Kas yra socialinis darbas?

 
 

Kas yra socialinis darbas?   

Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.

Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą bei mažinant nusikaltimų skaičių šalyje. 

Socialinės srities darbuotojai dirba su negalią turinčiais žmonėms, senoliais, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ar įvairių priklausomybių turinčiais gyventojais ir kitais žmonėmis, patekusiais į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.

Socialinio darbo ištakos

Socialinio darbo ištakos siejamos su labdaringa ir filantropine veikla, pagalba skurstantiems, ligotiems, senyvo amžiaus žmonėms ar našlaičiams. Ilgą laiką tai buvo religinių organizacijų veiklos sritis, pagrįsta meilės artimui, solidarumo ir teisingumo idėjomis. 

Geriau regimos socialinio darbo užuomazgos siejamos su industrine revoliucija Anglijoje, kuri lėmė staigų darbo vietų praradimą ir skurdo išaugimą, ypač miestuose. Taigi skurdo mažinimas buvo viena pagrindinių to meto užduočių. 

Daugelyje visuomenių pastebėta, kad didelė socialinė nelygybė, skurdas lemia gyventojų nepasitenkinimą, kuris kai kuriais atvejais grasina valstybių bei jų valdymo formų stabilumui. Formuojantis demokratijoms, plintant idėjoms apie žmonių lygybę ir visuotinio balsavimo teisę radosi poreikis atliepti plačiosios visuomenės interesus, todėl valstybių institucijos po truputį pradėjo perimti socialinės paramos ir apsaugos funkcijas. 

Socialinis darbas, kaip profesija, susiformavo XX amžiaus pradžioje. Praktine prasme socialinis darbas jau buvo išsikovojęs vietą visuomenėje, tačiau kurį laiką virė debatai apie socialinio darbo moksliškumą ir metodus.

Lietuvoje socialinio darbo, kaip profesijos, formavimasis siejamas su nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Prof. Albinas Bagdonas pateikia tokią socialinio darbo raidos etapų Lietuvoje laiko juostą.

Socialiniai darbuotojai

Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. 

Lietuvoje biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose šiuo metu dirba per 10 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų. 

Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai – socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialinį darbą Lietuvoje išskirtinai dirba tik socialiniai darbuotojai.

Socialiniam darbuotojui labai svarbu sugebėti užmegzti ryšį su žmogumi, įgyti jo pasitikėjimą ir padėti jam pačiam surasti tinkamiausius problemų sprendimo būdus. 

Kad socialiniai darbuotojai gebėtų tinkamai padėti į sudėtingas situacijas patekusiems žmonėms, šeimoms ar bendruomenėms, jie privalo turėti: 

  • Socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą kvalifikacinį laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją arba būti baigę socialinio darbo studijų programą.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį, taip pat socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje turi būti išklausę socialinio darbo dalykus, kurių apimtis ne mažesnė nei 40 kreditų.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą, ne socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį, taip pat socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje būti išklausę socialinio darbo dalykus, kurių apimtis ne mažesnė nei 60 kreditų.
  • Socialinės pedagogikos kvalifikacinį laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais arba socialinę riziką patiriančiomis šeimomis.

Kvalifikacinis laipsnis – profesinio bakalauro, bakalauro, magistro. 

Socialinį darbą Lietuvoje galima studijuoti 15 aukštųjų mokyklų. Kasmet socialinio darbo studijas šalies aukštosiose mokyklose baigia apie 200 absolventų. 

Socialinis darbas – tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus.

Socialiniai darbuotojai visuomenės akimis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 17 proc. šalies gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra tekę susidurti su socialiniu darbuotoju.

Pasiteiravus žmonių, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybėje arba socialinių paslaugų įstaigoje, 60 proc. visų respondentų teigė apie tokią galimybę žinantys. 

Paprašyti įvertinti, ar socialinis darbas yra naudingas visuomenei, 69 proc. gyventojų socialinį darbą įvardino kaip labai naudingą arba naudingą. 

48 proc. respondentų mano, kad socialinio darbuotojo veikla naudinga visuomenei, nes šios profesijos atstovai rūpinasi vienišais senoliais. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, trečdalis (34 proc.) respondentų mano, kad socialinio darbuotojo veikla turi teigiamos įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, 29 proc. apklaustųjų – kad naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, 27 proc. – kad prisideda prie vaikų dienos užimtumo organizavimo. Kiek mažiau gyventojų teigia, kad socialinio darbuotojo veikla turi teigiamos įtakos mažinant smurtą artimoje aplinkoje (23 proc.), socialiniam darbui atitenka svarbus vaidmuo kuriant gerovės valstybę (17 proc.), jis prisideda prie nusikaltimo mažinimo (11 proc.). 

57 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“. 42 proc. gyventojų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 37 proc. – su prižiūrėtoju, kiek mažiau respondentų socialinį darbuotoją tapatina su tarpininku (22 proc.), koordinatoriumi (18 proc.), kontrolieriumi (14 proc.) ar moralizatoriumi (7 proc.).

Beveik pusė (48 proc.) gyventojų mano, kad socialinio darbo esmę geriausiai atspindi socialinių paslaugų organizavimas. 39 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Trečdalis (33 proc.) apklaustųjų socialinį darbą supranta kaip asmens priežiūrą, dar trečdalis (33 proc.) mano, kad socialinis darbas tai – problemų sprendimas, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. 27 proc. žmonių socialinį darbą apibūdina kaip socialinio darbuotojo ir kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti jo problemas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ 2020 metų liepos mėnesį atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai supranta ir vertina socialinį darbą ir socialinius darbuotojus. 

Socialinių darbuotojų istorijos

 
     
 
     
   
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-11-23