Europos Komisijos 2021-2030 m. neįgaliųjų teisių strategija

2021 m. kovo mėn. Europos Komisija patvirtino 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją. Strategija grindžiama ankstesne 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios, kuria buvo siekiama sukurti Europą be kliūčių ir suteikti galimybių neįgaliesiems, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Strategijoje suplanuotos pavyzdinės iniciatyvos ir numatytos šios kryptys:

Prieinamumas Daugiau dėmesio bus skiriama priimtų tesiės aktų įgyvendinimui (Prieinamumo aktas, Interneto svetainių prieinamumas, Elektroninių ryšių kodeksas). VN turėtų įtraukti prieinamumą į visas susijusias politikos sritis ir veiksmus. 2022 m. EK sukurs Europos išteklių centrą „AccessibleEU“. Ji bus skirta suburti nacionalinės valdžios ekspertus, kurie dalinsis gerąja patirtimi, plėtos politiką nacionaliniu ir ES lygiu.
Naudojimasis ES teisėmis

Komisija kartu su valstybės narėmis planuoja:

Užtikrinti laisvę judėti ir gyventi ES šalyse. Komisija tvirtina, kad kartu su valstybėmis narėmis išplės neįgalumo statuso pripažinimo ribas, ypač tokiose srityse kaip darbo jėgos judumas ir išmokos. Tam tikslui Komisija pasiūlys iki 2023 m. pabaigos sukurti „Europos negalios kortelę“, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse.

Skatinti dalyvavimą demokratiniame procese. Komisija sieks, kad būtų remiamas visapusiškas Europos Parlamento rinkimų prieinamumas (tiek rinkėjams, tiek kandidatams). 2023 m. bus parengtas gerosios rinkimų praktikos vadovas apie piliečių su negalia dalyvavimą rinkimuose.

Derama gyvenimo kokybė ir savarankiškas gyvenimas

Plėsti savarankišką gyvenimą ir stiprinti bendruomenines paslaugas. Komisija fondų lėšomis rems deinstitucionalizavimo ir savarankiško gyvenimo plėtojimo pastangas, kurių imsis šalys narės, kad būtų sparčiau pereinama nuo institucinės globos prie paramos teikimo bendruomenėje paslaugų.

Ugdyti naujoms darbo vietoms reikalingus naujus įgūdžius. Komisija planuoja kartu su Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu skatinti geresnį žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, aktyviau teikiant profesinio orientavimo paslaugas, šalinant įgūdžių (ypač skaitmeninių) spragas, bendradarbiaujant su socialinėmis įmonėmis.

Didinti galimybes gauti kokybiškas ir tvarias darbo vietas. Komisija taip pat pristatys socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo žmonėms su negalia bus padedama ieškoti darbo atviroje rinkoje.

Stiprinti socialinės apsaugos sistemas. Komisija numačiusi pradėti tyrimą apie žmonių su negalia socialinę apsaugą ir jiems teikiamas paslaugas. Tyrimo metu Komisija sieks išnagrinėti gerąsias praktikas, susijusias su neįgalumo išmokomis, senatvės pajamomis, sveikatos draudimu, išlaidomis dėl negalios ir pan.

Lygios galimybės ir nediskriminavimas

Užtikrinti teisę kreiptis į teismą, gerinti teisinę apsaugą, užtikrinti laisvę ir saugumą. Komisija siekia, kad skaitmeninant teisingumo sistemas, būtų atsižvelgta į JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Komisija taip pat parengs priemones, kurios padėtų valstybėms narėms skatinti žmonių su negalia kaip specialistų dalyvavimą teisingumo sistemoje.

Užtikrinti lygias galimybes naudotis socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu ir prekėmis bei paslaugomis, įskaitant būstą. Komisija yra parengusi horizontalios direktyvos pasiūlymą dėl vienodo požiūrio principo taikymo ne užimtumo srityje, kuri pagerintų žmonių su negalia teisių padėtį.

Skatinti įtraukų ir prieinamą švietimą. Siūloma stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant nacionalines reformas dėl įtraukaus ugdymo, Komisija taip pat rems mokytojų kvalifikacijos kėlimą.

Skatinti tvarias ir lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Gerinti galimybes naudotis menu ir kultūra, pramogomis, laisvalaikiu, sportu ir turizmu.

Užtikrinti saugumą ir apsaugą. Siekdama užtikrinti geresnę apsaugą nuo smurto ir nusikaltimų, Komisija imsis tikslinių veiksmų pagal 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategiją ir ES vaiko teisių strategiją, įskaitant specialistų gebėjimų stiprinimą ir informuotumo didinimo kampanijas.

Neįgaliųjų teisių užtikrinimas visame pasaulyje Bus remiamos įvairios iniciatyvos trečiosiose šalyse, bus stiprinimas ES bendradarbiavimas su JT NTK ratifikavusiomis šalimis.

 

Strategija remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninės pertvarkos. Tai yra Komisijos priimto Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano dalis. Ši strategija papildys lygybės strategijas, priimtas siekiant kovoti su visų formų diskriminacija, ir padės sukurti Lygybės Sąjungą, sustiprins Europos, kaip pasaulinės partnerės kovojant su nelygybe, vaidmenį, padės siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir skatinti žmogaus teises.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) taip pat aktyviai prisidės bei skatins prisidėti ir kitas institucijas prie Strategijos įgyvendinimo. Pagal Ministerijos kompetenciją, pagrindiniai veiksmai, atspindintys tam tikras Strategijos nuostatas, yra suplanuoti:

  • Nacionaliniame pažangos plane. Pagal šį planą tikimasi, kad padidės darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi nuo 29 proc. iki 47 proc. iki 2030 m.
  • Rengiamose Plėtros programose. Padidinti neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksą 2030 m. nuo 48 proc. iki 60 proc. Taip pat užtikrinti fizinės aplinkos prieinamumą nuo 30 proc. iki 70 proc. ir užtikrinti, kad informacinė infrastruktūra ir pati informacija būtų pritaikyta žmonių su negalia poreikiams nuo 5 proc. iki 50 proc. Priėmus Plėtros programas bus rengiami atskiri veiksmų planai su konkrečiomis priemonėmis šiems tikslams pasiekti.
  • LRV programoje ir priemonių plane taip pat yra suplanuotų priemonių atliepiančių Strategijos tikslus ir siekius. Priemonių įgyvendinimo tikslas - sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam ir visaverčiam neįgaliųjų gyvenimui Lietuvoje, užtikrinti lygias galimybes ir neįgaliųjų gyvenimo kokybę.

Ministerijos kompetencijos priemonių kryptys (suplanuoti artimiausi veiksmai):

  1. Parengti naują negalios nustatymo modelį, atitinkantį asmens individualius poreikius (tobulinsime negalios vertinimo sistemą, kad negalios vertinimas atitiktų JT NTK nuostatas);
  2. Tobulinti aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, taip pat įtraukiant naujas priemones ir naujus darbo metodus;
  3. Mažinti žmonių su negalia diskriminaciją sukuriant informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemą (mobili programėlė akliesiems, lengvai skaitomo teksto standarto sukūrimas, naujų alternatyvios komunikacijos priemonių įtraukimas);
  4. Siekiant kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo atviroje darbo rinkoje, parengti ir priimti Užimtumo įstatymo pakeitimų projektą, susijusį su darbo rinkos paslaugų teikimu ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymu neįgaliesiems;
  5. Sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, mechanizmą (atvejo vadyba, kompleksinės paslaugos ir pagalba);
  6. Socialinio būsto plėtra (palankesnės sąlygos gauti socialinį būstą negalią turintiems asmenims);
  7. Socialinių paslaugų kokybės standarto sukūrimas 2023 m. (individualių asmens poreikių vertinimas, socialinių paslaugų įstaigų veiklos rezultatų matavimas);
  8. Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas (tęstinė veikla) Parengti regionų perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų (žmonėms su proto ir / ar psichikos negalia) infrastruktūros, parengti paslaugų plėtros žemėlapius ir organizuoti viešąsias konsultacijas;
  9. Priemonės finansinės pagalbos srityje (socialinio draudimo pensijų indeksavimas, šalpos pensijų bazių didinimas, tikslinių kompensacijų didinimas);
  10. Ir kitos priemonės: socialinių priežiūros paslaugų akreditacija, individualizuotos paslaugų tekimo sistemos sukūrimas (atvejo vadyba pagrįstas mechanizmas, apjungiantis užimtumo, socialinių paslaugų ir įvairių institucijų veiksmus).
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-09-29