BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Islandai dalijasi patirtimi apie žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia galimybes gyventi savarankiškiau

Data

2022 11 17

Įvertinimas
0
skydelis diskusija.png
Islandai dalijasi patirtimi apie žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia galimybes gyventi savarankiškiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyksta Neįgaliųjų reikalų departamento organizuojamas renginys – diskusija „Asmenų su psichosocialine ar intelekto negalia teisių apsauga ir pokyčiai Lietuvoje ir Islandijoje“. Renginio tikslas – drauge su partneriais iš Islandijos, NVO ir akademine bendruomenėmis ieškoti sprendimo Lietuvai, kaip užtikrinti ir realizuoti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia teises. 

„Kasdien šalyje vyksta pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse. Tai teigiamai veikia ir psichosocialinę aplinką, kurioje mes gyvename. Bet ar tikrai esame padarę viską, kad kiekvienas Lietuvos pilietis jaustųsi oriai ir nevaržomai? Labai svarbi ir kitų šalių patirtis, jų išmoktos pamokos, patarimai, kurie neabejotinai gali praversti užtikrinant žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia teises“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.  

Renginyje kalbama apie veiksnumo apribojimo situaciją Lietuvoje ir Vyriausybės programoje numatytų pokyčių įgyvendinimą, bendruomenines paslaugas. Partneriai iš Islandijos dalijosi patirtimi apie žmonių su negalia teisių užtikrinimą Islandijoje, supažindino su asmenų su negalia atstovavimo sistema, pristatė paslaugų žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia organizavimą Reikjaviko savivaldybėje ir kt. 

Susirinkusieji dalyvavo diskusijose apie ribotą veiksnumą bei valstybės, savivaldybių vaidmenį užtikrinant gyventojų su intelekto ar psichikos negalia gerovę neapribojant jų veiksnumo.

2016 metais įsigaliojo Lietuvos civilinio kodekso pataisos, kuriomis buvo siekta įgyvendinti didesnes psichikos ar intelekto sutrikimų turinčių asmenų galimybes savarankiškai priimti sprendimus. Teismas yra įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinti asmens galimybes veikti vienoje ar kitoje gyvenimo srityje, bei gali priimti sprendimą dėl asmens riboto veiksnumo konkrečioje gyvenimo srityje. Visais atvejais, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu konkrečioje gyvenimo srityje, asmeniui paskiriamas globėjas. 

Deja, daliai žmonių veiksnumas apribojamas tokiose srityse kaip užimtumas, kultūrinis švietimas ir pan. Visuomenėje giliai įsišaknijusi nuostata, kad už žmogų, turintį psichosocialinę ar intelekto negalią, geriau gali nuspręsti kiti artimieji ar darbuotojai ir visai nesvarbu, kad sprendimai dažnai neatitinka pačių žmonių su negalia interesų.

Nuo Civilinio kodekso pakeitimų įsigaliojimo pradžios iki 2021 m. pabaigos, t. y. per 5 metus, pasirašytos tik 22 pagalbą priimant sprendimus teikimo sutartys. Per tą patį laikotarpį buvo įregistruoti tik 49 išankstiniai nurodymai. Tai ypač maži skaičiai, turint omeny, kad per metus virš 1000 asmenų nustatomi tam tikri veiksnumo apribojimai, o bendras žmonių, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, skaičius Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nuolat auga (nuo 8399 asm. 2018 m. iki 8910 asm. 2021 m.).

Šiuo metu Neįgaliųjų reikalų departamentas įgyvendina projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projektas įgyvendinamas nuo 2020 m. gegužės. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pagalbą priimant sprendimus gavo virš 340 žmonių, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią. 

Pagalbos priimant sprendimus tikslas – stiprinti žmogaus, turinčio intelekto ar psichosocialinę negalią, gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse, pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą. Individualiai ar grupėse priimant kasdienius sprendimus taikomos įvairios komunikaciją lengvinančios priemonės: nuotraukos, piktogramos, vaizdo medžiaga, piešimas ir rašymas kaip alternatyva kalbėjimui išreiškiant savo nuomonę, lengvai suprantama kalba ir kt.