Lengvatos neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių tenkinimas

Puslapio skyrelių sąrašas:

 

Neįgaliems asmenims taikomos pagrindinės lengvatos

Nr.

Lengvatų pobūdis

Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai

1.

Vaistai

100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojamos:

1. asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
2. asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

50 procentų bazinės kainos kompensuojamųjų vaistų, įrašytų  į Kompensuojamų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:

asmenims, ganantiems II grupės invalidumo pensiją, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis;

Sveikatos draudimo įstatymas 

Konsultuoja asmenį gydantis gydytojas

2.

Gydymas

Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą:

1. asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
2. asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Sveikatos draudimo įstatymas 

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa dėl apdraustojo ligos ar traumos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. 
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Turinčiam teisę gauti ligos išmoką Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Turinčiam teisę gauti ligos išmoką Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. 

Turinčiam teisę gauti ligos išmoką Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. 

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Konsultuoja asmenį gydantis gydytojas

3.

Ženklo „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės naudojimas

Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-10 įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę gauti teisę turi:

1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
3. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
4. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
5. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
6. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
7. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus  2009-11-6 įsakymas Nr. V-127  „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Konsultuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (tel. (8 5) 2333320)

4.

Transporto lengvatos

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida bei juos lydintis vienas asmuo turi:

1. asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
2. senatvės pensijos amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 proc. nuolaida turi:

1. asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis;
2. senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Transporto lengvatų įstatymas 

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

5.

Gyvenamasis plotas

Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, neįgalieji (asmenys, kuriems nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis), jeigu atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę kreiptis dėl paramos būstui įsigyti ar turimo būsto rekonstravimui jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams t.y. gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (būsto įsigijimui ne daugiau kaip 87 tūkst. eurų, rekonstravimui – ne daugiau kaip 35 tūkst. eurų), kurio dalis – 20 procentų – yra padengiama iš valstybės biudžeto (13 str. 1 d. 1 p.). Suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti. 

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (13 straipsnis)

Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, atitinkantys įstatymo 9 str. 1 dalies sąlygas, turi teisę į socialinio būsto nuomą. Vadovaujantis įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ir šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto. 

Vadovaujantis įstatymo 15 straipsnio 1 d. 1 p. nuomojant socialinį būstą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, turi būti suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (15 straipsnis)

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

6.

Užimtumas ir atostogos

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas

Darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, gali būti taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, siekiant padėti įsitvirtinti darbo rinkoje ar įsidarbinti arba sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje 

Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnyboje įsiregistravusius neįgaliuosius, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį gali būti mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. 

Darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas prie bedarbio negalios, gali būti kompensuojamos darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidos. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.   

Neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, siekiantiems pradėti savo verslą ir steigiantiems darbo vietas sau pirmą kartą labai mažose įmonėse, gali būti organizuojamas savarankiško užimtumo rėmimas. Neįgaliajam, steigiančiam sau darbo vietą gali būti kompensuojamos visos darbo vietos steigimo išlaidos. Neįgalusis, įsteigęs sau darbo vietą, turi ją išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius.

Neįgaliesiems taip pat gali būti organizuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: parama mokymuisi (profesinis mokymas; įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį; stažuotė; neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas); parama judumui; remiamasis įdarbinimas (įdarbinimas subsidijuojant; darbo įgūdžių įgijimo rėmimas); parama darbo vietoms steigti (darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; savarankiško užimtumo rėmimas)

Užimtumo tarnyboje teikiamos individualios atvejo vadybininko konsultacijos pagal kliento poreikius, motyvacija ir gebėjimus, padedama įveikti ji supančius barjerus, didinti gebėjimus ir sėkmingai juos pritaikyti darbo rinkoje.

Asmenims, faktiškai auginantiems vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenims, prižiūrintiems neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra gali būti rengiamos užimtumo didinimo programos.

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas

Socialinėse įmonėse remiami (remiamas įdarbinimas) ne tik neįgalieji, neįgalieji pensininkai, bet ir vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalųjį šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai;

Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, Užimtumo tarnyboje įsiregistruoti neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą.

Socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalius darbuotojus, gali būti teikiama šių rūšių valstybės pagalba: subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Be šių rūšių valstybės pagalbos, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma valstybės pagalba: subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms; subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.

Dėl išsamesnės informacijos, susijusios su valstybės pagalbos teikimu įdarbinant neįgalius darbuotojus, prašome kreiptis į Užimtumo tarnybos teritorinį skyrių arba bendruoju konsultacijų telefonu (+370) 5 250 0883

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas

Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka. Pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. 

Asmenims, gaunantiems jiems patiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas, valstybines pensijas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, profesinės reabilitacijos išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu (6 straipsnis, 3 dalis).

Asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo bei asmenys, dirbantys Lietuvos Respublikoje,  turintys nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį yra netaikomos socialinio draudimo įmokų grindys (10 straipsnis, 7 dalis, 2 ir 4 punktas)

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į SoDros teritorinį skyrių arba:

Bendrasis piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo telefonas

1883,

(8 5) 250 0883

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NUOSTATOS

Darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (26 str. 2 d. 6 p.)

Ne viso darbo laiko trukmė nustatoma, kai yra darbuotojo prašymas pagal    sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba vienam auginančiam vaiką neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję  darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (40 str. 5 d.).

Pateikus prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu nėra gamybinio būtinumo, gali dirbti asmenys vieni auginantys neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (52 str. 2 dalis). 

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai  įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo (56 str. 1 d. 3 p.) Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys  privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, –  vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. (56 str. 2 d.).

Jeigu darbovietėje yra perteklinis darbuotojų skaičius ir būtina atleisti darbuotojus, asmenims, vieniems auginantiems neįgalų vaiką yra taikoma pirmenybės teisė būti paliktiems darbe. Taip pat, tokia pat tvarka taikoma kasmetinių atostogų suteikimo atveju (57 str. 3 dalis 2 punktas. ir 128 str. 4 dalis 2 punktas).
Darbo sutartis nutraukiama (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) įspėjus  darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai trigubinami neįgaliems darbuotojams ir vieniems tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. (57 str. 7 d.).

Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, asmenys auginantys neįgalų vaiką iki 18 m bei slaugantys neįgalųjį asmenį, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu (118 str. 5 d.).
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus  darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas,– iki trisdešimties kalendorinių dienų (137 str. 1 d. 2 p.)

Neįgaliems darbuotojams, asmenims, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (138 str. 1 d.).

Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) (138 str. 1 dalis. 3 punktas. Papildomos atostogos).

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos  užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai   (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms,  asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems) (158 str. 1 d.). 

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. (14 str. 1 d.).

Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį  darbo užmokestį. Privalomai sveikata tikrinama – neįgaliųjų, jiems įsidarbinant  ir pasikeitus jų darbo sąlygoms (21 str. 1 d. 4 p.).

Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. (21 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir  darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui (33 str. 1 d. 11 p.). 

Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos  kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti,  jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu (38 str.). 

Dėl naujojo Darbo kodekso konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) (tel. (8 5) 213 9772). Konsultuotis galima ir kitu paklausėjui tinkamu būdu, daugiau informacijos VDI interneto svetainėje.

Neįgaliesiems taikomas mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 

Konsultuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (tel. 1882 arba (8 5) 255 3190)

7.

Žemė

Mokesčiu neapmokestinama fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.

Žemės mokesčio įstatymas 

Konsultuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (tel. 1882 arba (8 5) 255 3190)

8.

Teisinė pagalba

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

9.

Valstybės rinkliava

Valstybės rinkliava neimama už asmens tapatybės kortelės arba paso (asmens pasirinkimu tik už vieno iš šių dokumentų) išdavimą ir keitimą bendra tvarka:

1. asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis;
2. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Rinkliavų įstatymas 

Konsultuoja Policijos departamento Informacijos teikimo centras 

Galiojančias teisės aktų suvestines redakcijas galite rasti Teisės aktų registre.

 

Neįgaliems vaikams taikomos pagrindinės lengvatos

Eil. Nr.

Lengvatų pobūdis

Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai

1.

Vaistai

100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:

vaikams iki 18 metų;

Sveikatos draudimo įstatymas 

Konsultuoja asmenį gydantis gydytojas

2.

Gydymas

Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą:

vaikams iki 18 metų;

Kompensuojama 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos:

asmenims iki 18 metų, kurie pripažinti neįgaliaisiais;

Sveikatos draudimo įstatymas 

Konsultuoja asmenį gydantis gydytojas

3.

Ženklo „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės naudojimas

Teisę naudoti ženklą turi fizinis asmuo, kuris veža vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-10 įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę teisę gauti turi asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. V-127 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo

Konsultuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tel. (8 5) 2333320)

4.

Transporto lengvatos

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida bei juos lydintis vienas asmuo turi:

asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Transporto lengvatų įstatymas 

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

5.

Darbas

Taikomas mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Konsultuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (tel. 1882 arba (8 5) 255 3190)

6.

Teisinė pagalba

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi:

1. asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;
2. šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

7.

Valstybės rinkliava

Valstybės rinkliava neimama už asmens tapatybės kortelės arba paso (asmens pasirinkimu tik už vieno iš šių dokumentų) išdavimą ir keitimą bendra tvarka:

Asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis

Rinkliavų įstatymas 

Konsultuoja Policijos departamento Informacijos teikimo centras 
(tel. 8 700 60000)

Galiojančias teisės aktų suvestines redakcijas galite rasti Teisės aktų registre.

 

 

Neįgaliems asmenims nustatomi pagrindiniai specialieji poreikiai

Nr.

Specialiosios pagalbos priemonės

Specialieji poreikiai ir teisės aktai

1. Techninės pagalbos priemonės

1.

Techninės pagalbos priemonės

Aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis (judėjimo, klausos, regos) iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.tpnc.lt) teritorinių padalinių, kurių šalyje yra dešimt (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje ir Tauragėje), ar savivaldybių įstaigų. 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Konsultuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tel. (8-5) 2337 344, (8 5) 2333 203)

2.

Ortopedijos technika ir protezavimas

Valstybės parama teikiama pagal patvirtintą Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašą

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“

Konsultuoja Valstybinė ligonių kasa (tel. 8 700 88888) 

3.

Būsto pritaikymas

Būstas pritaikomas neįgaliajam pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašą. Šiuo aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.ndt.lt), savivaldybių administracijos ir jų sudarytos būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo neįgaliems asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A1-103 ,,Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės, Neįgaliųjų reikalų departamentas 
 

2. Finansinės pagalbos priemonės

1.

 Tikslinės kompensacijos

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

1. asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
2. asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis yra 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:
1. asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
2. asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra 1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra 0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta sunki ar vidutinė negalia, arba vaikams, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis, iki jiems nustatytos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. 

Šiuo atveju priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia arba sunkus neįgalumo lygis, yra vienos tikslinių kompensacijų bazės dydžio, o ši kompensacija vaikams, kuriems nustatyta vidutinė negalia arba vidutinis neįgalumo lygis, – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, iki jiems nustatyto visiškos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Teisė gauti tikslinę kompensaciją iki negalios, kuri buvo nustatyta iki 2005 m. birželio 30 d., arba specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos išsaugoma šiems asmenims:

1) neįgaliesiems, kuriems nustatytos negalios priežastis „nuo vaikystės“; 
2) neįgaliesiems, pripažintiems tokiais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai; 
3) 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka; 
4) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. 

Tikslinių kompensacijų bazės dydis nuo 2020-01-01 yra 117 eurų.

Slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas skiria ir moka savivaldybių administracijos.
Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

Asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kartą per 6 metus gauti specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (iki 32 BSI dydžio) pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei šie asmenys turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį.
Šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį), kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (iki 32 BSI dydžio) pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį.

Teisę gauti šią kompensaciją šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) turi ir tuo atveju, kai neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), kuriam sukako 18 metų, nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Asmenims, kuriems nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, skiriama ir mokama transporto išlaidų kompensacija (0,25 BSI dydžio) iki nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.

Konsultuoja Sodra

2.

Profesinė reabilitacija

Nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa:
apdraustiems asmenims – lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 

nedraustiems asmenims – 2 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-18 nutarimas Nr. 413 „Dėl profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“

Konsultuoja Užimtumo tarnyba ir jos teritoriniai skyriai

3.

Mokslas

Finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti studijų prieinamumą neįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-08-29 nutarimas Nr.831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Finansinės pagalbos priemonės teikiamos Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, deklaravusiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkantiems visas šias sąlygas:

1. jiems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų (išskyrus atvejį, kai neįgalus studentas, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti): 
2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
2.3. pagal profesinių studijų programą;
2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

Neįgaliems studentams, atitinkantiems minėtus reikalavimus, teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:
1. specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį;
2. studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 3,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir studijuojantiems jose valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose.

Taip pat šiems neįgaliems studentams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti ar studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-08-29 nutarimas Nr.831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 
konsultuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tel. (8-5)  2316 649)

3. Socialinės paslaugos

 

Socialinės paslaugos

Teikiamos bendrosios ir/ar specialiosios socialinės paslaugos.

Socialinių paslaugų įstatymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymas Nr.A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“  

Konsultuoja gyvenamosios vietos savivaldybės

Galiojančias teisės aktų suvestines redakcijas galite rasti Teisės aktų registre.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-26