Puslapio skyrelių sąrašas:
1. Užsieniečių integracijos politika
1.1. Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2021 metų veiksmų planas
2. Užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija
2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, perkelti iš Ukrainos
2.3. Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, perkelti iš Venesuelos
1. UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS POLITIKA
2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Lietuvos migracijos politikos gaires, pavedė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) formuoti užsieniečių integracijos politiką. Lietuvos migracijos politikos gairių 7.2.1 papunktyje įtvirtinta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už darbo politikos sritį, užsieniečių įsidarbinimo, darbo Lietuvoje, socialinių garantijų užtikrinimo ir užsieniečių socialinės integracijos politikos formavimo klausimus, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą Lietuvoje. Iki tol nebuvo konkrečios institucijos, atsakingos už užsieniečių integracijos politikos formavimą (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo atsakinga už prieglobstį gavusių asmenų, bet ne už trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos formavimą).
1.1. Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2021 metų veiksmų planas
Siekiant įgyvendinti užsieniečių integraciją, parengtas Užsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2021 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio tikslas tobulinti užsieniečių integracijos įgyvendinimą ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę. Veiksmų plane numatytos net 39 priemonės, kurių pagalba bus tobulinami teisėkūra ir procesai užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų integracijos srityje, gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų integracijos srityje, tobulinama užsieniečių ir prieglobsčio gavėjų integracija į darbo rinką sistemą ir gerinami jų integracijos į darbo rinką rezultatai, gerinama prieglobsčio gavėjų ir užsieniečių integraciją į švietimo sistemą, gerinamos sąlygos užsieniečiams gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, skatinamas užsieniečių ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas, mažinama diskriminaciją užsieniečių atžvilgiu, gerinama užsieniečių moterų integraciją, užtikrinant jų teises, vykdomi užsieniečių integracijos procesų ir politikos įgyvendinimo stebėseną bei tyrimus.
1.2. Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas ir jo įgyvendinimo rezultatai
Iki patvirtinant Veiksmų planą, galiojo Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas (toliau – Planas). Įgyvendinant Planą 2016 m. skirtas finansavimas 3 projektams iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos (toliau – PMIF programa) pagal veiksmą „Paslaugų trečiųjų šalių piliečiams teikimas“, kurių metu įsteigti užsieniečių integracijos centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Integracijos centruose teikiamos įvairios paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, pvz., informavimas, konsultavimas, lietuvių kalbos bei pilietinio orientavimo kursai, socialinės, psichologinės, vertimo, teisinės ir kitos paslaugos. Dalinant lankstinukus apie centrų vykdomas veiklas, žinomumas apie juos didinamas įvairiose įstaigose (teritoriniuose migracijos padaliniuose, Užimtumo tarnybos skyriuose ir kt.).
2016 m. buvo išleistas informacinis leidinys „Informacija prieglobsčio gavėjams apie integraciją Lietuvoje“ keturiomis kalbomis (lietuvių, anglų, rusų ir arabų). Informacinis leidinys išdalintas Pabėgėlių priėmimo centre, Migracijos departamente prie VRM, Vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyriuose, Užimtumo tarnyboje ir teritoriniuose jos skyriuose, PMIF lėšomis įsteigtuose užsieniečių integracijos centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), Migracijos informacijos centre, savivaldybėms.
Mokymuose ir švietėjiškuose renginiuose, kuriuos organizavo Užimtumo tarnyba prie SADM, susijusiuose su užsieniečių integracijos procesais, dalyvavo 365 darbdaviai. 14433 darbdavių suteiktos individualios konsultacijos dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo, elektroniniu paštu išsiųsta informacija, susijusi su užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje.
2016 m. skirtas finansavimas vienam projektui pagal PMIF programos veiksmą „Lietuvos nacionalinės užsieniečių integracijos strategijos parengimas“. Projektas pradėtas ir baigtas įgyvendinti 2016 m., jo metu sukurtas ir suinteresuotoms institucijoms / organizacijoms pristatytas prieglobsčio gavėjų integracijos strateginis dokumentas, kuriame atlikta teisinė, sociologinė ir politologinė prieglobsčio gavėjų integracijos procesų (politikos) analizė, atliktų tyrimų prieglobsčio ir pabėgėlių integracijos politikoje apžvalga, pabėgėlių integracijos politikos įgyvendinimo infrastruktūros analizė; teikiamos išvados ir rekomendacijos efektyviam pabėgėlių integracijos politikos įgyvendinimui.
2. UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ, SOCIALINĖ INTEGRACIJA
2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau – Aprašas), kuriuo reguliuojami valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. 2020 m. spalio 15 d. LR Vyriausybė pritarė Aprašo pakeitimams, kurie paskatintų prieglobstį Lietuvoje gavusius užsieniečius siekti didesnės integracijos. Tarp pakeitimų išsiskiria šios naujovės:
1. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio gavėjų integracija yra abipusis, sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis tiek prieglobsčio gavėjų pasiruošimo integruotis juos priimančioje valstybėje ir jos visuomenėje, tiek visuomenės, jos vietos bendruomenių pasiruošimo priimti naujus narius, ir kurio siektinas rezultatas – prieglobsčio gavėjų įsitraukimas į visavertį valstybės socialinį, ekonominį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, apimantis lygiavertį jų dalyvavimą švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir darbo sistemose (esant lygioms teisėms ir pareigoms), tikslinamos „prieglobsčio gavėjų integracijos“ ir „valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai“ savokos.
2. Individualus integracijos planas, kuris sudaromas asmeniui (ar šeimai) vis dar esant Centre. Vėliau, asmeniui (ar šeimai) apsigyvenus savivaldybėje, planas atnaujinamas drauge su už integraciją atsakinga savivaldybės institucija. Atsižvelgiant į individualų integracijos planą, prieglobsčio gavėjams paslaugos teikiamos pagal konkrečius poreikius.
3. Integracijos pažangą atspindinti socialinė parama, kuri gali išlikti nepakitusi arba mažėti, jei asmuo (ar šeima) pademonstruotų akivaizdų (ne)norą integruotis. Kaip ir anksčiau, nuo pirmo iki septinto mėnesio prieglobsčio gavėjams būtų teikiama bazinio dydžio nuo šeimos narių skaičiaus priklausanti socialinė parama. Parama galėtų būti diferencijuojama šiam laikotarpiui pasibaigus.
Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio gavėjui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms (87,5 Eur); mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (58,5 Eur); kas mėnesį mokama kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti (62,4 Eur); organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.
Pasibaigus integracijos laikotarpiui Centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Šiame etape nevyriausybinės ir kitos organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas prieglobsčio gavėjams, dalyvaujantiems integracijoje. Šiuo metu dvi nevyriausybinės organizacijos (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija), laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą teikia paramą (kuratoriaus paslaugas) pabėgėliams integruojantis savivaldybės teritorijoje. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi Užimtumo tarnyboje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan. Pradėjus integraciją įvertinamas prieglobsčio gavėjo pažeidžiamumo (rizikos) lygis, jo inidvidualūs poreikiai, į kuriuos atsižvelgiant sudaromas individualus integracijos planas. Mokamos mėnesinės išmokos dydis, priklauso nuo pažeidžiamumo lygio ir nuo individualaus integracijos plano įgyvendinimo pažangos, t.y. nuo pastangų integruotis į visuomenę (pavyzdžiui, kiek žmogus motyvuotas mokytis lietuvių kalbos ir kt.).
2020 m. Pabėgėlių priėmimo centre paslaugomis naudojosi 265 užsieniečiai
Pabėgėlių priėmimo centro duomenys
2.1. Užsieniečiai, perkelti bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis
2015 m. prasidėjus migracijos krizei Europoje, Lietuva įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077, o terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d.). Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, parama integracijai teikiama vadovaujantis Aprašu. Jie gauna tokias pat išmokas ir paslaugas, kaip ir kiti prieglobsčio gavėjai, tačiau visos išlaidos, susijusios su perkeltųjų asmenų integracija, yra finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.
2020 m. vasario mėn. duomenimis, į Lietuvą nuo 2016 m. perkelti 492 užsieniečiai.
2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, gyvenantys Ukrainoje, perkelti į Lietuvos Respubliką (toliau – lietuvių kilmės asmenys, perkelti iš Ukrainos)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkėlimo į Lietuvos Respubliką ir valstybės paramos jų integracijai“, Valstybės parama integracijai lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos, teikiama mutatis mutandis vadovaujantis Aprašu. 2019 m. priimta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 773 redakcija, pagal kurią perkeltiniems asmenims, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebetaikomas Aprašo 18 punkte nurodytas bendras integracijos laikotarpis (36 mėnesiai) Centre, kitose Centro suteiktose gyvenamosiose patalpose ir savivaldybės teritorijoje. Nuo 2019 m. bendras šių asmenų integracijos laikotarpis Centre, kitose Centro suteiktose gyvenamosiose patalpose ir savivaldybės teritorijoje prailgintas iki 60 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. priimtu nutarimu Nr. 327 „Dėl asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką“, vykdomas Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių perkėlimas iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką. Prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galima teikti iki 2023 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, kuris atitinka bent vieną Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindą, dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo gali asmeniškai kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Perkėlus minėtus lietuvių kilmės asmenis, iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rūpindamasi sėkminga šių asmenų integracija, organizuoja jiems valstybės paramos teikimą, įskaitant mėnesinių pašalpų mokėjimą, valstybinės kalbos mokymą, švietimą, užimtumą, ir kt.
Perkeliamojo asmens statusą gavęs asmuo turi teisę gauti valstybės paramą perkeliamųjų asmenų integracijai. Už perkeliamo asmens integraciją Lietuvos Respublikoje atsakingas integracijos operatorius - Pabėgėlių priėmimo centras. Asmeniui sudarius sutartį dėl paramos integracijai teikimo su Pabėgėlių priėmimo centru, mokamos išmokos Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytu laikotarpiu (ne ilgiau kaip 18 mėnesių).
Integracijos metu teikiama parama ir paslaugos: mokamos piniginės išmokos ir kompensacijos (mėnesinė išmoka būtiniausioms reikmėms, vienkartinė įsikūrimo pašalpa, būsto nuomos dalies kompensacija, mokyklinio amžiaus vaikams pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti, mėnesinė kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti, kompensacija už išlaidas, patirtas LR tvarkant ir išduodant asmens tapatybę, LR pilietybę, teisę užsieniečiui nuolat gyventi LR patvirtinančius dokumentus); padedama išsinuomoti būstą; organizuojamas lietuvių kalbos mokymas; padedama gauti socialines, teisinės pagalbos, sveikatos priežiūros, ugdymo, darbo rinkos paslaugas; teikiamos socialinės ir teisinės konsultacijos.
Kai perkeliamasis asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis gali kreiptis į savivaldybę paramos tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Įgyvendinant nutarimą, integracijos operatorius - Pabėgėlių priėmimo centras nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio sudarė dėl paramos integracijai teikimo sutartis su 50 perkeliamojo asmens statusą turinčių asmenų.
