Jaunimo užimtumo skatinimas

Turinys

logotipas

Jaunimo užimtumo skatinimas

Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama jaunimo nedarbo problemai. Nors jaunimo nedarbas sparčiai mažėja (Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo iki 25 m. nedarbas nuo 35,7 proc. 2010 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai - iki 14,5 proc. 2016 m.), vis dar nepasiektas 2007 m. buvęs jaunimo nedarbo lygis - 8,4 proc. Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių ir vienodomis sąlygomis nėra pajėgus konkuruoti su darbo patirtį turinčiais specialistais.

Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje:

  • Neįgyta, arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija;
  • Įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams;
  • Praktinės patirties stoka;
  • Jaunuolių atkaklumo, darbo paieškos įgūdžių stoka;
  • Jaunuolių motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka;
  • Darbo vietų kokybė ir neadekvačiai dideli jaunuolių lūkesčiai.

Gerėjantį jaunimo užimtumą lemia nuoseklūs, kryptingi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbai:

  • 2012 m. LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengė priemonių planą jaunimo užimtumui didinti. Jis apėmė jaunimo neformalaus ugdymo per savanorystę, pameistrystės mokymo formų, darbinę veiklą pradedančio jaunimo praktinio darbo įgūdžių, verslumo skatinimo plėtojimą;
  • 2013 m., be kitų jau įgyvendinamų jaunimo įdarbinimą remiančių projektų, pradėti įgyvendinti inovatyvūs projektai jaunimui „Pasitikėk savimi“ ir „Jaunimo savanoriška tarnyba“. Jais siekta paruošti jaunimą darbo rinkai ir (arba) švietimo sistemai – motyvuoti, suteikiant asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų. Į projektų įgyvendinimą aktyviai įsitraukė nevyriausybinės su jaunimu dirbančios organizacijos;
  • Išplėtotas teritorinių darbo biržų jaunimo darbo centrų (JDC), teikiančių informavimo, konsultavimo, ugdymo karjerai paslaugas, tinklas. 1999–2009 m. šalyje veikė 11 JDC, 2013 m. įsteigta dar 11 JDC, 2014 m. – 7 JDC, 2015 m. – 8 JDC, 2016 m. – 9 JDC, taip suformuojant 46 JDC tinklą. JDC kasmet suorganizuoja daugiau nei 6 tūkst. renginių ir užsiėmimų, kuriuose dalyvauja daugiau nei 70 tūkst. jaunuolių;
  • 2014 m., vadovaujantis ES Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacija, Lietuvoje pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę darbo biržoje, ar ne – per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę;
  • Nuo 2014 m., pakeitus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą (nuo 2017 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas), jaunuoliams sudarytos galimybės įgyti praktinių įgūdžių atliekant savanorišką praktiką, skatinamas jaunuolių verslumas teikiant paramą savo verslui pradėti.

 

Jaunimo garantijų iniciatyva

Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama, kad visi 15–29 m. amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę darbo biržoje, ar ne – per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę. Iniciatyva įgyvendinama, vadovaujantis ES Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo. Plačiau: www.jaunimogarantijos.lt

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą Lietuvoje, siekiama suteikti nuoseklų, visapusišką, individualius nedirbančio ir nesimokančio (angl. NEET) jaunuolio poreikius atitinkantį paslaugų paketą. Jis užtikrina jaunimo pasiruošimą dalyvauti darbo rinkoje ar sugrįžti į švietimo sistemą. Sudėtingesnėje situacijoje esantiems NEET jaunuoliams ypatingai svarbu, jog jie gautų kompleksinę pagalbą, kuri apimtų psichologines konsultacijas, socialinių įgūdžių įgavimą, profesinį orientavimą, aktyvias darbo rinkos priemones.

Jaunimo garantijų iniciatyvos dėka, per metus įdarbinama apie 63 proc. visų registruotų jaunų bedarbių, įdarbinimo procesas spartėja, auga dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – kasmet daugiau nei 20 tūkst. (apie 22 proc.) jaunų bedarbių įgyja kvalifikaciją, darbo įgūdžių darbo vietoje, gauna paramą darbo vietai steigti, įsidarbina, nes darbdaviams kompensuojamos dalies darbo užmokesčio ir sumokamų mokesčių išlaidos. Svarbu pažymėti, kad po dalyvavimo priemonėse 83–92 proc. (priklausomai nuo priemonės) šių jaunuolių sėkmingai integruojasi darbo rinkoje per 6 mėn.

2016–2018 m. daugiau nei 35 tūkst. NEET jaunuolių dalyvaus Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo lėšomis (69,2 mln. Eur) finansuojamuose projektuose „Atrask save“ ir „Naujas startas“.  Siekiama, kad bent pusė jų sėkmingai integruotųsi į darbo rinką, grįžtų į švietimo sistemą arba pradėtų savarankišką veiklą.

Šie projektai – didžiausi Lietuvoje iki šiol įgyvendinti socialiniai projektai jaunimui, kuriais taip pat siekiama jaunimo elgsenos bei vertybių pokyčių. Projektai prisideda ir prie sisteminių pokyčių – teikiamos naujos iki šiol neteiktos paslaugos, vykdoma mobilaus ir gatvės darbo su jaunimu plėtra, stiprinamos ir įgalinamos su jaunimu dirbančios organizacijos, atvirieji jaunimo centrai ir erdvės, įsitraukia savivalda, seniūnai, jaunimoreikalų koordinatoriai, socialiniai darbuotojai ir kt.

Vykdomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurio vienas gerųjų pavyzdžių – susitarimas su Švietimo ir mokslo ministerija, kad veiklos „Jaunimo savanoriška tarnyba“ dalyviai, savanoriavę bent 3 mėnesius, nuo 2018 m. stodami į aukštąsias mokyklas gaus papildomai 0,25 balo.

Pirminės intervencijos projekte „Atrask save“ darbo biržoje registruotiems ir neregistruotiems jaunuoliams iki 4 mėn. teikiamos aktyvinimo ir motyvavimo paslaugos (darbo pokalbių simuliacijos, susitikimai su darbdaviais, smulkiaisiais verslininkais, susipažinimas su vietos rinkoje veikiančiomis įmonėmis bei švietimo ir profesinio mokymo įstaigomis, iki 20 dienų trunkančios praktikos pasirinktoje įmonėje padedant mentoriui ir kt.).

Negavę pasiūlymo dirbti, mokytis ar atlikti praktikos atviroje rinkoje, projekto dalyviai gali dalyvauti projekte „Naujas startas“, kuriame teikiamos integravimo į darbo rinką priemonės (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, profesinis mokymas, kitos aktyvios priemonės).

Iš pirminės ir antrinės intervencijos projektų sudaryta sistema leidžia ir sudėtingesnėje situacijoje esantiems NEET jaunuoliams suteikti visapusišką, nuoseklią pagalbą, kuri apims ne tik bazinių socialinių ir darbo įgūdžių suteikimą, profesijos įgijimą, bet ir pagalbą integruojantis bei išsilaikant darbo rinkoje.

Projekte „Atrask save“ pagrindinių veiklų vykdymas organizuojamas perkant paslaugas. Darbui su darbo biržoje neregistruotais jaunuoliais pasitelkiamas Jaunimo garantijų iniciatyvos partnerių tinklas – 57 jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos.

2017 m. teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 79,8 tūkst. jaunų 16–29 m. amžiaus bedarbių (31,7 proc. visų bedarbių), įdarbinta – 43 tūkst. (53,9 proc. visų registruotų), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 17 tūkst. (21,3 proc. visų registruotų). Iš jų pagal priemones: paramos mokymuisi – 9,5 tūkst., remiamojo įdarbinimo – 6,1 tūkst., paramos darbo vietai steigi – 0,9 tūkst., paramos judumui – 0,5 tūkst.

Projekte „Atrask save“ nuo projekto pradžios (2015 m. rugsėjo mėn.) iki 2017 m. gruodžio 31 d. dalyvavo 32.485 asmenys, iš jų 22.771 baigė dalyvavimą projekto veiklose, 14.026 dalyviai įsidarbino, pradėjo mokytis. „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ veikloje iš viso dalyvavo 1.112 nedirbančių ir nesimokančių asmenų.

Projekte „Naujas startas“ nuo projekto pradžios (2015 m. gruodžio mėn.) iki 2017 m. gruodžio 31 d. dalyvavo 11.796 asmenys. Dalyvavimą projekto veiklose sėkmingai baigė – 7.072 jaunuoliai, 5.756 dalyviai įsidarbino, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją.

Europos Sąjungoje aukščiausiu lygiu pažymima, kad Jaunimo garantijos yra pagrindinė ilgalaikė struktūrinė reforma, padedanti siekti sklandaus jaunuolių perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką.

 

NAUDINGOS NUORODOS INTERNETE: