Užsieniečių integracija

Puslapio skyrelių sąrašas:

1. Užsieniečių integracijos politika

1.1. Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2020 metų veiksmų planas

1.2. Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas ir jo įgyvendinimo rezultatai

2. Užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija

2.1. Užsieniečiai, perkelti bendradarbiaujant su kitomis ES narėmis, trečiosiomis valstybėmis, ES institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis

2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, perkelti iš Ukrainos
 

 

1. UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS POLITIKA

2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Lietuvos migracijos politikos gaires, pavedė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) formuoti užsieniečių integracijos politiką. Lietuvos migracijos politikos gairių 13.2 papunktyje įtvirtinta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už darbo politikos sritį, užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, socialinę integraciją, Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebėra atsakinga už šiuo fondus), Prieglobsčio ir migracijos fondo administravimą. Iki tol nebuvo konkrečios institucijos, atsakingos už užsieniečių integracijos politikos formavimą (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo atsakinga už prieglobstį gavusių asmenų, bet ne už trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos formavimą).

 

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/images/veiklos-sritys/socialine-integracija/10094_uk.jpg

1.1. Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2020 metų veiksmų planas

Siekiant įgyvendinti užsieniečių integraciją, parengtas Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2020 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio tikslas tobulinti užsieniečių integracijos įgyvendinimą ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę. Veiksmų plane numatytos net 34 priemonės, kurių pagalba bus tobulinami teisėkūra ir procesai užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų integracijos srityje, gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų integracijos srityje, tobulinama užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų itegracija į darbo rinką sistemą ir gerinami jų integracijos į darbo rinką rezultatai, gerinama prieglobsčio gavėjų ir užsieniečių integraciją į švietimo sistemą,  gerinamos sąlygos užsieniečiams gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, skatinamas užsieniečių ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas, mažinama diskriminaciją užsieniečių atžvilgiu, gerinama užsieniečių moterų integraciją, užtikrinant jų teises, vykdomi užsieniečių integracijos procesų ir politikos įgyvendinimo stebėseną bei tyrimus.

1.2. Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas ir jo įgyvendinimo rezultatai

Iki patvirtinant Veiksmų planą, galiojo Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas (toliau – Planas). Įgyvendinant Planą 2016 m. skirtas finansavimas 3 projektams iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos (toliau – PMIF programa) pagal veiksmą „Paslaugų trečiųjų šalių piliečiams teikimas“, kurių metu įsteigti užsieniečių integracijos centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Integracijos centruose teikiamos įvairios paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, pvz., informavimas, konsultavimas, lietuvių kalbos bei pilietinio orientavimo kursai, socialinės, psichologinės, vertimo, teisinės ir kitos paslaugos. Dalinant lankstinukus apie centrų vykdomas veiklas, žinomumas apie juos didinamas įvairiose įstaigose (teritoriniuose migracijos padaliniuose, Užimtumo tarnybos skyriuose ir kt.).

2016 m. buvo išleistas informacinis leidinys „Informacija prieglobsčio gavėjams apie integraciją Lietuvoje“ keturiomis kalbomis (lietuvių, anglų, rusų ir arabų). Informacinis leidinys išdalintas Pabėgėlių priėmimo centre, Migracijos departamente prie VRM, Vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyriuose, Užimtumo tarnyboje ir teritoriniuose jos skyriuose, PMIF lėšomis įsteigtuose užsieniečių integracijos centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), Migracijos informacijos centre, savivaldybėms.

Mokymuose ir švietėjiškuose renginiuose, kuriuos organizavo Užimtumo tarnyba prie SADM, susijusiuose su užsieniečių integracijos procesais, dalyvavo 365 darbdaviai. 14433 darbdavių suteiktos individualios konsultacijos dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo, elektroniniu paštu išsiųsta informacija, susijusi su užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje.

2016 m. skirtas finansavimas vienam projektui pagal PMIF programos veiksmą „Lietuvos nacionalinės užsieniečių integracijos strategijos parengimas“. Projektas pradėtas ir baigtas įgyvendinti 2016 m., jo metu sukurtas ir suinteresuotoms institucijoms / organizacijoms pristatytas prieglobsčio gavėjų integracijos strateginis dokumentas, kuriame atlikta teisinė, sociologinė ir politologinė prieglobsčio gavėjų integracijos procesų (politikos) analizė, atliktų tyrimų prieglobsčio ir pabėgėlių integracijos politikoje apžvalga, pabėgėlių integracijos politikos įgyvendinimo infrastruktūros analizė; teikiamos išvados ir rekomendacijos efektyviam pabėgėlių integracijos politikos įgyvendinimui.

2. UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ, SOCIALINĖ INTEGRACIJA

2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau – Aprašas), kuriuo reguliuojami valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. Apraše numatytas intensyvesnis lietuvių kalbos mokymas bei ankstyvesnis prieglobsčio gavėjų įtraukimas į darbo rinką; aktyviau į prieglobsčio gavėjų integracijos procesą įtraukiamos savivaldybės, kurios paskiria administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos teikimą savivaldybės teritorijoje.

Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio gavėjui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms 85,4 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama iki ? 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.

Pasibaigus integracijos laikotarpiui Centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Šiame etape nevyriausybinės ir kitos organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas prieglobsčio gavėjams, dalyvaujantiems integracijoje.Šiuo metu dvi nevyriausybinės organizacijos (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija), laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą teikia paramą (kuratoriaus paslaugas) pabėgėliams integruojantis savivaldybės teritorijoje. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi Užimtumo tarnyboje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan.

Integracijos savivaldybėje laikotarpiu prieglobsčio gavėjams organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos pamokos; išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 244 Eur, vaikui 122 Eur, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės 1342 Eur); mokamos mėnesinės pašalpos būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.), kuri iki 6 mėn. siekia 244 Eur vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėn. 122 Eur. 2 asmenų šeima iki 6 mėn. gauna 366 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. 183 Eur. Jeigu šeimoje yra daugiau kaip 3 asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama iki 6 mėn. 61 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. – 30,5 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti

2018 m. Pabėgėlių priėmimo centre parama integracijai naudojosi 420 užsieniečių

Pabėgėlių priėmimo centro duomenys

2.1. Užsieniečiai, perkelti bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosimios valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis

2015 m. prasidėjus migracijos krizei Europoje, Lietuva įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077 iki 2019 m. spalio 31 d.). Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, parama integracijai teikiama vadovaujantis Aprašu. Jie gauna tokias pat išmokas ir paslaugas, kaip ir kiti prieglobsčio gavėjai, tačiau visos išlaidos, susijusios su perkeltųjų asmenų integracija, yra finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.

2019 m. vasario mėn. duomenimis, į Lietuvą nuo 2016 m. perkelti 486 užsieniečiai: iš Graikijos (355), Turkijos (102) ir Italijos (29).


2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, gyvenantys Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkelti į Lietuvos Respubliką (toliau – lietuvių kilmės asmenys, perkelti iš Ukrainos)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 773 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkėlimo į Lietuvos Respubliką ir valstybės paramos jų integracijai“, Valstybės parama integracijai lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos, teikiama mutatis mutandis vadovaujantis Aprašu. 2019 m. priimta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 773 redakcija, pagal kurią perkeltiniems asmenims, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebetaikomas Aprašo 18 punkte nurodytas bendras integracijos laikotarpis (36 mėnesiai) Centre, kitose Centro suteiktose gyvenamosiose patalpose ir savivaldybės teritorijoje. Nuo 2019 m. bendras šių asmenų integracijos laikotarpis Centre, kitose Centro suteiktose gyvenamosiose patalpose ir savivaldybės teritorijoje prailgintas iki 60 mėnesių.

Perkėlus minėtus lietuvių kilmės asmenis, iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rūpindamasi sėkminga šių asmenų integracija, organizuoja jiems valstybės paramos teikimą, įskaitant mėnesinių pašalpų mokėjimą, valstybinės kalbos mokymą, švietimą, užimtumą, ir kt.

2018 m. Pabėgėlių priėmimo centre parama integracijai naudojosi 119 lietuvių kilmės asmenų, perkeltų iš Ukrainos, kurie tais pačiais metais naudojosi ir parama integracijai savivaldybėse.

Integracijoje savivaldybėse dalyvavusių lietuvių kilmės asmenų, perkeltų iš Ukrainos, daugiausia gyveno didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune, nes didžiuosiuose miestuose didesnės galimybės įsidarbinti, vaikams lankyti norimas ugdymo įstaigas ir pan. Regionai nėra populiarūs, išskyrus Jonavą.

Perkeltinų lietuvių kilmės asmenų iš Ukrainos, kurie naudojosi parama integracijai savivaldybių teritorijoje, pasiskirstymas pagal savivaldybes 2018 m.

Pabėgėlių priėmimo centro duomenys



 


 

 

Prieglobsčio gavėjas – užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

Parama integracijai pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – centras) arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose nuo sutarties tarp centro ir prieglobsčio gavėjo dėl paramos integracijai teikimo pasirašymo dienos ir tęsiama savivaldybės teritorijoje, centrui pasirašius sutartį dėl paramos integracijai teikimo su integraciją įgyvendinančia institucija, o integraciją įgyvendinančiai institucijai – su prieglobsčio gavėju.

Integracija yra svarbi tam, kad prieglobsčio gavėjai visapusiškai galėtų įsitraukti į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką.

I integracijos etapas

Parama integracijai centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose teikiama iki 3 mėnesių nuo sutarties su prieglobsčio gavėju dėl paramos integracijai teikimo pasirašymo dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamiems asmenims nepavyksta pasirengti tęsti integraciją savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis centro direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas. Bendras paramos integracijai centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai, išskyrus nelydimus nepilnamečius užsieniečius. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsižvelgiant į jų interesus, paramos integracijai centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose laikotarpis gali būti pratęstas, kol jiems sukaks 18 metų.

Prieglobsčio gavėjams centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose teikiama ši parama integracijai: nemokama gyvenamoji vieta, teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos, teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros ir teisinės konsultacijos ir kitokio pobūdžio teisinės paslaugos, išskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas, rengiami intensyvūs lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros pažinimo kursai suaugusiesiems, įvertinami profesiniai gebėjimai ir asmeninės savybės, teikiamos darbo rinkos paslaugos ir vykdomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių įgyvendinimą organizuoja teritoriniai Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriai.

Užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, kas mėnesį pagal nustatytą tvarką mokama pašalpa maitinimui ir smulkioms išlaidoms.

II integracijos etapas

Pasibaigus paramos integracijai centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose laikotarpiui, centro direktorius priima sprendimą dėl paramos integracijai savivaldybės teritorijoje teikimo. Ji trunka iki 12 mėnesių nuo prieglobsčio gavėjo išvykimo iš centro arba kitų centro suteiktų gyvenamųjų patalpų dienos.

Jeigu per 12 mėnesių pažeidžiamiems asmenims nepavyksta pasirengti integracijaišis laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 36 mėnesių.

Šiuo metu dvi nevyriausybinės organizacijos (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija), laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą teikia paramą prieglobsčio gavėjams integruojantis savivaldybės teritorijoje. Konkursuose kviečiame dalyvauti ir kitas nevyriausybines organizacijas, savivaldybių socialinės paramos centrus bei kt.

Nevyriausybinės organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi darbo biržoje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan.

Prieglobsčio gavėjui II integracijos etapo metu, teikiama mėnesinė piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.).

Šiuo metu pabėgėliams mokamos pašalpos

Dydis (Eur)

Dydis (Eur) 

Pabėgėlių priėmimo centre gaunamos pašalpos

   

Pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms (kiekvieną mėnesį)

85,4

 

Persikėlus gyventi į savivaldybės teritoriją gaunamos pašalpos

   

Vienkartinė įsikūrimo pašalpa (mokama vieną kartą)

   

Suaugusiam asmeniui

244

 

Vaikui

122

 

Nelydimam nepilnamečiui sulaukus pilnametystės

1342

 

Mėnesinė piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms

Iki 6 mėn. 

Nuo 7 mėn. 

1 asmuo

244

122 

2 asmenų šeimai

366

183

3 asmenų šeimai

488

244

jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai (iki 6 mėn. 0,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, nuo 7 mėn. – 0,25 pašalpa)

61

30,5

Papildomai gali būti skiriama

   

Kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms (mokama kas mėnesį už faktiškai lankytą laiką)

iki 60,8

 

Pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (vienkartinė išmoka)

57

 

Būsto nuomos dalies kompensacija (skaičiuojama, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 str. nurodytą metodiką)

vid. 26 Eur 

(nuo 2,5 iki 78,34 Eur)

 
 
  • Prieglobsčio gavėjai išmokas integracijai gali gauti tol, kol dalyvauja integracijos programoje.
  • Išmokos ir kompensacijos integracijos laikotarpiu iš integracijai skirtų lėšų mokamos tik tuo atveju, jeigu prieglobsčio gavėjams nėra mokama valstybės parama.
  • Prieglobsčio gavėjų nedarbo lygis labai aukštas, ir jie negauna nedarbo socialinio draudimo išmokų, taip pat jiems nemokama senatvės pensija.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1334 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių“kuriuo patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 122 Eurai, o bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur.

Tai yra svarbu, nes įvairios išmokos skaičiuojamos valstybės remiamų pajamų dydžiu ir bazinės socialinės išmokos dydžiu.

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 1007 „Dėl komisijos sudarymo"
  4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 998 „Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 20 „Dėl Užsieniečių apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų ir tvarkos, užsieniečių užimtumo organizavimo bei drausminio poveikio priemonių taikymo jiems tvarkos aprašo ir užsieniečio teisės gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr.A1-234 „Dėl Pabėgėlių priėmimo centro nuostatų patvirtinimo“
  7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. A1-454/1V-588 „Dėl Prieglobsčio prašytojo teisės kas mėnesį gauti piniginę pašalpą įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko sirtyse, perkėlimo į Lietuvos Respubliką ir valstybės paramos jų integracijai“
  9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 628 „Dėl Užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“

Teisės aktai, reguliuojantys nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymą, apgyvendinimą ir kitus procedūrinius veiksmus ir paslaugas:

  1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų tvarkos aprašo patvirtinimo“
  2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“

 

Metodologijoje "Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis  pjūviai" rasite informaciją apie migracijos procesus pasaulyje, integracijos politiką, sunkumus, praktinių pastebėjimų iš patirties Lietuvoje, kultūrinio prieglobsčio gavėjų iš kitų žemynų konteksto aprašymą.

 

Pabėgėlių priėmimo centras:

http://www.rppc.lt/

 

Prieglobsčio gavėjams paramą integracijai  savivaldybės teritorijoje teikia:

http://www.caritas.lt/

http://www.redcross.lt/lt/

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-02