Lyčių lygybės integracija visose srityse Lietuvoje (ir Institucinis mechanizmas)

Lietuvoje moterų ir vyrų lygybę yra siekiama integruoti į visas politikos ir gyvenimo sritis horizontaliu principu. Tai užtikrina:

Teisinis reglamentavimas

a) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, sudarytos vienodos galimybės moterims ir vyrams, bei draudžiantis bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties:

• tiesioginę diskriminaciją;
• netiesioginę diskriminaciją;
• priekabiavimą dėl lyties;
• seksualinį priekabiavimą;
• nurodymą tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties.

Šis įstatymas taip pat numato moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo mechanizmą visose srityse. Kiekviena valstybės ir savivaldų institucija bei įstaiga privalo:

• užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės;
• rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms;
• teikiant administracines ir viešąsias paslaugas nepažeisti moterų ir vyrų lygių teisių ir kt.

Įstatymo veikimo sritys: užimtumas, švietimas ir mokslas, vartotojų teisių apsauga, socialinis draudimas. Šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse.

b) Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis numatanti, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus ir 2 dalis plačiau apibūdinanti darbdavio pareigas ir bendrinius nediskriminavimo principus.

Platus institucinis mechanizmas

Skirtas moterų ir vyrų lygybei užtikrinti, apimantis visus lygius, glaudžiai bendradarbiaujantis su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais ir mokslininkais. Šį mechanizmą sudaro:

a) Parlamentinis lygmuo:

• Žmogaus teisių komitetas;
• Socialinių reikalų ir darbo komitetas;
• Moterų parlamentinė grupė.

b) Vyriausybės lygmuo:

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) turi bendrą atsakomybę koordinuoti lyčių lygybės klausimus visose srityse.
• SADM veikiantis Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyrius tiesiogiai atskaitingas viceministrui.
• Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija 
• Statistikos departamentas renkantis ir teikiantis įvairių sričių susijusią pagal lytį segreguotą statistiką.

c) Nepriklausoma priežiūros institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT), kuri prižiūri Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimą.

d) Savivaldos lygmuo

• Visos savivaldybės privalo laikytis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo numatytų prievolių dėl lyčių lygybės aspekto integravimo  savo strateginiuose dokumentuose ir susijusių priemonių įgyvendinimo.
• Kai kurios savivaldybės jau yra paskyrusios asmenį, atsakingą už lyčių lygybės klausimus.
• Pastaraisiais metais LGKT kartu SADM bei kitais partneriais vykdė projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, skirtą stiprinti moterų ir vyrų lygybę savivaldos lygmeniu.
• SADM atstovas savivaldai - SADM, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus darbuotojas atsakingas už glaudesnį ministerijos bendradarbiavimą su savivalda bei pagalbą savivaldybėms integruojant lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, smurto artimoje aplinkoje bei jaunimo politikos principus į visas savo veiklos sritis, rengiamus strateginius dokumentus, ir juos įgyvendinant.

e) Visuomenės lygmuo kurį sudaro:

• įvairaus pobūdžio, su moterų ir vyrų lygybe, teisėmis ir poreikiais dirbančios, nevyriausybinės organizacijos (NVO), su kuriomis stengiamasi aktyviai konsultuotis lyčių lygybės Lietuvoje problematikos klausimais, bendradarbiauti rengiant strateginius dokumentus bei įgyvendinant priemones.
• Lygių galimybių tinklas.
• socialiniai partneriai: Lietuvos darbo federacijos Moterų komitetas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Moterų centras, Lietuvos moterų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir kt.

f) Akademinis lygmuo:

• prie universitetų veikiantys lyčių lygybės studijų centrai, tokie kap: Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorija ir Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras;
• Lygių galimybių tyrėjų tinklas.

Strateginiai dokumentai

a) Valstybinė Moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programa su jai priklausančiu tarpinstituciniu priemonių įgyvendinimo veiksmų planu – skirta nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes visose srityse, vykdyti šios srities ES ir tarptautinius įsipareigojimus. Šioje programoje priemones yra nusimačiusios beveik visos ministerijos.

b) Strateginiai esami ir rengiami šalies planavimo dokumentai, kurie ateityje užtikrins tolimesnį lyčių lygybės integravimą visais lygmenimis ir visose srityse bei priemones lyčių lygybės Lietuvoje problematikai spręsti, tokie kaip:   

LR Strateginio planavimo įstatymas - įtvirtinantis, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose (NPP, PP ir kt.) laikantis Įstatyme nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. Lyčių lygybė yra numatyta kaip vienas iš strateginio valdymo sistemos principų.

Nacionalinė pažangos programa – kertinis strateginio planavimo dokumentas skirtas sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo derme.  2021–2030 metų NPP numatytas horizontalus principas - lygios galimybės visiems, užtikrina:

• nevaržomas žmogaus teises nepaisant lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, negalios, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ir kt.;
• nevaržomas galimybes vienodomis sąlygomis naudotis paslaugomis, infrastruktūra, transportu ir kitomis priemonėmis.
• Įpareigoja įgyvendinant uždavinius ir rengiant plėtros programas, atsižvelgti į moterų ir vyrų, skirtingų amžiaus grupių, tautinių mažumų ir kitų diskriminaciją patiriančių grupių poreikius ir numatyti lygių galimybių principą įgyvendinančias priemones bei rodiklius.

Ministerijų rengiamos Plėtros programos – t.y. dokumentai skirti aktualiai problematikai Lietuvoje nustatyti, problematikos priežastims identifikuoti ir nusimatyti priemones joms tikslingai spręsti. Lyčių lygybės problematika, SADM ir kitų ministerijų Plėtros programose, numatyta integruoti horizontaliu principu.