BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Nelegalus ir nedeklaruotas darbas

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Šio įstatymo nuostatomis išplečiama nelegalaus darbo sąvoka ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

 

Nelegalus darbas

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro su asmeniu darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba asmuo, trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

 

Nedeklaruotas darbas

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

kai darbdavys Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėjęs darbuotojo:

a) dirbtų viršvalandžių;

b) darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;

c) darbo laiko naktį.

Nedeklaruota savarankiška veikla

Administracinė atsakomybė taikoma nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui

fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:

a) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;

b) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.

Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui  

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;

2) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, jos tinkamumą darbo vietai ir darbo patirtį, kai darbdavys įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka institucijoms, nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, jos tinkamumą darbo vietai ir darbo patirtį;

3) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Įstatymą "Dėl užsieniečių teisinės padėties" trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje) kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;

4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse;

5) įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sąlygų.

Informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nepranešama apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį).

 

Sankcijos, kai asmuo dirbo nelegaliai

Užimtumo įstatyme institucijai, vykdančiai nelegalaus darbo kontrolę, nustatyta teisė ne tik skirti administracinę nuobaudą – piniginę baudą darbdaviui (nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, už pakartotinumą per pastaruosius 2 metus - nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), bet įpareigoti jį:

  • jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;

  • sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas.

Trečiųjų šalių piliečių

nelegalus darbas

Į Užimtumo įstatymą perkeltos nuostatos, susijusios su 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuriomis numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).

Užimtumo įstatyme institucijai, vykdančiai nelegalaus darbo kontrolę, nustatyta teisė ne tik skirti administracinę nuobaudą – piniginę baudą darbdaviui (nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, už pakartotinumą per pastaruosius 2 metus - nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), bet įpareigoti jį:

1) nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

2) sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;

3) sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;

4) perduoti informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

Be aukščiau minėtų sankcijų darbdaviams gali būti taikomi:

1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;

2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.

Užimtumo įstatyme taip pat numatyta, kad, tokiu atveju, kai darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį tam tikram darbui, yra subrangovas arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, tiesioginis jo rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už piniginių įpareigojimų įvykdymą (atlyginimo nelegaliai dirbusiam trečiosios šalies asmeniui sumokėjimą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas ir sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas), išskyrus atvejus, kai jie raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys įdarbina trečiosios šalies pilietį neteisėtai, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už aukščiau išvardintų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybė reiškia tai, kad tiek tai, kad tiek institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą jiems ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne visiškai.

Rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš subrangovo arba siunčiančios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

 

Tinkamos užsieniečių gyvenimo sąlygos (gyvenamasis plotas ≥ 7m2)

Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų) nuostatas, 2017 m. kovo 14 d. buvo papildytas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 621 straipsniu, kuriame numatyta nauja funkcija Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai – prižiūrėti, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos (užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu užsienietis turi gyvenamąją patalpą įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai), kuri jam priklauso Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar tokia patalpa jis naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (atitinkama sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja ją surandant. Patalpos nuomos mokestis negali būti didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir  valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio.

Prevencija

Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Detalesnę informaciją apie nelegalaus darbo kontrolę galite rasti paspaudę šią nuorodą https://www.vdi.lt/Forms/Nelegalus_darbas.aspx

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-12