Vyriausybė pritarė Šeimos stiprinimo programai

Data

2020 06 22

Įvertinimas
2
2020 06 22_Seimos stiprinimo programa_2.png

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ilgalaikei šeimos stiprinimo programai. Ji ir Demografijos, migracijos ir integracijos strategija numato pagrindinius tikslus, kurių siekiama skatinant šeimų gerovę Lietuvoje. 

Šeimos stiprinimo programa numato tikslus ir uždavinius artimiausiems 8 metams. Dokumente akcentuojama svarba ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, stiprinti šeimas, užtikrinant reikiamą  pagalbą,  įveikiant kylančius iššūkius. 

„Pastaraisiais metais įvyko didelis postūmis: nuo rūpesčio tik sunkumų patiriančiomis šeimomis perėjome prie visapusiško požiūrio – paslaugų plėtros visoms šeimoms, nustatėme standartą, kurios paslaugos yra bazinės ir turi būti prieinamos visose savivaldybėse, visoms šeimoms. Su Ilgalaike šeimos stiprinimo programa paslaugas šeimoms tikimės dar labiau išplėsti bei sujungti į vientisą sistemą. Lietuvoje jau dabar galima pasinaudoti įvairiomis paslaugų, paramos ir pagalbos šeimai rūšimis, tačiau dar reikia pasitempti, kad viskas veiktų nuosekliai, kad visų šeimų poreikiai būtų tinkamai atliepiami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.    

Ministras vardija jau dabar vykdomas priemones, skirtas šeimų stiprinimui: tai kompleksinės paslaugos šeimai, bazinis paslaugų šeimai paketas, mamadieniai ir tėvadieniai, iki 24 mėnesių trunkančios apmokamos vaiko priežiūros atostogos dirbantiems tėvams, galimybė dalį laiko tėvams su vaikais dirbti nuotoliniu būdu arba gaunant ligos išmoką slaugyti sergančius vaikus. 

Kartu finansuojami dienos centrai, nuo rugsėjo pradedamas teikti nemokamas maitinimas pirmokams ir priešmokyklinukams, daugėja paslaugų susidūrus su kriziniu nėštumu, plečiamas mobiliųjų komandų, padedančių šeimoms susidūrus su krize, tinklas, teikiama finansinė paskata jaunų šeimų pirmam būstui regionuose, aktyviai vykdoma smurto prieš vaikus prevencija, ruošiamasi pereiti prie individualiai teikiamos pagalbos nusikalsti linkusiems paaugliams ir jų šeimoms.

Atskiros paslaugos vystomos šeimoms, prižiūrinčios negalią turinčius vaikus ar suaugusiuosius – laikino atokvėpio galimybė arba asmeninio asistento pagalba. Visi vaikai Lietuvoje gauna vaiko pinigus, o tai mažina vaikų ir šeimų su vaikais skurdo rizikos lygį šalyje. 

Du pagrindiniai programos tikslai 

Šeimos stiprinimo programa glaudžiai susijusi su Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija. Joje nustatyti uždaviniai ir numatytos kryptys, padedančios sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti. 

Strategijoje taip pat numatytas siekis plėtoti finansines paskatas, plėsti būsto pasirinkimo galimybes, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, šeimos sveikatos būklę, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.

Šeimos stiprinimo programoje numatyti 2 pagrindiniai tikslai ir konkretūs uždaviniai, padėsiantys tikslus pasiekti: 

1 TIKSLAS – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.

Programoje atkreipiamas dėmesys, kad keičiantis vertybinėms orientacijoms, keičiasi ir gyvenimo prioritetai: vis labiau orientuojamasi į individualios saviraiškos, profesinės veiklos, gyvenimo kokybės, turiningo laisvalaikio ir poilsio privalumus, o tai daro poveikį tiek žmonių apsisprendimui dėl šeimos kūrimo, tiek ir šeimos narių tarpusavio santykių tvarumui. 

Šeimos kūrimas atidedamas vėlesniam laikui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,3 metų, o pirmą kartą ištekėjusių moterų – 28 metai. Palyginti su 2019 metais, tiek pirmą kartą vedusių vyrų, tiek pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius padidėjo 2 metais. 

Išlieka didelis ištuokų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais 100 santuokų vidutiniškai teko 43,6 ištuokos. Gausėja nepilnų šeimų, o kartu ir iššūkių, siekiant įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tačiau, remiantis Europos vertybių tyrimo ir kitų tyrimų rezultatais, šeima žmogaus gyvenime buvo ir yra pirmasis prioritetas, kuriam savo svarba negali prilygti nei profesinė žmogaus veikla, nei juo labiau laisvalaikis ar kitos gyvenimo sritys.

Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

  • organizuoti ir remti visuomenės švietimą ir informavimą apie išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime;
  • ugdyti darbdavių, politikų, valstybės tarnautojų, švietimo, kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos sektorių darbuotojų ir visuomenės veikėjų pozityvias nuostatas dėl šeimos, motinystės, tėvystės.

2 TIKSLAS – stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas ir iššūkius, plėtojant reikiamą paramą ir pagalbą ir vykdant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą.

Kaip rašoma programoje, kad nors ir plečiama paslaugų šeimai infrastruktūra, siūlomos socialinės paslaugos, tačiau bendras paslaugų spektras yra pakankamas tik socialinę riziką patiriančioms šeimoms. O dalis šių paslaugų (pavyzdžiui, vaikų priežiūra, vaikų vasaros užimtumas ir kita) yra reikalingos visoms šalies šeimoms, nepriklausomai nuo jų socialinės, ekonominės padėties ar kitų aspektų, todėl svarbu didinti šių paslaugų apimtį, užtikrinant universalų jų prieinamumą. 

Atsižvelgiant į tai, svarbu pasiūlyti ir suteikti šeimai reikalingą kokybišką paramą ir paslaugas, siekiant įgalinti šeimas, kol problemos dar neiškilusios arba kol šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, vaikų psichosocialinės raidos, tarpusavio santykių šeimoje ir kitos problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su tuo susijusio nedarbo, skurdo, vaikų nepriežiūros, įtemptų šeimos narių tarpusavio santykių ir kita.

Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

  • gerinti paslaugų, skirtų šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti, prieinamumą ir kokybę;
  • stiprinti ir remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, veiklą;
  • stiprinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną, plėtojant mokslinius tyrimus šeimos politikos srityje ir duomenų apie šeimos būklę rinkimą bei šių duomenų analizę; 
  • stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą šeimos politikos įgyvendinimo ir koordinavimo srityje. 

Kas 3 metus – veiksmų planai

Programai įgyvendinti kas 3 metus bus rengiami ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami veiksmų planai, suderinti dalyvaujančiomis institucijomis. Tai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, taip pat rekomenduojama dalyvauti savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms. Programos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). 

Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant programą, kasmet teiks SADM informaciją apie atliktus veiksmus, įgyvendinant programos veiksmų planuose nurodytas priemones. 

Programa bus finansuojama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų ir kitų lėšų.