Užimtumo rėmimo politika

Turinys

 

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. birželio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas. Pagrindinės įstatymo naujovės:

  • Viename teisės akte klasifikuotos visos užimtumo formos, kurios suskirstytos į atlygintiną užimtumą, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (individuali veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje, veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas) ir neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika ir kt.).
  • Papildytas bedarbio apibrėžimas – nustatyta, kad asmenims, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenys, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, būtų suteikiamas bedarbio statusas.
  • Pakeistas papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašas. Papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų grupių klasifikavimo būdas grindžiamas ne atitinkamu socialiniu statusu, kaip buvo numatyta Užimtumo rėmimo įstatyme, o įsidarbinimo galimybes stabdančiais požymiais, atsižvelgiant į asmenų profesinio pasirengimo trūkumą, praktinio darbo patirties stoką, sveikatos būklę ar amžių.
  • Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės taikomos prioritetine tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją. Diferencijuotas modelis padės efektyviau panaudoti ribotus išteklius. Ši tvarka prisidės prie taiklesnio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo, siekiant didesnio darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo, ilgalaikių teigiamų priemonių poveikio rezultatų.
  • Nustatytas kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas, kaip profesinio mokymo derinimas su remiamo įdarbinimo priemonėmis, prisidės prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių ir tvaresnio išsilaikymo darbo rinkoje, pagreitins integracijos į darbo rinką procesą, suteikiant galimybę operatyviau įgyti darbinei veiklai reikalingų praktinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje.
  • Naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – parama mokymuisi, kurią sudaro: profesinis mokymas bei naujos priemonės – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė ir neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.
  • Praplėsta paramos judumui taikymo apimtis, taikoma: bedarbiui įsidarbinus į laisvą darbo vietą, dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse ar konsultavimo grupėmis užsiėmimuose, taip pat darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.
  • Nustatyta atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nuostatos dėl nelegalaus darbo perkeltos iš Darbo kodekso ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo.

 

Užimtumo rėmimas

Užimtumo fondo lėšų sąmatos ir panaudojimo ataskaitos

  

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys

  1. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  2. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  3. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
  4. nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
  5. ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
  6. vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
  7. asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
  8. bedarbiai iki 29 metų;
  9. pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
  10. asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.

 

Darbo rinkos paslaugos

Darbo rinkos paslaugos yra šios:

  1. laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas;
  2. informavimas;
  3. konsultavimas;
  4. įsidarbinimo galimybių vertinimas;
  5. tarpininkavimas įdarbinant;
  6. individualios užimtumo veiklos planavimas.

 

Užimtumo rėmimo priemonės

Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:

  1. aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
  2. užimtumo didinimo programos.

 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:

  1. parama mokymuisi;
  2. parama judumui;
  3. remiamasis įdarbinimas;
  4. parama darbo vietoms steigti.

 

  • Paramos mokymuisi priemonės yra šios:
  1. profesinis mokymas;
  2. įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį;
  3. stažuotė;
  4. neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.
  • Bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio.

Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis.

Profesinio mokymo paslaugoms finansuoti skiriama lėšų suma negali viršyti 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 2,33 MMA dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.

Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 MMA arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymosi laikotarpį bedarbiui mokama 0,39 MMA algos dydžio mokymo stipendija. Apmokamos kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.

Bedarbių profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją.

Užimtumo tarnybai jos patirtų profesinio mokymo išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.

  • Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą.

Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

  • Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją.

Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.

Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 MMA dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos terminui, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 MMA dydžio stipendija.

  • Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.

Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis.

Lėšos skiriamos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,47 MMA dydžio.

Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienerius metus.

 

  • Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
    • bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
    • bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
    • bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
    • darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.

Paramos judumui dydis sudaro 26,6 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno MMA dydžio, arba 19,39 procentus MMA dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną MMA dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

 

  • Remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios:
  1. įdarbinimas subsidijuojant;
  2. darbo įgūdžių įgijimo rėmimas.

Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,55 MMA dydžių.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis:

  • 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis arba asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
  • 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami kiti Užimtumo įstatyme nurodyti asmenys.
  • Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant Užimtumo įstatyme nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti.
  • Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti asmenims, dalyvaujantiems profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams.

Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos.

 

  • Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:
  1. darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
  2. vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
  3. savarankiško užimtumo rėmimas.

Parama darbo vietoms steigti teikiama atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai), mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų vykdymu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 MMA dydžių sumos. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:

  • visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
  • 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
  • 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos.
  • Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:
    • darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir bedarbių, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;
    • kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.
  • Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas – naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas.

Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.

  • Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.

Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia, darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir bedarbiai iki 29 metų.

 

Savanoriška praktika

Savanoriška praktika – priemonė, skirta jaunimui, norinčiam įgyti darbo rinkoje aktualių praktinių įgūdžių.

Praktiką savanoriškai norinčiam atlikti jaunam asmeniui  iki 29 metų ir įmonei, įstaigai, organizacijai sudarius savanoriškos praktikos sutartį, atsiranda galimybė pagal ją tam tikromis sąlygomis iki 2 mėnesių per kalendorinius metus įgyti atitinkamų praktinių įgūdžių.

Asmenims, atliekantiems savanorišką praktiką, darbo užmokestis nemokamas, tačiau jie praktikos atlikimo metu išsaugo Užimtumo tarnyboje (jei yra joje registruoti) turėtą statusą ir teises, taip pat valstybės lėšomis yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 

Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas ir sutarties formos pavyzdys: galioja nuo 2017-07-01

Daugiau informacijos rasite www.ldb.lt, www.sodra.lt ir www.vdi.lt

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-05