Neįgaliųjų teisių konvencija

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, kuriame numatytas Konvencijos įgyvendinimo institucinis mechanizmas, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio nuostatas:

1. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 punktą, šalis turi paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas (angl. focal points), įgaliotas klausimais, susijusiais su šios Konvencijos įgyvendinimu, ir apsvarstyti galimybę paskirti koordinacinį mechanizmą.

Vyriausybės institucijos arba kitaip vadinamos centrinės įgyvendinančios institucijos funkcijos minėtu Nutarimu Lietuvoje priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitos valstybės institucijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, tame tarpe ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis už nuostatų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu koordinavimo funkciją pavedė įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nes pastaroji koordinuoja neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimo klausimus.

2. Konvencijos 33 straipsnio 2 punkte teigiama, kad šalys paskiria vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą. Nepriklausomo mechanizmo funkcijas Lietuvoje įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios stebi, kaip įgyvendinamos neįgaliųjų teisės ir siekia, kad neįgaliųjų teisių pažeidimai būtų panaikinti (tiek nagrinėjant skundus, tiek teikiant pasiūlymus ir pastabas dėl teisės aktų tobulinimo ir praktinio jų įgyvendinimo).

3. 33 straipsnio 3 punkte teigiama, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese. Neįgalieji ir jiems atstovaujančias organizacijos į Konvencijos įgyvendinimo kontrolės procesą įtraukiami per Neįgaliųjų reikalų tarybą, nes į jos sudėtį įeina neįgaliųjų organizacijų atstovai.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos 33 straipsnio 3 punkto nuostatą, numatančią, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 1740 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 145-7456) (toliau vadinama – Tarybos nuostatai).

Tarybos nuostatai papildyti punktu, numatančiu, kad Neįgaliųjų reikalų taryba teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. Įtvirtinta, kad Neįgaliųjų reikalų taryboje valstybės institucijoms atstovauja viceministrai. Taip pat įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja lygių galimybių kontrolierius arba jo įgaliotas asmuo. Tokiu būdu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba gali dalintis informacija dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, įvardinti problemas ir siekti, kad kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Konvenciją, būtų pašalintos.

Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, parengta Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa, taip pat Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo veiksmų planai, per kurių priemones įgyvendinama programa. Šiuo metu galioja Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2019 metų veiksmų planas. Rengiant programą bei veiksmų planus buvo konsultuojamasi ne tik su įvairių valstybinių institucijų atstovais, tačiau ir su neįgaliųjų organizacijų atstovais.

Neįgaliųjų teisių komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko  2016 metų balandžio 6 - 7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d. 

Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-11