Nelegalus ir nedeklaruotas darbas

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Šio įstatymo nuostatomis išplečiama nelegalaus darbo sąvoka ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

 

Nelegalus darbas

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro su asmeniu darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis arba kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

 

Nedeklaruotas darbas

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

kai darbdavys Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėjęs darbuotojo:

a) dirbtų viršvalandžių;

b) darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;

c) darbo laiko naktį.

Nedeklaruota savarankiška veikla

Administracinė atsakomybė taikoma nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui

fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:

a) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;

b) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui  

darbdavys, įdarbinęs trečiosios šalies pilietį:

a) nepareikalauja iš asmens pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – darbuotojo dokumentai, leidžiantys gyventi Lietuvos Respublikoje), ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;

b) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo darbuotojo dokumentų, leidžiančių gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinės darbo inspekcijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar kitos kompetentingos institucijos reikalavimu.

 

Įpareigojimai

Užimtumo įstatyme institucijai, vykdančiai nelegalaus darbo kontrolę, nustatyta teisė ne tik skirti administracinę nuobaudą – piniginę baudą, bet ir skirti įpareigojimą, t. y. įpareigoti darbdavį:

  • sudaryti su darbuotoju darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, jeigu buvo nustatyta, kad darbdavys nustatyta tvarka šios pareigos neatliko;

  • nutraukti darbo santykius su nelegalų darbą dirbančiu asmeniu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, jeigu buvo nustatyta, kad darbą dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, Informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

     

Trečiųjų šalių piliečių

nelegalus darbas

Į Užimtumo įstatymą perkeltos nuostatos, susijusios su 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuriomis numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).

Užimtumo įstatyme numatyta, kad, tokiu atveju, kai darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį tam tikram darbui, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejus, kai jis raštu subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys įdarbina trečiosios šalies pilietį neteisėtai, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už aukščiau išvardintų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek tai, kad tiek institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą jiems ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne visiškai.

 

Bauda už trečiųjų šalių piliečių nelegalų darbą

Rangovui gali būti skirta bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

 

Tinkamos užsieniečių gyvenimo sąlygos (gyvenamasis plotas ≥ 7m2)

Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų) nuostatas, 2017 m. kovo 14 d. buvo papildytas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 621 straipsniu, kuriame numatyta nauja funkcija Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai – prižiūrėti, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos (užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu užsienietis turi gyvenamąją patalpą įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai), kuri jam priklauso Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar tokia patalpa jis naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (atitinkama sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja ją surandant. Patalpos nuomos mokestis negali būti didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir  valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio.

  

Prevencija

Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

 Detalesnę informaciją apie nelegalaus darbo kontrolę galite rasti paspaudę šią nuorodą https://www.vdi.lt/Forms/Nelegalus_darbas.aspx

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-24