2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, kuriame numatytas Konvencijos įgyvendinimo institucinis mechanizmas, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio nuostatas:
1. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 punktą, šalis turi paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas (angl. focal points), įgaliotas klausimais, susijusiais su šios Konvencijos įgyvendinimu, ir apsvarstyti galimybę paskirti koordinacinį mechanizmą.
Vyriausybės institucijos arba kitaip vadinamos centrinės įgyvendinančios institucijos funkcijos minėtu Nutarimu Lietuvoje priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitos valstybės institucijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis už nuostatų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu koordinavimo funkciją pavedė įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nes pastaroji koordinuoja neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimo klausimus.
2. Konvencijos 33 straipsnio 2 punkte teigiama, kad šalys paskiria vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą. Nepriklausomo mechanizmo funkcijas Lietuvoje įgyvendina Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), kuri atlieka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Atlikdama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, Komisija atlieka šias funkcijas:
- Nuolat tikrina, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija;
- Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;
- Rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
3. 33 straipsnio 3 punkte teigiama, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese. Neįgalieji ir jiems atstovaujančias organizacijos į Konvencijos įgyvendinimo kontrolės procesą įtraukiami per Neįgaliųjų reikalų tarybą, nes į jos sudėtį įeina neįgaliųjų organizacijų atstovai. Taip pat, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos 33 straipsnio 3 punkto nuostatą, numatančią, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1042 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1426 ,,Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinti Neįgaliųjų reikalų tarybos (toliau – Taryba) nuostatai.
Šiuo nutarimu nustatyta, jog Tarybą sudaro 20 narių: 9 valstybės institucijų atstovai, įskaitant Tarybos pirmininką, vienas savivaldybių atstovas, 9 neįgaliųjų asociacijų atstovai ir vienas akademinės bendruomenės atstovas. Tarybos pirmininkas yra socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taryba sudaroma 2 metų kadencijai. Taryba gali nagrinėti neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikti pasiūlymus ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministrui, bet ir Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Svarbiausias punktas – į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną įtraukiamos neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos.
Tarybos uždavinys – nagrinėti neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų.
Neįgaliųjų teisių komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko 2016 metų balandžio 6 - 7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d.
Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.
- Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos
- Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas
- Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 69-os rekomendacijos įgyvendinimas
- Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išvados dėl pranešimo Nr. 30/2015 (Makarov byla)
- Lietuvos Respublikos sujungtų antrosios ir trečiosios periodinių ataskaitų dėl 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaita (priedai).
