Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacija
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje yra prioritetinis klausimas. Siekiant sukurti nuolat veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų, kad valstybėje būtų formuojama ir taikoma vienoda praktika, saugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, laiku reaguojama į vaiko teisių pažeidimus ir operatyviai priimami sprendimai, centralizuotas vaiko teisių apsaugos sistemos valdymas ir jos koordinavimas. Tai reiškia, kad iki 2018 m. liepos 1 d. valstybė vaiko teisių apsaugos funkciją buvo perdavusi savivaldybėms (savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams). Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnyba tapo centrine Lietuvos Respublikos institucija, įgyvendinančia vaiko teisių apsaugos politiką, gavo įgaliojimus užtikrinti su vaiko teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmenimis. Vaiko teisių apsaugos pertvarka buvo siekiama suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems, apibrėžti konkrečius ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą vaiko teisių apsaugos institucinėje sistemoje, nustatyti atsakomybės ribas, specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą, plėtoti ir tobulinti kompleksinių paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo dar keli pakeitimai vaiko teisių apsaugos sistemoje, skirti toliau tobulinti vaiko teisių apsaugą, labiau orientuotis į stipresnę, kokybiškesnę pagalbą šeimai, į visų galimų priemonių išnaudojimą, siekiant padėti šeimai tais atvejais, kai nustatomi vaiko teisių pažeidimai. Pagrindiniai pokyliai, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.:
- Grėsmės lygių vaikams nustatymą, pagal kurį anksčiau buvo vertinami galimi vaiko teisių pažeidimai pakeitė vaiko situacijos vertinimas, kuris orientuojasi ne tik į šeimoje esančias rizikas, bet ir į šeimos ir vaiko stiprybes, išsamesnį situacijos vertinimą.
- Atsirado vaiko laikinoji priežiūra – net kai nustatomi didesni vaiko teisių pažeidimai, kai būtina užtikrinti vaiko saugumą, jei atvejai nėra kritiniai, pirmiausia atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą, prireikus vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų gali būti apgyvendinamas ir krizių centre. Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirba mobiliosios komandos specialistai, kurie siekia motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Šie specialistai atvyksta į namus, todėl pagalba visiškai prieinama ir patogi net atokiausių vietovių šeimoms.
- Pailgėjo mobiliųjų komandų darbas su šeima – nuo 14 dienų, iki 30 dienų, o esant poreikiui, šis darbas gali būti pratęsiamas dar 10 dienų.
- Atvejo vadyba nuo šiol gali būti skiriama ne tik toms šeimoms, kuriose nustatyti vaiko teisių pažeidimai, bet ir tais atvejais, kai pati šeima arba su ja dirbančios organizacijos, institucijos mano, kad šeimai ir (ar) vaikui yra reikalinga kompleksinė pagalba.
- Esant požymių, kad apie galimus vaiko teisių pažeidimus tyčia buvo pranešta melagingai, vaiko teisių apsaugos specialistai gali skirti baudą tokiam pranešėjui.
- Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo bylose, kuriose svarstomas klausimas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų.
Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos istorija:
Projektas „Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas“
