Socialinės įmonės

Turinys

 

Socialinių įmonių įstatymas, tikslinės remiamų asmenų grupės

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1771, kuriuo siekiama remti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Socialinių įmonių steigimo tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

Socialinėse įmonėse remiamas įdarbinimas asmenų, kurie priklauso bent vienai iš šių tikslinių grupių:

  1. neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis;
  2. ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;
  3. asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai;
  4. vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalųjį šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai;
  5. asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, ir jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai;
  6. asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai.

Socialinėse įmonėse yra remiamas neįgalių darbuotojų, kuriems sukakęs pensinis amžius, t.y. nustatytas  specialiųjų poreikių lygis, įdarbinimas.

Įstatyme įtvirtinta socialinės įmonės samprata ir nustatytos socialinės įmonės statuso įgijimo sąlygos, tikslinės asmenų grupės, kurias įdarbinusios įmonės įgyja teisę į valstybės pagalbą. Šiame įstatyme taip pat nustatomos socialinių įmonių teisės ir pareigos,  darbo santykių socialinėse įmonėse ypatumai, reglamentuojama valstybės parama socialinėms įmonėms, šių įmonių kontrolė.

Įgyvendindama Socialinių įmonių įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė  2004 m. liepos 7 d. nutarimu įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir patvirtinti Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

 

Socialinė įmonė, neįgaliųjų socialinė įmonė

Vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu, socialinė įmonė – tai šio įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, tenkinantis šias sąlygas:

  • tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir šių darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 4.  Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225.  
  • Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
  • Nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos.

Neįgaliųjų socialinė įmonė turi socialinės įmonės požymius, tačiau darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir neįgaliųjų  tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Neįgaliųjų socialinės įmonės gali turėti daugiau papildomų kaštų, susidarančių dėl to, kad šiose įmonėse dirba neįgalieji. Todėl šioms įmonėms numatyta daugiau valstybės pagalbos rūšių.

Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, darbo biržoje įsiregistruoti neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą. Kitų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, turi įsiregistruoti teritorinėje darbo biržoje.

Teritorinės darbo biržos Socialinių įmonių įstatymu yra įpareigotos parengti informaciją socialinės įmonės statuso siekiantiems ar jį turintiems juridiniams asmenims apie darbo biržoje įregistruotus tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, jeigu tokios informacijos pageidaujama. Neįgalieji socialinėse įmonėse gali įsidarbinti savarankiškai. Neįgalūs darbuotojai yra remiami visą jų darbo laikotarpį. Kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimo rėmimas socialinėse įmonėse tęsiasi vienerius metus, tačiau tuo atveju, kai  jų nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, asmuo gali būti remiamas 24 mėnesius po įdarbinimo. Teritorinės darbo biržos turi teisę teikti rekomendacijas socialinei įmonei dėl konkrečių asmenų, priklausančių tikslinėms grupėms, įdarbinimo.

 

Socialinės įmonės statuso suteikimas

Socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) bei asociacijas, vadovaujantis Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašu.  Prašymai suteikti socialinės įmonės statusą priimami nuo einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos.

Prie prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pridedami šie dokumentai:

 

Darbo santykių ir darbo apmokėjimo ypatumai

Šalių susitarimu su darbuotoju, priklausančiu tikslinei grupei, gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis, bet ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Sudarant darbo sutartis su šiais darbuotojais negali būti sulygstamas išbandymas. Tokia nuostata siekiama kuo ilgesniam laikotarpiui išlaikyti tokį riboto darbingumo asmenį, kad jis įgytų būtiniausių darbinių įgūdžių. Atsižvelgiant į tikslinėms grupėms priklausančių asmenų ribotą darbingumą ir nepakankamus darbo įgūdžius, tokiems darbuotojams jų pageidavimu gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, ne visas darbo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogiškiems darbams, tačiau šių asmenų darbo užmokestis negali būti sumažintas.

 

Valstybės pagalbos rūšys

Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba:

  1. subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
  2. subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;
  3. subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Be šių išvardintų valstybės pagalbos rūšių, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma šių rūšių valstybės pagalba:

  1. subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
  2. subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms;
  3. subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.
  • Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta kompensuoti socialinei įmonei papildomas išlaidas, susijusias su tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama įdarbinus neįgaliųjų tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo. Tačiau tuo atveju, jei nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius12 kalendorinių mėnesių. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 127 straipsnyje arba 136 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos:

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensavimo procentas

 sunkų neįgalumo lygį turintis neįgalus darbuotojas ar neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis

75 %

 vidutinį neįgalumo lygį turintis neįgalus darbuotoją ar neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis,

70 %

 lengvą neįgalumo lygį turintis neįgalus darbuotojas ar neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis

60 %

 kitai tikslinei grupei priklausantis darbuotojas

50 %

  • Siekiant paskatinti darbdavius steigti darbo vietas ir į jas įdarbinti neįgalius darbuotojus, socialinėms įmonėms gali būti skirta subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama, jei išlaidos reikalingos kliūtims, atsirandančioms socialinėje įmonėje dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jiems atlikti darbo funkcijas, pašalinti. Subsidija skiriama tuo atveju, jeigu įsteigus darbo vietą vidutinis socialinės įmonės sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Įsteigta darbo vieta turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius.

Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių:

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti dydis

 neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis

80 % reikalingų išlaidų

 neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis

70 % reikalingų išlaidų

 neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis

65 % reikalingų išlaidų

  • Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 35 procentų išlaidų, reikalingų specialiam mokymui, arba iki 60 procentų išlaidų, reikalingų bendrojo pobūdžio mokymui. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, arba 20 procentų, jeigu pagalba skiriama mažoms įmonėms.

 

Neįgaliųjų socialinėms įmonėms numatytos papildomos valstybės pagalbos rūšys –  subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms, subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.

  • Siekiant kompensuoti neįgaliųjų socialinių įmonių išlaidas, skirtas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti.

Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 6 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius:

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis

 neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis

80 % išlaidų sumos

 neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis

70 % išlaidų sumos

  • Siekiant kompensuoti neįgaliųjų socialinių įmonių papildomas administravimo išlaidas, susidarančias dėl neįgalių darbuotojų darbo, skiriama subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms. Subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų reikalingų administracinių išlaidų.
  • Jeigu neįgaliųjų socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms. Subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų reikalingų transporto išlaidų.
  • Jeigu sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms. Subsidija sudaro 40 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką.

 

Valstybės pagalbos dydžiai, teikimo tvarka

Atsižvelgiant į ES reglamento, reguliuojančio valstybės pagalbos teikimą įmonėms, reikalavimus, Socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad bendras suteiktos finansinės paramos dydis vienai įmonei per trejus iš eilės einančius metus negali viršyti  15 000 000 eurų , o per vienus metus – 5 000 000 eurų. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų bendros valstybės pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Socialinių įmonių gaunamos valstybės pagalbos apskaita vykdoma pagal socialinių įmonių pateiktas ataskaitas apie iš visų šaltinių  gautą ir panaudotą valstybės pagalbą.

Valstybės pagalbą socialinėms įmonėms teikia teritorinės darbo biržos, vadovaudamosi tvarka, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135. Kiekvienu atveju priėmus sprendimą skirti valstybės pagalbą, teritorinė darbo birža ir socialinė įmonė pasirašo sutartį dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos.

 

Kita valstybės pagalba

Be aukščiau apžvelgtų valstybės pagalbos rūšių, socialinėms įmonėms papildomai yra numatyta kita valstybės pagalba. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad socialinėms įmonėms taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį, iš socialinių įmonių viešieji pirkimai gali būti atliekami supaprastinta tvarka. Tai palengvinama socialinių įmonių teikiamų paslaugų bei produkcijos realizaciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas (patalpos) socialinėms įmonėms gali būti suteikiamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Išlaidos, kurias socialinės įmonės sutaupo nemokėdamos už nuomojamas patalpas, laikomos realia valstybės pagalba.

 

Socialinių įmonių priežiūra

Socialinių įmonių įstatymo efektyvumas vertinamas vykdant aktyvią šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos Viešojo administravimo įstatymo ketvirtame skirsnyje nustatyta tvarka prižiūri, kaip socialinės įmonės laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-02-02