Lietuvoje lyčių lygybę siekiama integruoti į visas politikos ir gyvenimo sritis. Tai užtikrina:
Teisinis reglamentavimas
a) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, sudarytos vienodos galimybės moterims ir vyrams, bei draudžiantis bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, įskaitant:
- tiesioginę diskriminaciją;
- netiesioginę diskriminaciją;
- nurodymą diskriminuoti
- priekabiavimą dėl lyties;
- seksualinį priekabiavimą.
Šis įstatymas taip pat numato moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo mechanizmą visose srityse. Kiekviena valstybės ir savivaldų institucija bei įstaiga privalo:
- užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės;
- rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms;
- teikiant administracines ir viešąsias paslaugas nepažeisti moterų ir vyrų lygių teisių ir kt.
Įstatymo veikimo sritys: užimtumas, švietimas ir mokslas, vartotojų teisių apsauga, socialinis draudimas.
b) Darbo kodekso 26 straipsnis numatantis, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
c) Strateginio valdymo įstatymo 4 straipsnio 7 dalis įtvirtina lyčių lygybės inr nediskriminavimo principą, kuris nurodo, kad „rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją“.
d) Kiti teisės aktai
- Įstatymas dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims fakultatyvinio protokolo ratifikavimo
- 1995 m. rugsėjo 10 d. Seimo nutarimas Nr. I-1035 dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo
Taip pat žiūrėti informaciją skiltyje Lyčių lygybė ir tarptautinė erdvė bei Lyčių lygybė ir Europos Sąjunga.
Institucinis mechanizmas
Skirtas lyčių lygybei užtikrinti, apimantis visus lygius, glaudžiai bendradarbiaujantis su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais ir mokslininkais. Šį mechanizmą sudaro:
a) Parlamentinis lygmuo:
b) Vyriausybės lygmuo:
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) formuoja valstybės lyčių lygybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
- Atsakingas SADM struktūrinis padalinys - Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupė.
- SADM taip pat veikia kaip Nacionalinio pažangos plano horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“ koordinatorius.
- Prie Vyriausybės veikia Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija.
- Lietuvos statistikos departamentas renkantis ir teikiantis įvairių sričių susijusią pagal lytį segreguotą statistiką.
c) Savivaldos lygmuo
- Visos savivaldybės privalo laikytis Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Strateginio valdymo įstatymų numatytų prievolių dėl lyčių lygybės aspekto integravimo savo strateginiuose dokumentuose ir susijusių priemonių įgyvendinimo.
- Kai kurios savivaldybės jau yra paskyrusios asmenį, atsakingą už lyčių lygybės klausimus.
- SADM aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis lyčių lygybės tema.
d) Nepriklausoma priežiūros institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT), kuri kontroliuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei Lygių galimybių įstatymo įgyvendinimą.
e) Visuomenės ir akademinis lygmuo kurį sudaro:
- įvairaus pobūdžio, su moterų ir vyrų lygybe, teisėmis ir poreikiais dirbančios, nevyriausybinės organizacijos (NVO), su kuriomis aktyviai konsultuojamasi lyčių lygybėsklausimais, bendradarbiaujama rengiant strateginius dokumentus bei įgyvendinant šiuose dokumentuose numatyas priemones;
- Lygių galimybių tinklas ir Lygių galimybių tyrėjų tinklas;
- kiti socialiniai partneriai, pvz., Lietuvos darbo federacijos Moterų komitetas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Moterų centras, Lietuvos moterų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir kt;
- universitetuose veikiantys lyčių lygybės studijų centrai;
Strateginiai dokumentai
2021–2030 metų Nacionalinio pažangos planas, kuriame numatytas strateginis tikslas - 2. didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį. Siekiant strateginio tikslo, numatoma įgyvendinti šiuos aktualius pažangos uždavinius:
- Sukurti tinkamą, skatinančią, palankią šeimai aplinką, kuri leistų tinkamai atlikti šeimos funkcijas ir drauge aktyviau ir sėkmingiau įsitraukti į darbo rinką, stiprinti moterų ir vyrų lygias galimybes, skatinti gimstamumą, užtikrinti ir palaikyti šeimų ir vaikų emocinę gerovę, plėtoti kokybiškas, visoms šeimoms, auginančioms vaikus, prieinamas paslaugas.
- Didinti asmenų su negalia ir jų šeimų, vyresnio amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę, integraciją į visuomenę, darbo rinką, spręsti apsirūpinimo būstu, benamystės problemas. Įgyvendinant uždavinį, laikomasi individualizuoto požiūrio, siekiama, kad socialinė parama būtų teikiama kuo arčiau žmogaus ir kuo geriau atitiktų asmenų poreikius, padėtį ir galimybes.
Nacionaliniame pažangos plane taip pat įtvirtintas horizontalusis principas „lygios galimybės visiems“
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programa, kurioje identifikuota problema - neužtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės. Pažangos priemonė - „09-004-02-05-09 Užtikrinti stereotipais pagrįsto požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje paplitimo mažėjimą“.
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programa, kurioje identifikuota problema - socialinė atskirtis dėl galimos diskriminacijos (lyties, socialinės padėties, amžiaus, negalios, kalbos, kilmės, rasės, tautybės, pilietybės, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, tikėjimo, sveikatos būklės ar kitu pagrindu). Pažangos priemonė - „09-003-02-02-06 Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“.
Daugiau informacijos apie plėtros programas ir jų pažangos priemones.
2023 m. buvo patvirtintas Moterų ir vyrų lygių galimybių 2023–2025 metų veiksmų planas, kurio paskirtis – nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai skatinti moterų ir vyrų lygybę, šalinti moterų ir vyrų padėties skirtumus, informuoti visuomenę apie vykdomas moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo priemones, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą moterų ir vyrų lygių galimybių srityje ir užtikrinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų įgyvendinimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bei tarptautinius įsipareigojimus moterų ir vyrų lygybės srityje.
