreditas negali būti didesnis kaip 35 tūkst. eurų. 

Neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos. Suteikta subsidija gali būti panaudota kredito pradiniam įnašui padengti. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Papildoma išmoka negalią turinčiam vaikui

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši suma siekia 111 eurų per mėnesį. Tokie vaiko pinigai skiriami neįgaliam vaikui nuo gimimo iki 18 m., iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 m.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt.

Parama asmenims su negalia, auginantiems vaiką 

Kas mėnesį mokama 20 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio parama neįgaliesiems, auginantiems vaikus, kad būtų padengtos komunalinių paslaugų, elektros, degalų ar telefono išlaidos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis – 40 eurų, 20 proc. BSI –  8 eurai. 

Asmuo su negalia turi atitikti šiuos reikalavimus: 

  • jo darbingumas turi būti įvertintas 0–25 proc.; 
  • turėti jaunesnį nei 18 m. vaiką (24 metų, jei jis yra studentas); 
  • neturėti darbingų šeimos narių.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

Parama negalią turintiems studentams

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumas, taip pat sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba. Kas mėnesį jiems mokama išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.

Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo. Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Negalią turintis studentas gali kreiptis dėl šios išmokos, jei: 

  • jo darbingumas buvo įvertintas 45 proc. ar mažiau, arba nustatytas sunkus ar vidutinio sunkumo neįgalumas; 
  • pirmą kartą studijuoja aukštojoje mokykloje; 
  • yra įstojęs į profesinių studijų programą; 
  • yra įtrauktas į trumpalaikę studijų programą.

Prašymas pateikiama universitetui, kuris turėtų nuspręsti per 20 darbo dienų. 

KUR KREIPTIS: į savo aukštąją mokyklą.

Finansinė pagalba studentams su negalia, studijuojantiems aukštojoje mokykloje

Valstybinio studijų fondo parama neįgaliems studentams

Norint užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumo ir studijų kokybės gerinimą studentams su specialiaisiais poreikiais, Valstybinis studijų fondas nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos  iki 2021 m. balandžio 22 dienos įgyvendina projektą – gerina studentų, turinčių specialiųjų poreikių, studijų sąlygas.

Tikslines išmokas (156 eurus per mėnesį) turi teisę gauti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentai, turintys negalią, atitinkantys šiuos reikalavimus:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiai arba kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
  2. turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
  3. aukštojoje mokykloje po negalios nustatymo pirmą kartą studijuoja:
  • pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro arba bakalauro) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
  • pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
  • pagal profesinių studijų programą;
  • pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
  • pagal trumpųjų studijų programą.

Tikslines išmokas gali gauti aukštųjų mokyklų studentai, nepriklausomai nuo to, ar jų aukštoji mokykla yra projekto partnerė. Tikslinės išmokos yra skiriamos kas semestrą (įskaitant atostogų laikotarpį).

KUR KREIPTIS: į Valstybinį studijų fondą.

Lengvatos

Lengvatos ir kompensacijos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems

Šeimos kortelė

Šeimos kortelėmis gali naudotis gausios ir neįgalius vaikus prižiūrinčios šeimos, nepaisant vaikų amžiaus.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Negalią turintį slauganti ar prižiūrinti šeima - kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-13