BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos: dažniausiai užduodami klausimai

1. Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc. apmokant kreditą ir palūkanas.

2. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

Pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas .
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

3. Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

  • būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50  m2, šeimai – 38 m2 pirmam šeimos nariui, 12 m2 antram šeimos nariui, 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • karšto vandens normatyvas: 1,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
  • geriamojo vandens normatyvas: 2 m3  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą (38 m2 + 12 m2 + 10 m2 + 10 m2).

4. Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2022-01-01 1 VRP – 129 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 258 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 VRP  dydžiai, t. y. 387 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų).

1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1066 Eur (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(1066 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius) x 10 proc. =  - 23,25 Eur
 Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
489 Eur – 387 Eur ( 3 VRP*)=102 Eur
102 Eur x 10 proc. = 10,20 Eur 
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas gali mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos.
* Nuo 2022-01-01 1 VRP – 129 Eur

Taip pat kompensuojama:
– geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (asmens) pajamų;
– karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (asmens) pajamų.

5. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre.

6. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

7. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.).

8. Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo?

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?
Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
  • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

10. Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-14