Užimtumo rėmimo politika

 

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymas.

Pagrindinės naujovės:

  • Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas papildytas trimis asmenų grupėmis: „11) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; 12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; 13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo.
  • Numatytos naujos įdarbinimo su pagalba paslaugos, kurios teikiamos neįgaliesiems, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą susirasti darbą atitinkantį jų gebėjimus ir poreikius bei įsitvirtinti darbo vietoje.

         Šias paslaugas sudaro:

  • pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras (siekiama užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant);
  • lydimoji pagalba įsidarbinus (asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo).

Užimtumo rėmimas

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys

  1. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  2. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  3. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
  4. nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
  5. ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
  6. vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
  7. asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
  8. bedarbiai iki 29 metų;
  9. pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
  10. asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
  11.  nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
  12.  grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
  13.  priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo.

Darbo rinkos paslaugos

Darbo rinkos paslaugos yra šios:

  1. laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas;
  2. informavimas;
  3. konsultavimas;
  4. įsidarbinimo galimybių vertinimas;
  5. tarpininkavimas įdarbinant;
  6. individualios užimtumo veiklos planavimas;
  7. įdarbinimas su pagalba.

Užimtumo rėmimo priemonės

Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:

  1. aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
  2. užimtumo didinimo programos.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:

  1. parama mokymuisi;
  2. parama judumui;
  3. remiamasis įdarbinimas;
  4. parama darbo vietoms steigti.

1. Paramos mokymuisi priemonės yra šios:

  1. profesinis mokymas;
  2. įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį;
  3. stažuotė;
  4. neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.
  • Bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio.
  • Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis.
  • Profesinio mokymo paslaugoms finansuoti skiriama lėšų suma negali viršyti 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 2,33 MMA dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.
  • Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 MMA arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymosi laikotarpį bedarbiui mokama 0,39 MMA algos dydžio mokymo stipendija. Apmokamos kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.
  • Bedarbių profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją.
  • Užimtumo tarnybai jos patirtų profesinio mokymo išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.
  • Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą.

Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

  • Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją.
  • Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.
  • Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 MMA dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos terminui, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 MMA dydžio stipendija.
  • Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.
  • Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis.
  • Lėšos skiriamos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,47 MMA dydžio.
  • Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienerius metus.

2. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:

  • bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
  • bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
  • bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
  • darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.

Paramos judumui dydis sudaro 26,6 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno MMA dydžio, arba 19,39 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną MMA dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

3. Remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios:

  1. įdarbinimas subsidijuojant;
  2. darbo įgūdžių įgijimo rėmimas.

Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (toliau – subsidija darbo užmokesčiui).

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis:

  • 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis arba asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
  • 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami kiti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys.
  • Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant Užimtumo įstatyme nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti.
  • Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti asmenims, dalyvaujantiems profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams.

Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos.

4. Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:

  1. darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
  2. vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
  3. savarankiško užimtumo rėmimas.

Parama darbo vietoms steigti teikiama atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai), mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų vykdymu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 MMA dydžių sumos. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:

  • visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
  • 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
  • 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos.
  • Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:
  • darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir bedarbių, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;
  • kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.
  • Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas – naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas.
  • Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės.
  • Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
  • Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.
  • Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia, darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir bedarbiai iki 29 metų.

 

Tarpininkavimas įdarbinant

Ką daryti, norit dirbti kitoje ES valstybėje?

 

Pirmas žingsnis: renkama informacija, naudojamasi nemokama konsultacija

Visų pirma, asmuo gali kreiptis į „Eures“ konsultantus, kurie dirba Užimtumo tarnyboje. „Eures“ – Europos užimtumo tarnyba – yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Konsultantai nemokamai padeda ir pataria asmenims, kurie nori dirbti užsienyje, informuoja apie atitinkamas laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Jie naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas, darbo rinkas, būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse. „Eures“ paslaugomis gali naudotis ir darbdaviai, ieškodami darbuotojų svetur. Norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto pagalba nebūtina būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Tokie konsultantai dirba ir kitose ES šalyse.

Antras žingsnis: įsitikinama, ar tarpininkaujantis įdarbinant asmuo deklaravęs tokią veiklą

Užsiimantys šia veikla fiziniai ir juridiniai asmenys turi pranešti apie savo statusą Užimtumo tarnybai pagal Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos aprašą. 

Įdarbinimo agentūras kontroliuoja tos įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą bei užsiima nelegalaus darbo prevencija: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (kuri nelegalų darbą kontroliuojančių valstybės institucijų ir įstaigų prašymu atlieka operatyvinį darbą ir nustačiusi nusikaltimų finansams požymių vykdo baudžiamąjį persekiojimą), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (kuri tikrina atvejus, kai dirbama neturint verslo liudijimų, nedeklaravus individualios veiklos ar neregistravus įmonės), Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (kuris teikia pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, o taip pat vykdo draudžiamos, neregistruotos bei dirbamos neturint verslo liudijimo veiklos kontrolę), „Sodra“ (kuri kontroliuoja, ar nėra pažeidimų mokant socialinio draudimo įmokas).

Jei įtariama, kad įmonė verčiasi veikla pažeisdama įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Trečias žingsnis: sudarant paslaugų sutartį reikia žinoti abiejų pusių teises ir pareigas

Su įdarbinimo agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas arba darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.

Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne sutartyje su agentūra.

Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka toje šalyje, kur dirba.

Daugiau informacijos galima rasti čia.                 

 

Savanoriška praktika

  • Savanoriška praktika – priemonė, skirta jaunimui, norinčiam įgyti darbo rinkoje aktualių praktinių įgūdžių.
  • Praktiką savanoriškai norinčiam atlikti jaunam asmeniui  iki 29 metų ir įmonei, įstaigai, organizacijai sudarius savanoriškos praktikos sutartį, atsiranda galimybė pagal ją tam tikromis sąlygomis iki 2 mėnesių per kalendorinius metus įgyti atitinkamų praktinių įgūdžių.
  • Asmenims, atliekantiems savanorišką praktiką, darbo užmokestis nemokamas, tačiau jie praktikos atlikimo metu išsaugo Užimtumo tarnyboje (jei yra joje registruoti) turėtą statusą ir teises, taip pat valstybės lėšomis yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 

Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas ir sutarties formos pavyzdys (galioja nuo 2017-07-01)

Daugiau informacijos rasite www.sodra.lt ir www.vdi.lt.

Užimtumo fondo lėšų sąmatos ir panaudojimo ataskaitos

Bendrosios Užimtumo fondo lėšų sąmatos: 2014 / 2015 / 2016 / 2017 / 2018 

Užimtumo fondo lėšų panaudojimo ataskaitos: 2006 / 2007 / 2008 / 2009 / 2010 / 2011 / 2012 /2013 / 2014 / 2015 /2016 (paaiškinimas) / 2017 (paaiškinimas) 

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2018 m. birželio 28 d. priimtam Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui, Užimtumo fondas buvo panaikintas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-01-27