Socialinė partnerystė

Pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Vykstant šiam procesui ir imta vartoti sąvoką – socialiniai partneriai.

Socialiniais partneriais yra laikomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.

Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius. Būtent šį procesą apibūdina sąvokos – socialinė partnerystė, socialinis dialogas, kurios naudojamos darbdavių ir darbuotojų atstovų derybų ir konsultacijų procesui apibūdinti.

Socialinis dialogas – tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, siekdami tęsti ir tobulinti 1995 m. gegužės 5 d. susitarimu pradėtą ir 1999 m. vasario 11 d. susitarimu toliau plėtojamą trišalį bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso darbo ir  socialinės apsaugos srityse, 2005 m. birželio 13 d. pasirašė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl Trišalio bendradarbiavimo“.

2017 m. gegužės 23 d. protokolu Nr. TTP-11  Trišalės tarybos sprendimu buvo patikslinti Trišalės tarybos nuostatai, nustatant, kad darbuotojų ir darbdavių atstovai Tarybos nariais pripažįstami Tarybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, patvirtintu posėdžio protokolu Nr. TTP-5, t. y. pritarta Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos, Asociacijos „Investors` Forum“ ir Lietuvos verslo konfederacijos įtraukimui į Trišalę tarybą.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pagal šio kodekso 185 straipsnį nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario: nacionaliniu lygmeniu veikiančių septynių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti Darbo kodekso 185 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Šiuo metu Trišalėje taryboje nariais nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (1 narys), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 nariai), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2 nariai) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovai (2 nariai). Profesinių sąjungų organizacijas atstovauja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (3 nariai), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (2 nariai) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (2 nariai) atstovai. Darbdavių organizacijų atstovai yra asociacija „Investorsʼ Forum“ (1 narys), Lietuvos darbdavių konfederacija (1 narys), Lietuvos pramonininkų konfederacija (2 nariai), Lietuvos verslo konfederacija (1 narys), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (1 narys) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (1 narys). Nurodytos organizacijos taip pat yra delegavusios ir pakaitinius narius.

Prie Trišalės tarybos veikia 6 komitetai ir komisijos, kuriose dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (Darbo santykių komisija; Darbo užmokesčio politikos komisija; Valstybės tarnautojų dvišalė komisija; Švietimo komitetas; Kultūros komitetas; Socialinių partnerių kompetencijų ugdymo komisija).  

Siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšų bei išvengti tam tikrų dabartinio sekretoriato ir ministerijos funkcijų dubliavimo, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Trišalės tarybos koordinavimo skyrius.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-24