BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Jaunimo užimtumo skatinimas

logotipas

Jaunimo užimtumas

 

Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje:

  • Neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija;
  • Įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams;
  • Praktinės patirties stoka;
  • Jaunuolių darbo paieškos įgūdžių stoka;
  • Jaunuolių motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka;
  • Darbo vietų kokybė ir dideli jaunuolių lūkesčiai.

 

Jaunimo garantijų iniciatyva

 2013 m. balandžio mėn. 22 d. Europos Sąjungos Taryba paskelbė rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.  Šia rekomendacija valstybės narės paskatintos užtikrinti, kad visiems jaunuoliams būtų suteikti kokybiški darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės ar mokomosios praktikos pasiūlymai per keturis mėnesius po darbo netekimo ar formaliojo švietimo įstaigos baigimo.

Šioje Tarybos rekomendacijoje buvo numatytos priemonės bei gairės, kokiu būdu valstybės narės galėtų spręsti jaunimo nedarbo problemą. Visų pirma, pabrėžta ankstyvosios intervencijos ir aktyvinimo svarba. Šioje srityje valstybės skatintos plėtoti socialinės aprėpties programas, remti informacinius mainus tarp atsakingų tarnybų, plėtoti individualizuotų paslaugų jaunimui teikimą. Įgyvendinant jaunimo integraciją į darbo rinką skatinančias priemones, valstybėms siūlyta tobulinti jaunimo įgūdžius, suteikiant jaunuoliams galimybę grįžti į švietimo ar mokymo sistemą, bei gerinti jaunuolių padėtį darbo rinkoje, taikant įvairias lengvatas, tikslines subsidijas bei finansines paskatas darbdaviams.

2020 m. spalio 30 d. priimta Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo ir kuria valstybėms narėms rekomenduojama:

  • Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti etapais;
  • stiprinti jaunimo nedarbo ir neaktyvumo prevenciją pasitelkiant geresnes stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas;
  • didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įtraukumą ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms jaunuolių grupėms su įvairialypėmis problemomis;
  • stiprinti paruošiamąjį etapą, teikiant mentorystės paslaugas, konsultavimą (atitinkantį jaunuolio poreikius, atsižvelgiant į lyčių stereotipus ir vengiant diskriminacijos),  siekiant paruošti jaunimą naujai darbo rinkai ir supažindinti su mokymosi visą gyvenimą būtinybe;
  • pabrėžiama individualizuotų ir pagal poreikius pritaikytų priemonių (atsižvelgiant į lytį, darbo patirtį, gyvenamą vietą, įgūdžius ar motyvaciją) svarba;
  • stiprinti Jaunimo garantijų teikėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių partnerystę visuose valdžios lygmenyse, formalizuoti bendradarbiavimą tarp jaunimo garantijų teikėjų ir socialinių paslaugų tarnybų;
  • skatinti kompleksinių, integruotų ir paslaugų teikimą vieno langelio principu, taikant holistinį požiūrį;
  • skatinti kvalifikacijos kėlimą ar persikvalifikavimą,  orientuotą į „žaliuosius“ ar skaitmeninius gebėjimus, atitinkančius verslo poreikius, pabrėžiama svarba ugdyti verslumo ir karjeros valdymo įgūdžius;
  • skatinti  profesinį mokymą, pameistrystę, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų rezultatų patvirtinimą ir pripažinimą;  
  • didinti paramą po įsidarbinimo ar grįžimo į švietimo sistemą, siekiant jaunuoliams padėti prisitaikyti, tai padėtų pasiekti tvarios jaunimo integracijos į darbo rinką;
  • užtikrinti pasiūlymų kokybę susiejant juos su Europos socialinių teisių ramsčiu,  Europos kokybės ir veiksmingos pameistrystės programa, Stažuočių kokybės sistema bei užtikrinant, kad būtų laikomasi šiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyva įgyvendinama nuo 2014 m. Siekiama, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, ar ne – per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą Lietuvoje, siekiama suteikti nuoseklų, visapusišką, individualius nedirbančio ir nesimokančio (angl. NEET) jaunuolio poreikius atitinkantį paslaugų paketą. Jis užtikrina jaunimo pasiruošimą dalyvauti darbo rinkoje ar sugrįžti į švietimo sistemą. Sudėtingesnėje situacijoje esantiems NEET jaunuoliams ypatingai svarbu, jog jie gautų kompleksinę pagalbą, kuri apimtų psichologines konsultacijas, socialinių įgūdžių įgavimą, profesinį orientavimą, aktyvias darbo rinkos priemones.

Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes.

  • Koks Jaunimo garantijų tikslas?

Jaunimo garantijų tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, padėtį.

  • Kam skirta Jaunimo garantijų iniciatyva?

Lietuvoje Jaunimo garantijų galimybėmis gali pasinaudoti kiekvienas nedirbantis ir nesimokantis, Užimtumo tarnyboje registruotas ir neregistruotas, jaunas žmogus nuo 15 iki 29 metų amžiaus (įskaitytinai).

  • Kodėl reikalingos Jaunimo garantijos?

Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.

Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos ne visada saugios. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę.

  • Kas teikia Jaunimo garantijas Lietuvoje?

Jaunimo garantijų įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tikslinius Jaunimo garantijų projektus vykdo, paslaugas teikia Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), jaunimo darbo centrai, EURES biurai, Jaunimo reikalų agentūra ir jų Jaunimo garantijų partneriai – jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų tinklas savivaldybėse, taip pat savivaldybių atvirieji jaunimo centrai ir erdvės.

Prie Jaunimo garantijų įgyvendinimo prisideda LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jai pavaldžios institucijos.

 

Pagrindiniai teisės aktai:

 

Jaunimo darbo centrai

Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamentuose veikiantys jaunimo darbo centrai (JDC) – tai vieta, kur jaunuoliai gali gauti specialistų konsultacijų, mokymų, kūrybinių dirbtuvių bei susitikimų su potencialiais darbdaviais. Čia teikiamos būtent į jauno žmogaus poreikius orientuotos paslaugos, konsultacijos bei mokymai, kurie padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnės karjeros.

Lietuvoje taip pat veikia Regioniniai karjeros centrai (Alytuje nuo 2019 m., kitose apskrityse - nuo 2022 m. I ketvirčio).

 

Naudingos nuorodos ir socialinių tinklų paskyros:

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-07