BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Neįgaliųjų socialinė integracijos sistema

Puslapio skyrelių sąrašas:

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pagalba ir parama asmenims su negalia
Profesinės reabilitacijos sistema
Specialiųjų poreikių lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas

 

Pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, neįgaliųjų socialinės integracijos sistema ir jos prielaidos bei sąlygos, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas bei jų tenkinimas, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas numatyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.


Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo;

Tarnyba priima sprendimus dėl:

  • neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; 
  • darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 
  • profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
  • neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
  • specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo;
  • netekto darbingumo procentų;
  • specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo;
  • neįgaliesiems rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių. 

Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Asmens darbingumas vertinamas procentais, o jo lygis nustatomas 5 punktų intervalu.

Kai asmuo kreipiasi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, pirmiausia, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, įvertinama, ar asmeniui tikslinga dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.

Vertinant asmens darbingumo, neįgalumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį yra vertinami ir asmens specialieji poreikiai, t. y. specialusis nuolatinės slaugos (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis), specialusis nuolatinės pagalbos (priežiūros) (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės (priežiūros) poreikis) ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikis. Nustačius minėtus specialiuosius poreikius asmeniui skiriamos teisės aktų nustatyto dydžio kompensacijos.

Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 patvirtintais Ginčų komisijos nuostatais, 2005 metų liepos 1 d. įsteigta ir Gedimino pr.60, Vilniuje veikia privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka  institucija - Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija). Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

Komisijos uždaviniai:

  • nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos;
  • kaupti, sisteminti ir apibendrinti neįgaliųjų prašymuose keliamas problemas ir teikiant siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, prisidėti prie neįgaliųjų socialinės integracijos politikos tobulinimo;
  • rengti ataskaitas apie Komisijos veiklą.

Komisija, nagrinėdama ginčus tarp pareiškėjo ir Tarnybos, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymą, Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu, kitais teisės aktais.

Komisija priima vieną iš šių sprendimų:

  • Skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 
  • Skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

 

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Centras) yra įstaiga, kuri organizuoja fizinių asmenų, kuriems nustatytas techninės pagalbos priemonių poreikis, aprūpinimą (ir (ar) juos aprūpina) techninės pagalbos priemonėmis. Techninės pagalbos priemonės yra bet koks neįgaliųjų naudojamas specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga ar techninė sistema, padedanti išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai.  Šiuo metu Centras aprūpina asmenis judėjimo, regos, klausos ir komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis. Judėjimo priemonėmis taip pat aprūpina ir savivaldybės įstaigos, kurioms ši funkcija yra priskirta.

Techninės pagalbos priemonėmis aprūpinami šie asmenys:

  1. Kuriems nustatytas neįgalumo lygis;
  2. Kuriems nustatytas darbingumo lygis;
  3. Yra sukakę senatvės pensijos amžių;
  4. Yra po ūmių traumų, sužeidimų ar ligų ir turi akivaizdžių neįgalumo požymių, kurie laikui bėgant nepasikeis (kol jiems dar nėra nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis);
  5. Asmenys iki 18 metų, turintys judesio raidos sutrikimų (kol jiems neįgalumas dar nenustatytas);

Aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis būdai:

  • Perduodamos asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones jų nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti;
  • Kompensuojamos asmenims reikalingų techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas.

Dėl konkrečių techninės pagalbos priemonių gavimo daugiau informacijos galima rasti šiose nuorodose: www.tpnc.lt ir www.manogarantijos.lt 

 

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) paskirtis – koordinuoti ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones: finansuoja konkurso būdu atrenkamus neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų projektus (Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai), koordinuoja Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinimą savivaldybėse, koordinuoja ir kontroliuoja būsto pritaikymo neįgaliesiems ir asmeninės pagalbos teikimo ir organizavimo procesus, organizuoja savarankiškumo ir mobilumo mokymus (neįgaliesiems, norintiems įgyti vairuotojo pažymėjimą), kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugas akliesiems asmenims, vykdo suaugusiųjų asmenų siuntimą į socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendina Lietuvių gestų kalbos vertimo centro bei viešosios įstaigos Valakupių reabilitacijos centro savininko teises ir pareigas.

Daugiau informacijos apie Departamento veiklą galima rasti Departamento internetiniame puslapyje

 

Pagalba ir parama asmenims su negalia

Neįgaliųjų   socialinės  integracijos   sistemą     sudaro medicininės,  profesinės  ir socialinės reabilitacijos   paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios  pagalbos priemonėmis,  neįgaliųjų  užimtumo rėmimas,  socialinės   paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas  ir  mokėjimas,  Privalomojo sveikatos  draudimo   fondo išmokų  skyrimas  ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas,   lygių galimybių  dalyvauti kultūros,  sporto  ir  kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas.

Informaciją apie asmenims su negalia priklausančias išmokas ir paramą, teikiamas paslaugas ir pagalbą galima rasti čia ir puslapyje manogarantijos.lt

 

Profesinės reabilitacijos sistema

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojama svarbi neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos grandis – profesinė reabilitacija. Įstatyme profesinė reabilitacija apibrėžiama kaip asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Skiriamos šios profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas, pagalba įsidarbinant, palaikymo darbo vietoje paslauga.

Profesinės reabilitacijos tikslas – ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti darbinės veiklos galimybes, siekiant asmens įsidarbinimo. Jo siekiama keliais etapais. Pirmiausia nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), kuri atlieka šią funkciją, įvertina kiekvieno asmens, besikreipiančio į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens profesinės reabilitacijos bei įsidarbinimo galimybėms.

Su šios institucijos išvada, patvirtinančia profesinės reabilitacijos poreikį, asmuo turi kreiptis į Užimtumo tarnybą pagal gyvenamąją vietą. Ši įstaiga, dalyvaujant asmeniui bei konsultuodamasi su profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančia įstaiga, sudaro asmens individualų profesinės reabilitacijos planą. Jį sudarydama Užimtumo tarnyba, esant reikalui, bendradarbiauja su esamu ar būsimu asmens darbdaviu, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei savivaldybės institucijomis ir įstaigomis. Individualų profesinės reabilitacijos planą sudariusi Užimtumo tarnyba išduoda siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Čia, vadovaujantis individualiu profesinės reabilitacijos planu, sudaroma asmens individuali profesinės reabilitacijos programa ir jam teikiamos numatytos paslaugos.

Asmuo, kuriam jau nustatytas darbingumo lygis, visų pirma turi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl siuntimo į Tarnybą išdavimo.

Asmenims, kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, mokama profesinės reabilitacijos pašalpa.

 

Specialiųjų poreikių lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas 

Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pensinio amžiaus neįgaliems asmenims darbingumo lygis nėra nustatomas, jiems yra nustatomas specialiųjų poreikių lygis ir tenkinami jų specialieji poreikiai.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, (toliau – asmenys) priėmusi sprendimą dėl specialių poreikių nustatymo, kartu priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Tarnybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo priėmimo dienos raštu informuoja asmenį apie priimtą sprendimą, išrašo ir išduoda (išsiunčia) neįgaliojo pažymėjimą.

Gali būti nustatyti 2 specialiųjų poreikių lygiai:

  1. Didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  2. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Tarnybos teritorinis skyrius, kai asmeniui vertinami specialieji poreikiai, raštu kreipiasi į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtą darbuotoją (toliau – savivaldybės darbuotojas) dėl Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyno (toliau – klausimynas) užpildymo. Socialinis darbuotojas klausimyną pildo pokalbio su asmeniu metu. Jei savivaldybės darbuotojo užpildytame klausimyne pateikta informacija prieštarauja informacijai, pateiktai siuntime į Tarnybos teritorinį skyrių, savivaldybės darbuotojas klausimyną pildo iš naujo, dalyvaujant asmeniui ir Tarnybos teritorinio skyriaus atstovams. Tokiu atveju ankstesnis užpildytas klausimynas netenka galios.

Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas darbingumo lygis, nustatomas neterminuotas specialiųjų poreikių lygis: esant 0–30 proc. darbingumo lygiui, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; esant 35–55 proc. darbingumo lygiui, nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Kai  toks asmuo kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnis specialiųjų poreikių lygis. 

Asmeniui nustatytas specialiųjų poreikių lygis (vidutinių, didelių) suteikia teisę naudotis teisės aktais nustatytomis lengvatomis.

Kur kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo

  • Asmuo dėl specialiųjų poreikių nustatymo, pirmiausia turi kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją, kuris įvertinęs asmens sveikatos būklę, nustatys, ar liga arba būklė atitinka patvirtintus kriterijus minėtiems specialiesiems poreikiams nustatyti, užpildys ir įteiks asmeniui siuntimą į Tarnybą.
  • Sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (Tarnyba). Sprendimas dėl specialiųjų poreikių priimamas atsižvelgiant į gydytojo nustatytą diagnozę bei į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų.
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-07-28