BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Konvencijos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, išsamiai apibrėžiantis vaiko pilietines, politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Iki šios dienos Vaiko teisių konvencija išlieka plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių sutartis istorijoje, kuri prisideda prie geresnio vaikų gyvenimo visame pasaulyje. Šią Konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais ir tokiu būdu, kartu su kitomis šalimis, įsipareigojo užtikrinti visų Konvencijoje numatytų vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą ir apsaugą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija

Vaiko teisių konvenciją papildo 3 fakultatyviniai protokolai – tuo pačiu tai yra savarankiški teisiniai instrumentai. Valstybė gali pasirinkti ratifikuoti ar ne protokolą, net jei ir yra ratifikavusi pačią Konvenciją (arba gali pasirašyti ar prisijungti prie protokolo). Fakultatyviniai protokolai plačiau nagrinėja tam tikrą problemą ar klausimą, aprašo procedūras ir būtinus veiksmus, susijusius su konkrečios vaiko teisės įgyvendinimu, apie kurią kalbama pagrindiniame dokumente. Vaiko teisių konvencijos fakultatyviniai protokolai:
1.    2000 m. Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (Lietuva ratifikavo protokolą 2002 m.)
2.    2000 m. Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Lietuva ratifikavo protokolą 2004 m.)
3.    2014 m. Fakultatyvinis protokolas dėl individualių peticijų (Lietuva šio protokolo nėra ratifikavusi, tačiau pasirašė jį 2015 m.).

Žemiau rasite Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovą – tai leidinys, kuriame išsamiai paaiškinama, kaip kurti ir tobulinti įstatymus, politiką ir praktiką, kad būtų tinkamai įgyvendinamos ir saugomos vaikų teisės. Taip pat, vadove plačiau paaiškinama kiekvieno Konvencijos straipsnio reikšmė, nurodoma, kad praktikoje įgyvendinami Konvencijos principai. 

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas (2005 m., PDF formato byla suspausta ZIP archyve, ~10 MB)

Kiekviena valstybė, ratifikavusi Vaiko teisių konvenciją turi teikti ataskaitas Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo valstybėje, t.y., pateikti informaciją apie priemones, mechanizmus ir kitas savo pastangas, užtikrinančias tinkamą visų vaiko teisių, nurodytų Konvencijoje, įgyvendinimą ir kokybišką jų apsaugą. Pirmą ataskaitą valstybė turi pateikti po 2 metų nuo Konvencijos ratifikavimo, vėliau – kas 5 metus. Ataskaitas valstybė teikia ir už ratifikuotų fakultatyvinių protokolų įgyvendinimą.  

Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo

1. 1998 m. buvo parengta Lietuvos Respublikos įžanginė ataskaita apie konvencijos nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje

2. 2004 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo II–III jungtinė ataskaita (LT, EN)

3. 2009 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo III–IV ataskaita (LT)

4.  Periodinė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo V-VI ataskaita (LT, EN

5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo V-VI ataskaita (LT)

Valstybių narių ataskaitų, pateiktų pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 m. Fakultatyvinio protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose 8 straipsnį, svarstymo galutinės pastabos Lietuvai (LT, EN)

2008 m. Jungtinių Tautų  Vaikų teisių komiteto išvados dėl Lietuvos įžanginės ataskaitos įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą (EN)

Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs ataskaitas ir išklausęs valstybes, valstybėms teikia pastabas dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo, kuriose nurodoma, kokie valstybės pasiekimai yra reikšmingi ir sveikintini, o kuriose srityse vis dar yra tam tikrų iššūkių, kuriuos reikia spręsti, siekiant užtikrinti geresnį vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą. 

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabos: 

1. Consideration of reports submitted by states parties under article 44 of the convention 

2. Ataskaitų, kurias pateikė valstybės šalys pagal konvencijos 44 straipsnį, nagrinėjimas 

3. Lietuvos trečiojo ir ketvirtojo periodinių pranešimų baigiamosios išvados

Kitos konvencijos ir tarptautiniai teisės aktai, susiję su vaiko teisių įgyvendinimu ir apsauga:

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

2013 m. atsakymai į papildomus Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto klausimus (LT, EN)

Hagos konvencija

1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje
1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje
1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje
2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiami Sprendimo 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu I, II ir III priedai

 

Europos Tarybos konvencijos

1980 Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo (įsigaliojo po sąlygų įvykdymo, 2002-12-31)

2007 m. Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos

 

Reglamentai

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000

Šio reglamento tikslas – sukurti vieną bendrą ES valstybėms narėms teisinį dokumentą sprendžiant santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų bylas. Reglamentas nustato taisykles, reglamentuojančias jurisdikciją, pripažinimą ir vykdymą bei centrinių įstaigų bendradarbiavimą tėvų pareigų srityje. Reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-26