Jaunimo politika

Puslapio skyrelių sąrašas:
Pagrindiniai principai ir sritys
Formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos
Įgyvendinamos programos
 

Lietuvos jaunimo politika yra skirta jauniems asmenims (14-29 metų), kurių, anot Lietuvos statistikos departamento, 2021 m. pradžioje valstybėje buvo 486 tūkstančių.

Jaunimo politika Lietuvoje plėtojama jau daugiau nei 20 metų. Lietuvoje sukurta teisinė bazė ir institucinė sistema jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų bei jaunų žmonių iniciatyvos. Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama.

Pagrindiniai principai ir sritys

Jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą.

Dabartinės jaunimo politikos pagrindai įtvirtinti 2003 metais priimtame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme. Jame įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai.

Jaunimo politika Lietuvoje įgyvendinama, vadovaujantis šiais principais:

• pariteto ir subsidiarumo – tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei jaunimo organizacijos yra atstovaujamos po lygiai, o sprendimai priimami tuo lygmeniu, kuriame jie efektyviausi;
• dalyvavimo ir informavimo – tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos informuoja jaunimą jam aktualiais klausimais priimtina ir prieinama forma, o su jaunimu susiję klausimai sprendžiami jaunimui dalyvaujant;
• savivaldos, savarankiškumo ir savanoriškumo – tai reiškia, jog jaunimas pats savo noru renkasi veiklos sritį, formuoja jos tikslus, aktyviai joje dalyvauja ir atsako už tikslų įvykdymą; nustato veiklos tikslų įgyvendinimo būdus, formą, atsakomybę ir įvertinimą;
• tarpžinybinio koordinavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo – tai reiškia, jog spręsdamos su jaunimu susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, o Lietuvos jaunimo organizacijos bendrauja ir bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio jaunimo organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis.
   

Politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos

Pagrindinės institucijos nacionaliniame lygmenyje veikia ir įstatymų leidžiamojoje, ir vykdomojoje valdžioje:

• Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pagrindinės funkcijos yra rūpintis jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos formavimu, vykdyti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų bei įstaigų parlamentinę kontrolę.
• Vyriausybė jaunimo politikos koordinavimą yra pavedusi vienai iš ministerijų – t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius jaunimo srityje: atlieka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo kontrolę ir priežiūrą; organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje; formuoja, koordinuoja ir įgyvendina jaunimo politiką Lietuvoje.
• Nustatytas valstybės jaunimo politikos priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją įsitraukti į aktyvų visuomenės gyvenimą, dalyvauti sprendžiant jaunimo problemas, įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagrindiniai departamento uždaviniai yra koordinuoti valstybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, rengti bei įgyvendinti valstybės jaunimo politikos programas ir priemones bei analizuoti jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų būklę Lietuvoje.
• Siekiant užtikrinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės principu sudaroma Jaunimo reikalų taryba. Taryba nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo.
• Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybės institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Tai patariamoji institucija, kurios ilgalaikis tikslas yra užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems svarbius klausimus vietos lygmeniu. Taryboje bendradarbiauja politikai, savivaldybių administracijos darbuotojai ir jaunimo organizacijų atstovai.
• Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politiką padeda jaunimo reikalų koordinatorius. Jis kuria ir palaiko bendradarbiavimo tinklą tarp savivaldybės politikų, tarnautojų bei jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, siekiant įtraukti jaunimą į jam aktualių sprendimų priėmimą, o taip pat – planuoja ir įgyvendina savivaldybės programas ir priemones, skirtas jaunimui. Beveik visų 60 savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius vienija Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija.

Įgyvendinamos programos

2021 m. įgyvendinamas Nacionalinės jaunimo politikos 2021 metų veiksmų planas, kurio tikslas – nustatyti priemones, skirtas jaunimo politikos įgyvendinimui stiprinti nacionaliniu mastu, užtikrinant tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių, sukurti infrastruktūrą, reikalingą darniai, faktais ir žiniomis grįstai jaunimo politikai įgyvendinti. Priemonės įgyvendinimos, siekiant:

• užtikrinti įvairius jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos sistemos plėtrą
• ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę
• išplėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą ir užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą
• sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą
• užtikrinti viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką

Taip pat įgyvendinamas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriuo siekiama šių tikslų: neaktyvių jaunų asmenų identifikavimas, neaktyvumo prevencija, pirminės intervencijos įgyvendinimas, teikiant ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones bei jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas.

Ateities nacionalinės pažangos priemonės yra planuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plėtros programose.

Erasmus+

Viso naujojo etapo metu (2021–2027 m.) „Erasmus+“ skatins organizacijas bei jaunimą įgyvendinant projektus ar juose dalyvaujant orientuotis į ES politinius prioritetus: įtrauktis ir įvairovė, ekologija ir tvarumas, skaitmeninė pertvarka, jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose ir pilietinis aktyvumas.

Daugiau informacijos: www.jtba.lt