Aš ar šeimos narys turi negalią

Kokios piniginės išmokos skiriamos negalią turintiems žmonėms?

Dvi pagrindinės piniginės išmokos neįgaliesiems yra pensijos:

  1. šalpos neįgalumo pensija;
  2. socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija, kuri priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama netekto darbingumo pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją – tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir netekto darbingumo ir kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos neįgalumo pensija: kam skiriama ir mokama?

Šalpos neįgalumo pensija – tai kas mėnesį mokama išmoka asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijos ar pensinių išmokų, siekiant užtikrinti minimalias pajamas.

  • asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas;
  • asmenys*, pripažinti netekę 45 procentų ir daugiau darbingumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai.

*Šie asmenys kartu su šalpos neįgalumo pensija turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių ar našlių pensijas ar valstybines našlaičių pensijas.

  • tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialus ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Už vieno neįgalaus asmens slaugą šalpos neįgalumo pensija skiriama ir mokama tik vienam asmeniui;
  • motinos, pagimdžiusios ir išauginusios 5 ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusios ne trumpiau kaip 8 metus) ir pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo;
  • asmenys, pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), jeigu asmuo nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu.

*Šie asmenys kartu su šalpos neįgalumo pensija turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Kam skiriama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija?

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:

  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 procentų ir mažesnį darbingumo lygį;
  • asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo .

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Kam gali būti skiriama našlaičių pensija?

Našlaičių pensija tai – kas mėnesį mokama piniginė išmoka vieno ar abiejų tėvų netekusiems našlaičiams – nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

Vyresni mirusiojo vaikai gali gauti šią išmoką tuomet, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais buvo pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai, ir netekę vieno ar abiejų tėvų. Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalimo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Našlaičių pensija mokama ir švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Socialinio draudimo našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (arba pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti. Tuo atveju, jei miręs asmuo nesukaupė reikalaujamo stažo, našlaičiais likusiems vaikams mokama šalpos našlaičių pensija.

Socialinio draudimo našlaičių pensijų dydis – 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensiją turi 3 ir daugiau našlaičių, jiems visiems mokama ne daugiau kaip 100 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos (lygiomis dalimis).

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 šalpos pensijų bazės dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 šalpos pensijų bazės skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis. Šalpos pensijų dydžio matas yra šalpos pensijų bazė –140 eurų. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensija (našlių pensija)

Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, neįgaliam ar senatvės amžių sukakusiam sutuoktiniui.

Našlių pensija skiriama, jei mirusysis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir įgijo bent minimalų stažą, reikalingą socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijai skirti.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis kasmet indeksuojamas tokiu pat tempu kaip ir socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invaluidumo) pensijos.

Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija

Tai kas mėnesį mokama išmoka senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos paskirtis yra užtikrinti minimalias pajamas senatvėje jokių pensijų negaunantiems arba gaunantiems labai mažas pensijas asmenims. Jeigu žmogus gauna socialinio draudimo pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją), kurių suma yra mažesnė už šalpos senatvės pensiją, tuomet mokamas pensijos ar kitos pensinio pobūdžio išmokos ir šalpos senatvės pensijos skirtumas.

Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, tai yra, jeigu jis dirba arba yra savarankiškai dirbantis asmuo ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, šalpos senatvės pensija jam nemokama.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Kompensacijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Tikslinė kompensacija – tai yra mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar nuolatinė priežiūra (pagalba). Kiekviena iš jų turi du lygius. 

1.    nuolatinė slauga:

  • I lygio nuolatinė slauga – 312 Eur (2,6 tikslinės kompensacijos bazės dydžio);
  • II lygio nuolatinė slauga – 228 Eur (1,9 tikslinės kompensacijos bazės dydžio).

2.    nuolatinė priežiūra (pagalba):

  • I lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 132 Eur (1,1 tikslinės kompensacijos bazės dydžio);
  • II lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 72 Eur (0,6 tikslinės kompensacijos bazės dydžio).

*Tikslinės kompensacijos bazės dydis nuo 2021 sausio 1 d. yra 120 eurų.


Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Tikslines kompensacijas skiria ir moka savivaldybių administracijos. Išmoka finansuojama iš valstybės biudžeto.

Tikslinės kompensacijos negalią turintiems vaikams

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta sunki ar vidutinė negalia, arba vaikams, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis, iki jiems nustatytos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. 

Šiuo atveju priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia arba sunkus neįgalumo lygis, yra vienos tikslinių kompensacijų bazės dydžio, o ši kompensacija vaikams, kuriems nustatyta vidutinė negalia arba vidutinis neįgalumo lygis, – 60 eurų (0,5 tikslinės kompensacijos bazės dydžio).

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, iki jiems nustatyto visiškos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir yra 300 eurų (2,5 tikslinės kompensacijos bazės dydžio).

Tikslinę kompensaciją iki negalios, kuri buvo nustatyta iki 2005 m. birželio 30 d., arba specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos išsaugoma šiems asmenims:

  1. neįgaliesiems, kuriems nustatytos negalios priežastis „nuo vaikystės“; 
  2. neįgaliesiems, pripažintiems tokiais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai; 
  3. 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka; 
  4. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. 

KUR KREIPTIS:
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą;
Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į savo savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija 

Vairuojantys neįgalieji ar negalią turinčių vaikų tėvai gali gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (toliau – kompensacija). Pagal Transporto lengvatų įstatymą, nuo 2021 metų sausio 1 d. ši kompensacija siekia 2 560 eurų.

Vairuojantiems neįgaliesiems

Kai neįgaliam žmogui yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, jis turi teisę kartą per 6 metus gauti kompensaciją. Kompensacija pasinaudoti gali vairuotojo pažymėjimą turintis neįgalusis. Norint ją gauti, reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktines išlaidas.

Negalią turintį vaiką auginančioms šeimoms

Kompensaciją gali gauti ir negalią turintį vaiką auginantys tėvai, įtėviai,globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys, kurių nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d. Šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sulaukusiam 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Šia teise šeimos nariai, turintys vairuotojo pažymėjimą, gali pasinaudoti vieną kartą per 6 metus. Kompensacija, kai šeima augina neįgalų vaiką, 2021 m. siekia 2560 eurų. Norint ją gauti, reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktines išlaidas.

Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų. 

KUR KREIPTIS: 
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą
Dėl kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo – į „Sodrą“.

Parama būstui pritaikyti

Yra dvi programos, pagal kurias skiriama parama:

  • pirmoji – skirta organizuoti būsto ar aplinkos pritaikymą žmonės, turintiems negalią;
  • antroji – šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, būstui ir gyvenamajai aplinkai pritaikyti.

Būsto ar aplinkos pritaikymas asmenims su negalia pagal pirmąją programą

Iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų galima pritaikyti tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą, pvz., kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turį asmenys su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios (Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 versijos Australijos modifikacijos sistemos F kodas).

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos:

  1. bet kurio tipo mobiliam keltuvui (taip pat ir laiptų kopikliui, kuris gali būti perkamas, jei nėra techninių galimybių įrengti keltuvą (liftą) įrengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 4000 eurų (100 BSI), iš savivaldybės biudžeto padengiama ne mažiau nei 40 proc. išlaidų (ne mažiau kaip 2666 eur);
  2. jei keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybės administracija, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6600 eurų (165 BSI), iš savivaldybės biudžeto – padengiama ne mažiau nei 40 proc. išlaidų (ne mažiau kaip 4400 eur);
  3. kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 3400 eurų (85 BSI), iš savivaldybės biudžeto – 2266 eurų;
  4. kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6600 eurų (165 BSI), iš savivaldybės biudžeto – 4400 eurų. 

Kokie galimi būsto pritaikymo darbai?

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, kai šiltas vanduo netiekiamas centralizuotai, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą (išskyrus pirkimą), slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc. Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Keitimo kompensaciją gali gauti asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Keisti būstą galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybės administraciją.

Būsto ar aplinkos pritaikymas vaikui su sunkia negalia pagal antrąją programą

Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų galima pritaikyti tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, taip pat pirkti techninės pagalbos priemones vaikams su sunkia negalia, jeigu vaikui reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (pvz., sensorikos techninės pagalbos priemonės, speciali automobilio kėdutė vaikui su sunkia negalia).

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą neįgaliam vaikui pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, kai šiltas vanduo netiekiamas centralizuotai, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą (išskyrus pirkimą), slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatorius, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą, taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikant aplinką vaikams su sunkia negalia galima pirkti ir būtinas sensorikos ar kitos technines pagalbos priemones, kuriomis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti balansavimo priemonės, pavyzdžiui, batutai, specialios lentos ir pagalvėlės, taip pat judesius varžantys įrengimai – antklodės, liemenės, kojų ar rankų svareliai, kūno kojinės. Vaikams su sunkia negalia gali būti finansuojamos vaizdinės stimuliacijos priemonės, tai yra šviesų projektoriai, šviesos pluoštai, šviesos stalai ir kita įranga, lietimo taktilinė įranga – smėlio stalai, kilimėliai-dėlionės, paviršiai, skirti liesti, įvairūs kramtukai, vibruojantys dantų šepetukai ir panašiai. Prie finansuoti galimų techninių priemonių priskirta ir supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ir apsaugantys šalmai, skirti epilepsija sergantiems vaikams.

Šių techninės pagalbos priemonių poreikį vaikui su sunkia negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“). Komisijai nustačius, kad vaikui su sunkia negalia reikia techninės pagalbos priemonių, artimieji minėtas priemones perka patys (galima pirkti ir užsienio valstybėje), o savivaldybės administracija pareiškėjui apmoka priemonių įsigijimo išlaidas – tereikia pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės pagalbos priemonių įsigijimą.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybės administraciją.

Kokia parama priklauso nepasiturintiems?

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2021 m. sausio 1 d. neviršija 140,8 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos neįgaliesiems mokamos priežiūros (pagalbos) bei slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas šeimos ar asmens nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams po paramos gavimo.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, jeigu reikia – kreiptis dėl socialinio būsto.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Socialinis būstas: kam ir kokia parama priklauso? 

Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis turi teisę į socialinio būsto nuomą. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka asmenims, kuriems:

  • nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
  • senatvės pensijos sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
  • šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
  • neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
  • šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
  • šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto. 

Nuomojant socialinį būstą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, turi būti suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems.

Neįgalieji asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos sulaukęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti ar turimo būsto rekonstravimui jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams, t. y., gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. 
Neįgaliam ir šeimos neturinčiam asmeniui kreditas būsto įsigijimui negali būti didesnis nei 53 tūkst. eurų, dviejų asmenų ar didesnei šeimai – nei 87 tūkst. eurų. Nuosavybės teise asmens turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į šeiminę padėrį, kreditas negali būti didesnis kaip 35 tūkst. eurų

Neįgaliems asmenims ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos.  Suteikta subsidija gali būti panaudota kredito pradiniam įnašui padengti. 

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę.

Kiek vaiko pinigų skiriama negalią turinčiam vaikui?

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši suma siekia 111 eurų per mėnesį.

Kiekvienam vaikui (taip pat ir negalią turintiems vaikams) mokama 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. 

Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 41 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildoma išmoka vaikui skiriama gausių (auginančių ir (ar) globojančių 3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų vaikams (asmenims) bei neįgaliems vaikams (asmenims). Už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt.

Kokios paramos gali sulaukti asmenys su negalia, auginantys vaiką? 

Kas mėnesį mokama 20 procentų nuo bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (2021 m. 1 BSI – 40 Eur) neįgaliesiems, auginantiems vaikus, kad būtų padengtos komunalinių paslaugų, elektros, degalų ar telefono išlaidos. 

Asmuo su negalia turi atitikti šiuos reikalavimus: 

  • jo darbingumas turi būti įvertintas 0–25 procentais; 
  • turėti jaunesnį nei 18 metų vaiką (24 metų, jei jis (ji) yra studentas); 
  • neturėti darbingų šeimos narių. 

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

Studijos ir negalia: kokia finansinė parama skiriama negalią turintiems studentams?

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumas, taip pat sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba – kas mėnesį mokama išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.

Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo. Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Negalią turintis studentas gali kreiptis dėl šios išmokos, jei: 

  • jo darbingumas buvo įvertintas 45 procentais ar mažiau, arba nustatytas sunkus ar vidutinio sunkumo neįgalumas; 
  • pirmą kartą studijuoja aukštojoje mokykloje (bakalauras / magistras / doktorantas); 
  • yra įstojęs į profesinių studijų programą; 
  • yra įtrauktas į trumpalaikę studijų programą. 

Prašymas pateikiama universitetui, kuris turėtų nuspręsti per 20 darbo dienų. 

KUR KREIPTIS: į savo aukštąją mokyklą.

Valstybinio studijų fondo parama neįgaliems studentams

Norint užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumo ir studijų kokybės gerinimą studentams su specialiaisiais poreikiais, Valstybinis studijų fondas nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos  iki 2021 m. balandžio 22 dienos įgyvendina projektą – gerina studentų, turinčių specialiųjų poreikių, studijų sąlygas:
Tikslines išmokas (156 eurų per mėnesį) turi teisę gauti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentai, turintys negalią, atitinkantys šiuos reikalavimus:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiai arba kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
  2. turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
  3. aukštojoje mokykloje po negalios nustatymo pirmą kartą studijuoja:
  • pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro arba bakalauro) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
  • pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
  • pagal profesinių studijų programą;
  • pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
  • pagal trumpųjų studijų programą.

Tikslines išmokas gali gauti aukštųjų mokyklų studentai, nepriklausomai nuo to, ar jų aukštoji mokykla yra projekto partnerė. Tikslinės išmokos yra skiriamos kas semestrą (įskaitant atostogų laikotarpį).

KUR KREIPTIS: į Valstybinį studijų fondą.

Lengvatos

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-21