Kviečiame organizacijas dalyvauti projekto „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ partnerių atrankoje
Projekto tikslas – plėtoti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą: ugdyti darbdavių ir profesinių sąjungų kompetencijas ir gebėjimus; keisti darbdavių organizacijų ir valdžios institucijų požiūrį į socialinį dialogą ir jo svarbą; daugiau dėmesio skirti švietimui socialinio dialogo klausimais; skatinti narystę profesinėse sąjungose ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Prioritetas teikiamas privačiam sektoriui. Taip pat numatoma skatinti narystę darbdavių asociacijose.
Organizacijų atranka organizuojama ir vykdoma vadovaujantis Projekto „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ partnerių (profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų) atrankos tvarkos aprašu.
Projekto veiklos turi būti parengtos, atsižvelgiant į 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-910 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašo patvirtinimo“, kurį rasite čia.
Pasiūlymų laukiame iki 2023 m. lapkričio 27 dienos el. paštu [email protected].
Organizacijos bus atrenkamos pagal pateiktus pasiūlymus ir turimą patirtį socialinės partnerystės srityje.
Kokios organizacijos gali būti atrinktos?
- organizacijos buveinė registruota Lietuvos Respublikoje;
- organizacijai nėra iškelta byla dėl bankroto arba ji nėra likviduojama, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
- organizacija galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nėra pripažinta nevykdančia pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
- organizacija neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl organizacijos per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams;
- organizacija ne mažiau kaip vienus metus vykdo veiklą socialinio dialogo srityje (pavyzdžiui, dalyvauja dvišalėse, trišalėse tarybose, komitetuose, darbo grupėse; organizuoja renginius, mokymus ar konsultacijas savo nariams socialinės partnerystės, kolektyvinių derybų ir individualiųjų darbo santykių klausimais; įgyvendino, įgyvendina ar dalyvauja projektuose, prisidedančiuose prie socialinės partnerystės skatinimo; yra pasirašiusi kolektyvines sutartis ir pan.);
- organizacijos pateiktas pasiūlymas dėl pasirinktų veiklų įgyvendinimo atitinka pažangos priemonės aprašą.
Gali būti atrinkta ne daugiau kaip keturios profesinių sąjungų ir / ar darbdavių organizacijos.
Joms reikia pateikti organizacijos įstatų ar kitų dokumentų, įrodančių priklausymą profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijai, kopijas.
Kiekviena atrinkta organizacija turės pasirašyti partnerio deklaraciją ir „Vienos įmonės“ deklaraciją.
Papildomą informaciją rasite čia.
Pasiūlymo formą rasite čia.
Papildomą informaciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Liudvika Gražulienė, tel. 8 687 29 395, el. p. [email protected].
Pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Vykstant šiam procesui ir imta vartoti sąvoką – socialiniai partneriai.
Socialiniais partneriais yra laikomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius. Būtent šį procesą apibūdina sąvokos – socialinė partnerystė, socialinis dialogas, kurios naudojamos darbdavių ir darbuotojų atstovų derybų ir konsultacijų procesui apibūdinti.
Socialinis dialogas – tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, siekdami tęsti ir tobulinti 1995 m. gegužės 5 d. susitarimu pradėtą ir 1999 m. vasario 11 d. susitarimu toliau plėtojamą trišalį bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso darbo ir socialinės apsaugos srityse, 2005 m. birželio 13 d. pasirašė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl Trišalio bendradarbiavimo“.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pagal šio kodekso 185 straipsnį nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario: nacionaliniu lygmeniu veikiančių septynių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti Darbo kodekso 185 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Profesinių sąjungų organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, taip pat turi atitikti ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 str. 4 dalyje nurodytus kriterijus dėl atitikimo nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijai.
2022 m. liepos 1 d. savo veiklą pradėjo naujai, ketverių metų kadencijai, sudaryta Trišalė taryba.
Šiuo metu Trišalėje taryboje nariais nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (1 narys), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 nariai), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2 nariai) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai (2 nariai). Profesinių sąjungų organizacijas atstovauja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (3 nariai), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (2 nariai) ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (2 nariai) atstovai. Darbdavių organizacijų atstovai yra asociacija „Investorsʼ Forum“ (1 narys), Lietuvos darbdavių konfederacija (1 narys), Lietuvos pramonininkų konfederacija (2 nariai), Lietuvos verslo konfederacija (1 narys), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (1 narys) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (1 narys). Nurodytos organizacijos taip pat yra delegavusios ir pakaitinius narius.
Prie Trišalės tarybos veikia 6 komitetai ir komisijos, kuriose dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (Darbo santykių komisija; Darbo užmokesčio politikos komisija; Valstybės tarnautojų dvišalė komisija; Darbo grupė dėl sisteminių pokyčių socialinių garantijų srityje; Darbo grupė dėl krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų problemoms spręsti; Kultūros komitetas).
Siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšų bei išvengti tam tikrų dabartinio sekretoriato ir ministerijos funkcijų dubliavimo, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupė.
