Socialinės įmonės

Turinys

Socialinių įmonių įstatymas, tikslinės remiamų asmenų grupės

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė  Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2427, kuriuo patobulintas ir patikslintas socialinių įmonių teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Įstatyme numatytomis priemonėmis yra skatinamas sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimas socialinėse įmonėse, kartu nustatomas reikalavimas socialinėms įmonėms dalį gauto pelno skirti asmenų grįžimui į darbo rinką, jų socialinei integracijai ir socialinės atskirties mažinimui. Socialinių įmonių veiklos tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti jų socialinę atskirtį.

Socialinėse įmonėse remiamas įdarbinimas asmenų, kurie priklauso bent vienai iš šių tikslinių grupių:

1) neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bedarbiais;

2) neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais;

3) neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais.

Įstatyme įtvirtinta socialinės įmonės samprata ir nustatytos socialinės įmonės statuso įgijimo sąlygos, tikslinės asmenų grupės, kurias įdarbinusios įmonės įgyja teisę į valstybės pagalbą. Šiame įstatyme taip pat nustatomos socialinių įmonių teisės ir pareigos,  darbo santykių socialinėse įmonėse ypatumai, reglamentuojama valstybės parama socialinėms įmonėms, šių įmonių kontrolė.

Įgyvendindama Socialinių įmonių įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė  2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ pakeitimo“ įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir patvirtinti Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

Socialinė įmonė

Vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu, socialinė įmonė – šio įstatymo nustatyta tvarka socialinės įmonės statusą įgijęs juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriame darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip  6.

Darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, per mėnesį dirbtas darbo laikas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų įmonės darbuotojų, nepriklausančių tikslinėms grupėms, darbo laiko per mėnesį. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, iš kurių neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, sudaro ne mažiau kaip 10 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jeigu šiai tikslinei grupei priklausančių asmenų yra registruotų Užimtumo tarnyboje. Jeigu neįgaliųjų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba neįgaliųjų, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis, registruotų Užimtumo tarnyboje, nėra, visų tikslinių grupių neįgalieji darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

Neįgalieji tikslinėms grupėms priskiriami neterminuotai. Tikslinėms grupėms neįgalieji priskiriami, jeigu jie nedirba pagal darbo sutartį arba nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas, arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys.

Socialinės įmonės statuso suteikimas

Socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) bei asociacijas, vadovaujantis Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašu.  Prašymai suteikti socialinės įmonės statusą priimami nuo einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos.

Prie prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pridedami šie dokumentai:

1. pažyma apie socialinės įmonės statuso siekiančio juridinio asmens ar jo padalinio, metinį vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių;

2. pažyma apie gautas pajamas, jeigu sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinius prievolė yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ar socialinės įmonės steigimo dokumentuose ir jeigu šių duomenų nėra Juridinių asmenų registre;

3. pažyma apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas 36 mėnesių laikotarpiu;

4. tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas;

5. praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinius prievolė yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ar socialinės įmonės steigimo dokumentuose ir jeigu šių duomenų nėra Juridinių asmenų registre.

Darbo santykių ir darbo apmokėjimo ypatumai

Šalių susitarimu su darbuotoju, priklausančiu tikslinei grupei, gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis, bet ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Sudarant darbo sutartis su šiais darbuotojais negali būti sulygstamas išbandymas. Tokia nuostata siekiama kuo ilgesniam laikotarpiui išlaikyti tokį riboto darbingumo asmenį, kad jis įgytų būtiniausių darbinių įgūdžių. Atsižvelgiant į tikslinėms grupėms priklausančių asmenų ribotą darbingumą ir nepakankamus darbo įgūdžius, tokiems darbuotojams jų pageidavimu gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, ne visas darbo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu nustatytos analogiškiems darbams, tačiau šių asmenų darbo užmokestis negali būti sumažintas. Darbuotojo, priklausančio tikslinei grupei, priėmimas į darbą negali būti pagrindas atleisti kitą tikslinei grupei priklausantį asmenį ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją.

Valstybės pagalbos rūšys

Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba:

  1. subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
  2. subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti;
  3. subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti;
  4. subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti;
  5. subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
  6. subsidija papildomoms administravimo išlaidoms;
  7. subsidija transporto išlaidoms;
  8. subsidija asistento išlaidoms.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, mažesniu jų darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 55, 56, 58 ar 60 straipsniuose nustatytais pagrindais.

Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam asmenų tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti 1,5 tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensavimo procentas

Neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis  

75 %

 Neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis 

60 %

 Neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis 

50 %

Siekiant paskatinti darbdavius steigti darbo vietas ir į jas įdarbinti neįgalius darbuotojus, socialinėms įmonėms gali būti skirta subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti.

Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti yra skirta su darbo vietos įsteigimu neįgaliam darbuotojui ir darbo priemonių įsigijimu susijusioms socialinės įmonės išlaidoms kompensuoti.

Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti skiriama, kai įsteigus darbo vietą, vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Įsteigtos darbo vietos turi būti  išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėnesius, kai jose įdarbinti neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose įdarbinti neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis.

Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ir jo darbo priemonėms įsigyti negali būti didesnė kaip 31,03 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ir jo darbo priemonėms įsigyti dydis

 Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis 

80 % reikalingų išlaidų

 Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis 

70 % reikalingų išlaidų

 Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis 

65 % reikalingų išlaidų

Siekiant paskatinti darbdavius steigti darbo vietas ir į jas įdarbinti neįgalius darbuotojus, socialinėms įmonėms gali būti skirta subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti.

Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti yra skirta su darbo vietos pritaikymu neįgaliam darbuotojui ir darbo priemonių  pritaikymu susijusioms socialinės įmonės išlaidoms kompensuoti.

Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikymu ir jų darbo priemonėms pritaikymu skiriama, kai pritaikytos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėnesius, kai jose dirba neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose dirba neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. 

Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai pritaikyti ir jo darbo priemonėms pritaikyti  negali būti didesnė kaip 31,03 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai pritaikyti ir jo darbo priemonėms pritaikyti dydis
Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis  80 % reikalingų išlaidų
Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis  70 % reikalingų išlaidų
Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis  65 % reikalingų išlaidų

Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.

Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 60 procentų mokymo išlaidų. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, mažoms  ar labai mažoms įmonėms.

 Subsidija vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui mokyti negali viršyti 0,77 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas, skirtas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, gali būti skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti.

Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis vienam neįgaliam darbuotojui negali būti didesnis kaip 4,65 subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius:

Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės

Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis

 Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis 

80 % išlaidų sumos

 Neįgalus darbuotojas, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis 

70 % išlaidų sumos

Siekiant kompensuoti socialinių įmonių administravimo išlaidas, susidarančias dėl neįgalių darbuotojų darbo, skiriama subsidija administravimo išlaidoms.

Subsidija administravimo išlaidoms gali būti skirta šioms išlaidoms padengti: socialinės įmonės vidaus administravimo individualaus ar bendrojo pobūdžio raštams versti Brailio raštu; kanceliarinėms priemonėms, būtinoms bendrauti su kurčiaisiais, įsigyti; specialiai pranešimų ir informacijos pateikimo neįgaliesiems įrangai ir priemonėms įsigyti.

Subsidijos administravimo išlaidoms dydis sudaro 70 procentų visų socialinės įmonės mėnesio administravimo išlaidų ir gali būti ne didesnis kaip:

1) 0,38 subsidijos administravimo išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų darbo;

2) 0,77 subsidijos administravimo išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 21 iki 40 neįgalių darbuotojų darbo;

3) 1,55 subsidijos administravimo išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl 41 ir daugiau neįgalių darbuotojų darbo.

Jeigu socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms. Subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų reikalingų transporto išlaidų ir gali būti ne didesnis kaip:

Neįgaliųjų darbuotojų, kuriems socialinė įmonė organizuoja vežimą Subsidijos transporto išlaidoms dydis
Nuo 1 iki 20 0,77 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio
Nuo 21 iki 30 1,16 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio
31 ir daugiau 1,55 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio

Jeigu sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams ar neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, darbo funkcijoms atlikti nustatytas asistento pagalbos poreikis, socialinei įmonei skiriama subsidija asistento išlaidoms.

Subsidija asistento išlaidoms sudaro 62,08 procento subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją arba neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, ir 38,8 procento už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją arba neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba.

Valstybės pagalbos dydžiai, teikimo tvarka

Atsižvelgiant į ES reglamento, reguliuojančio valstybės pagalbos teikimą įmonėms, reikalavimus, Socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad bendras suteiktos finansinės paramos dydis vienai įmonei per trejus iš eilės einančius metus negali viršyti  15 000 000 eurų , o per vienus metus – 5 000 000 eurų. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų bendros valstybės pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Socialinių įmonių gaunamos valstybės pagalbos apskaita vykdoma pagal socialinių įmonių pateiktas ataskaitas apie iš visų šaltinių  gautą ir panaudotą valstybės pagalbą.

Valstybės pagalbą socialinėms įmonėms teikia Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi tvarka, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Įdarbinus neįgaliuosius, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba neįgaliuosius, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis arba neįgaliuosius, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45–55 procentų darbingumo lygis, kuriems pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį.

Įdarbinus, neįgaliuosius, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45–55 procentų darbingumo lygis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodais F00‑F99, H90 ar H91, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje. Į šį terminą neįskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis.

Kita valstybės pagalba

Be aukščiau apžvelgtų valstybės pagalbos rūšių, socialinėms įmonėms papildomai yra numatyta kita valstybės pagalba. Pelno mokesčio įstatymo 58  straipsnio 16 dalies 3 punkte numatyta, kad  juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų

Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas

Daugiau kaip 50 %

100 %

40–50 %

75 %

30–40 %

50 %

20–30 %

25 %

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnį perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti socialinės  įmonės statusą turintiems tiekėjams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas (patalpos) socialinėms įmonėms gali būti suteikiamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Išlaidos, kurias socialinės įmonės sutaupo nemokėdamos už nuomojamas patalpas, laikomos realia valstybės pagalba.

Socialinių įmonių priežiūra

Socialinių įmonių įstatymo efektyvumas vertinamas vykdant aktyvią šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešojo administravimo įstatymo ketvirtame skirsnyje nustatyta tvarka prižiūri, kaip socialinės įmonės laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-07