Jaunimo užimtumo skatinimas

logotipas

Jaunimo užimtumas

Jaunimo nedarbo lygis 2010-2020 m. (remiantis  Statistikos departamento duomenimis)  

Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje:

  • Neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija;
  • Įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams;
  • Praktinės patirties stoka;
  • Jaunuolių darbo paieškos įgūdžių stoka;
  • Jaunuolių motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka;
  • Darbo vietų kokybė ir dideli jaunuolių lūkesčiai.

 

Jaunimo garantijų iniciatyva

 2013 m. balandžio mėn. 22 d. Europos Sąjungos Taryba paskelbė rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.  Šia rekomendacija valstybės narės paskatintos užtikrinti, kad visiems jaunuoliams būtų suteikti kokybiški darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės ar mokomosios praktikos pasiūlymai per keturis mėnesius po darbo netekimo ar formaliojo švietimo įstaigos baigimo.

Šioje Tarybos rekomendacijoje buvo numatytos priemonės bei gairės, kokiu būdu valstybės narės galėtų spręsti jaunimo nedarbo problemą. Visų pirma, pabrėžta ankstyvosios intervencijos ir aktyvinimo svarba. Šioje srityje valstybės skatintos plėtoti socialinės aprėpties programas, remti informacinius mainus tarp atsakingų tarnybų, plėtoti individualizuotų paslaugų jaunimui teikimą. Įgyvendinant jaunimo integraciją į darbo rinką skatinančias priemones, valstybėms siūlyta tobulinti jaunimo įgūdžius, suteikiant jaunuoliams galimybę grįžti į švietimo ar mokymo sistemą, bei gerinti jaunuolių padėtį darbo rinkoje, taikant įvairias lengvatas, tikslines subsidijas bei finansines paskatas darbdaviams.

2020 m. spalio 30 d. priimta Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo ir kuria valstybėms narėms rekomenduojama:

  • Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti etapais;
  • stiprinti jaunimo nedarbo ir neaktyvumo prevenciją pasitelkiant geresnes stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas;
  • didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įtraukumą ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms jaunuolių grupėms su įvairialypėmis problemomis;
  • stiprinti paruošiamąjį etapą, teikiant mentorystės paslaugas, konsultavimą (atitinkantį jaunuolio poreikius, atsižvelgiant į lyčių stereotipus ir vengiant diskriminacijos),  siekiant paruošti jaunimą naujai darbo rinkai ir supažindinti su mokymosi visą gyvenimą būtinybe;
  • pabrėžiama individualizuotų ir pagal poreikius pritaikytų priemonių (atsižvelgiant į lytį, darbo patirtį, gyvenamą vietą, įgūdžius ar motyvaciją) svarba;
  • stiprinti Jaunimo garantijų teikėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių partnerystę visuose valdžios lygmenyse, formalizuoti bendradarbiavimą tarp jaunimo garantijų teikėjų ir socialinių paslaugų tarnybų;
  • skatinti kompleksinių, integruotų ir paslaugų teikimą vieno langelio principu, taikant holistinį požiūrį;
  • skatinti kvalifikacijos kėlimą ar persikvalifikavimą,  orientuotą į „žaliuosius“ ar skaitmeninius gebėjimus, atitinkančius verslo poreikius, pabrėžiama svarba ugdyti verslumo ir karjeros valdymo įgūdžius;
  • skatinti  profesinį mokymą, pameistrystę, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų rezultatų patvirtinimą ir pripažinimą;  
  • didinti paramą po įsidarbinimo ar grįžimo į švietimo sistemą, siekiant jaunuoliams padėti prisitaikyti, tai padėtų pasiekti tvarios jaunimo integracijos į darbo rinką;
  • užtikrinti pasiūlymų kokybę susiejant juos su Europos socialinių teisių ramsčiu,  Europos kokybės ir veiksmingos pameistrystės programa, Stažuočių kokybės sistema bei užtikrinant, kad būtų laikomasi šiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyva įgyvendinama nuo 2014 m. Siekiama, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, ar ne – per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą Lietuvoje, siekiama suteikti nuoseklų, visapusišką, individualius nedirbančio ir nesimokančio (angl. NEET) jaunuolio poreikius atitinkantį paslaugų paketą. Jis užtikrina jaunimo pasiruošimą dalyvauti darbo rinkoje ar sugrįžti į švietimo sistemą. Sudėtingesnėje situacijoje esantiems NEET jaunuoliams ypatingai svarbu, jog jie gautų kompleksinę pagalbą, kuri apimtų psichologines konsultacijas, socialinių įgūdžių įgavimą, profesinį orientavimą, aktyvias darbo rinkos priemones.

Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes.

  • Koks Jaunimo garantijų tikslas?

Jaunimo garantijų tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, padėtį.

  • Kam skirta Jaunimo garantijų iniciatyva?

Lietuvoje Jaunimo garantijų galimybėmis gali pasinaudoti kiekvienas nedirbantis ir nesimokantis, Užimtumo tarnyboje registruotas ir neregistruotas, jaunas žmogus nuo 15 iki 29 metų amžiaus (įskaitytinai).

  • Kodėl reikalingos Jaunimo garantijos?

Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.

Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos ne visada saugios. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę.

  • Kas teikia Jaunimo garantijas Lietuvoje?

Jaunimo garantijų įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tikslinius Jaunimo garantijų projektus vykdo, paslaugas teikia Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), jaunimo darbo centrai, EURES biurai, Jaunimo reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Jaunimo reikalų departamentas) ir jų Jaunimo garantijų partneriai – jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų tinklas savivaldybėse, taip pat savivaldybių atvirieji jaunimo centrai ir erdvės.

Prie Jaunimo garantijų įgyvendinimo prisideda LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jai pavaldžios institucijos.

 

Pagrindiniai teisės aktai:

 

Jaunimo darbo centrai

Visoje Lietuvoje Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamentuose veikiantys jaunimo darbo centrai (JDC) – tai vieta, kur jaunuoliai gali gauti specialistų konsultacijų, mokymų, kūrybinių dirbtuvių bei susitikimų su potencialiais darbdaviais. Čia teikiamos būtent į jauno žmogaus poreikius orientuotos paslaugos, konsultacijos bei mokymai, kurie padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnės karjeros.

JDC renginiai skirti ugdyti darbo paieškos įgūdžius, pasitikėjimą savo jėgomis, bendrąsias kompetencijas. Tai renginiai apie karjeros planavimą, darbo paieškos strategijas, darbo dokumentų (CV, motyvacinis laiškas ir kt.) rengimą. Čia dalyvauti gali visi norintys, registracija nėra privaloma.

JDC misija – padėti jaunimui sėkmingai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką ir prisitaikyti prie jos pokyčių, mokyklos nebaigusiam ir žemą kvalifikaciją turinčiam jaunimui padėti grįžti į švietimo sistemą, ugdyti jaunimo gebėjimus, reikalingus konkuruoti darbo rinkoje, ir pozityvias nuostatas mokymuisi visą gyvenimą.

  • JDC plėtoja partnerystę su socialiniais partneriais, švietimo įstaigomis, nevyriausybinėmis, savanorišką darbą siūlančiomis organizacijomis teritoriniu ir nacionaliniu lygiu siekiant suteikti kompleksines ir profesionalias paslaugas skatinant tvarų jaunimo užimtumą.
  • Itin paklausūs visoje šalyje veikiančių JDC organizuojami verslumo seminarai, kurių metu jaunimas supažindinamas su mokesčių sistema, iššūkiais ir galimybėmis kuriant nuosavą verslą, rengiami praktiniai užsiėmimai gyvenimo aprašymo rengimo, pasiruošimo darbo pokalbiui temomis.
  • Kasmet gegužes mėnesį organizuojamas renginių ciklas „Atvirų durų dienos mokiniams“ sulaukia vis didesnio dėmesio, sparčiai išaugo mokinių, norinčių dirbti vasaros atostogų metu skaičius. Nepilnamečiai jaunuoliai yra supažindinami su jiems taikomais reikalavimais darbui, vietai ir laikui.
  • Populiarinami išvažiuojamieji renginiai, vizitai į įmones, susitikimai su moksleiviais, kuriuose pristatomos regione paklausios profesijos ir to regiono darbdaviai.
  • Siekiant sudominti jaunuolius, JDC savo veikloje taiko patrauklius ir dinamiškus metodus.
  • Profesinio orientavimo ir motyvavimo įrankiai padeda nustatyti jaunuolių pomėgius renkantis profesiją bei padeda išplėsti savęs pažinimo, asmenybinių kliūčių identifikavimo, profesinio augimo ir tobulėjimo galimybes.

 

Naudingos nuorodos ir socialinių tinklų paskyros:

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-05