Užimtumo rėmimo politika

 

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas

2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas Nr. XII-2470 (galiojanti suvestinė redakcija) nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo rėmimas

Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.

Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.

Užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.

Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai yra šie:

  • derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą;
  • didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes.

Darbo rinkos paslaugos

Darbo rinkos paslaugos yra šios:

  • laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas - ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai.
  • Informavimas - informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams – susirasti tinkamų darbuotojų;
  • konsultavimas - konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius;
  • įsidarbinimo galimybių vertinimas - Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms;
  • tarpininkavimas įdarbinant - tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų;
  • individualios užimtumo veiklos planavimas - bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir veiklos pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka.
  • įdarbinimas su pagalba - įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos bedarbiams, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis,  30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys

  1. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  2. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  3. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
  4. nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
  5. ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
  6. vyresni kaip 45 metų bedarbiai;
  7. asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
  8. bedarbiai iki 29 metų;
  9. pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
  10. asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
  11.  nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
  12.  grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
  13.  priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
  14.  užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
  15.  užimti asmenys, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija dabo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir prastova jiems nutraukta dėl aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 41 straipsnio 51 dalies 1 punkte.

 

Užimtumo rėmimo priemonės

Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:

  1. aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
  2. užimtumo didinimo programos.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:

  1. parama mokymuisi;
  2. parama judumui;
  3. remiamasis įdarbinimas;
  4. parama darbo vietoms steigti.

1. Parama mokymuisi

Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai.

Paramos mokymuisi priemonės yra šios:

1.1. profesinis mokymas -bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis.

Parama asmeniui:

Parama Paramos dydis Paramos dydis kvalifikacijai  ir kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, įgyti Papildomos sąlygos
Kvalifikacijai įgyti 4,65 MMA 9,3 MMA profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją
Kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti 2,33 MMA 4,66 MMA
Stipendija

0,47 MMA/mėn. arba priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau – NSDI)

 
Stipendija (pasibaigus NSDI mokėjimo terminui arba kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma profesinio mokymo teikėjo veikla)

0,39 MMA/mėn.

 

Kelionės išlaidos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo ir atgal kompensuojamos, kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta).

Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos,  kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta.

Kompensuojamos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.

Užimtam asmeniui profesinis mokymas organizuojamas, kai:

jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą;
darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, užimtą asmenį po jo profesinio mokymo planuoja perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginti su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo;

asmuo yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino.

 

1. 2. įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį - profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, kuris su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas gali būti vykdomas pas profesinio mokymo teikėją ar darbdavį.

Parama asmeniui:

Kadangi įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį yra profesinio mokymo organizavimo forma, mokymo paslaugoms apmokėti skiriama tokia pati lėšų suma, kaip profesiniam mokymui.

Pparama Paramos dydis Paramos dydis kvalifikacijai  ir kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, įgyti Papildomos sąlygos
Stipendija, kai nėra mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį 0,47 MMA/mėn. arba priklausanti NSDI  
Stipendija, kai nėra mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį 0,39 MMA/mėn. Kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma profesinio mokymo teikėjo veikla

Kelionės išlaidos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo ir atgal kompensuojamos, kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta).

Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos,  kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta.

Kompensuojamos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.

Parama darbdaviui:

Parama Paramos dydis
Kompensuojama darbo užmokesčio nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalis

70 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1,5 MMA, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

Paskirto profesijos meistro (meistrų), pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos

paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį 1 MVA, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio.

 

1.3. Stažuotė - neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis pas darbdavį, kurios metu galima pakelti, atkurti ar patobulinti darbo įgūdžius ar profesinę kvalifikaciją. Stažuotė gali būti organizuojama asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės pagal ją nedirbo. Sudaroma trišalė sutartis.

Parama Paramos dydis Sąlygos Trukmė
Stipendija 0,39 MMA arba NSDI Stipendija skiriama per visą stažuotės laikotarpį ir kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma profesinio mokymo teikėjo veikla

Ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę

Iki 6 mėn*.

*Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma.

 

1. 4. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas -  skirtas asmenų turimoms žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams patikrinti, siekiant gauti atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

Parama Paramos dydis Sąlygos
skiriama lėšų suma neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti 0,47 MMA Ne daugiau kaip 3 k./1 metus

 

2. Paramos judumui

Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:

  • bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
  • bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
  • bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
  • darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.

Kelionės išlaidos kompensuojamos:

  • ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios;
  •  ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.
Paramos judumui dydis: 26,6 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno MMA dydžio;
19,39 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną MMA dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

 

3. Remiamojo įdarbinimo priemonės

Remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios:

3.1. įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbo vietas.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (pagal Užimtumo įstatymo 41 str. 2 d.):

Parama Kam skiriama Trukmė
75 proc. apskaičiuotų lėšų kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; neterminuotai
75 proc. apskaičiuotų lėšų kai įdarbinami asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; iki 24 mėn.
60 proc. apskaičiuotų lėšų

kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

iki 24 mėn.
50 proc. apskaičiuotų lėšų

kai įdarbinami bedarbiai neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (lengvas neįgalumo lygis), nekvalifikuoti, ilgalaikiai, vyresni kaip 45 m. bedarbiai,  buvę Ignalinos AE darbuotojai, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas, bedarbiai iki 29 m., pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, nėščios moterys, bedarbiai auginantys vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bedarbiai. (Iki 6 mėnesių)

iki 6 mėn.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.

Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. (nuo 2021-01-01).

Subsidijos dydis Lubos Mokėjimo trukmė Sąlygos
100 proc. apskaičiuotų lėšų

1,5 MMA 

Subsidija mokama, už užimtą asmenį, kuriam Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju paskelbta prastova,  LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu ir 1 mėnesį po jų atšaukimo arba bent vieno iš jų termino suėjimo

Darbuotojas gauna ne mažesnį kaip 1 MMA dydžio atlyginimą;

Būtina informuoti VDI;

Prastovos metu darbuotojas negali vykdyti darbo f-jų;

Darbdavys turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

 

Svarbu! Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikoma tik viena iš 41 str. 1 dalies nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 2-1 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.

 

3.2. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, kuris organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti asmenims, dalyvaujantiems profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams.

Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos.

Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) ir (ar) 2(4) dalyse nustatytais atvejais.

4. Parama darbo vietoms steigti

Paramos darbo vietoms steigti priemonės yra šios:

  1. darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
  2. vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
  3. savarankiško užimtumo rėmimas.

Parama teikiama Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams Užimtumo įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai 31,03 MMA
kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau 11,5 MMA

 

4.1. Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:

  • darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir bedarbių, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;
  • kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.

 

4.2. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas – naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas.

  • Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės.
  • Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.

 

4.3. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai:

  • asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.
  • darbo vietas steigia Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.

Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai:

  • darbo vietą sau pirmą kartą steigia bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis,  30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, vyresni kaip 45 m. bedarbiai,  bedarbiai iki 29 m. ir kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;
  • darbo vietas steigia Užimtumo įstatymo 5(1) straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.

 

Užimtumo didinimo programos

Užimtumui didinti gali būti rengiamos šios programos:

1) nedarbo prevencijos;

2) imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką;

3) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų užimtumo didinimo;

4) kitos.

 

Darbo paieškos išmoka (nuo 2021-01-01)

Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:

  Paramos dydis Mokėjimo trukmė

1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;

2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo priėmimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau, kaip 3 mėn. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;

4) asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.

33 proc. MMA  LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir 1 mėnesį po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui

 

Išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims (nuo 2021-01-01)

Kai LRV paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kuris yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

  Dydis Kada mokama

1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;

2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už MMA; 

3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

260 Eur/mėn.

LRV paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai ir 1 mėn. po LRV ekstremaliosios situacijos ar karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:

  • asmuo nebeatitinka bent vienos iš Užimtumo įstatymo 5(1) str. 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti;
  • savarankiškai dirbantis asmuo išbraukiamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu LRV nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašo.

 

Tarpininkavimas įdarbinant

Ką daryti, norit dirbti kitoje ES valstybėje?

 

Pirmas žingsnis: renkama informacija, naudojamasi nemokama konsultacija

Visų pirma, asmuo gali kreiptis į „Eures“ konsultantus, kurie dirba Užimtumo tarnyboje. „Eures“ – Europos užimtumo tarnyba – yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Konsultantai nemokamai padeda ir pataria asmenims, kurie nori dirbti užsienyje, informuoja apie atitinkamas laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Jie naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas, darbo rinkas, būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse. „Eures“ paslaugomis gali naudotis ir darbdaviai, ieškodami darbuotojų svetur. Norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto pagalba nebūtina būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Tokie konsultantai dirba ir kitose ES šalyse.

Antras žingsnis: įsitikinama, ar tarpininkaujantis įdarbinant asmuo deklaravęs tokią veiklą

Užsiimantys šia veikla fiziniai ir juridiniai asmenys turi pranešti apie savo statusą Užimtumo tarnybai pagal Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos aprašą. 

Įdarbinimo agentūras kontroliuoja tos įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą bei užsiima nelegalaus darbo prevencija: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (kuri nelegalų darbą kontroliuojančių valstybės institucijų ir įstaigų prašymu atlieka operatyvinį darbą ir nustačiusi nusikaltimų finansams požymių vykdo baudžiamąjį persekiojimą), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (kuri tikrina atvejus, kai dirbama neturint verslo liudijimų, nedeklaravus individualios veiklos ar neregistravus įmonės), Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (kuris teikia pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, o taip pat vykdo draudžiamos, neregistruotos bei dirbamos neturint verslo liudijimo veiklos kontrolę), „Sodra“ (kuri kontroliuoja, ar nėra pažeidimų mokant socialinio draudimo įmokas).

Jei įtariama, kad įmonė verčiasi veikla pažeisdama įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Trečias žingsnis: sudarant paslaugų sutartį reikia žinoti abiejų pusių teises ir pareigas

Su įdarbinimo agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas arba darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.

Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne sutartyje su agentūra.

Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka toje šalyje, kur dirba.

Daugiau informacijos galima rasti čia.                 

 

Savanoriška praktika

  • Savanoriška praktika – priemonė, skirta jaunimui, norinčiam įgyti darbo rinkoje aktualių praktinių įgūdžių.
  • Praktiką savanoriškai norinčiam atlikti jaunam asmeniui  iki 29 metų ir įmonei, įstaigai, organizacijai sudarius savanoriškos praktikos sutartį, atsiranda galimybė pagal ją tam tikromis sąlygomis iki 2 mėnesių per kalendorinius metus įgyti atitinkamų praktinių įgūdžių.
  • Asmenims, atliekantiems savanorišką praktiką, darbo užmokestis nemokamas, tačiau jie praktikos atlikimo metu išsaugo Užimtumo tarnyboje (jei yra joje registruoti) turėtą statusą ir teises, taip pat valstybės lėšomis yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 

Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas ir sutarties formos pavyzdys (galioja nuo 2017-07-01)

Daugiau informacijos rasite www.sodra.lt ir www.vdi.lt.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-08