Eksperimentas daugiabučiuose: ar esame pakantūs socialinio būsto gyventojų kaimynystei?

Data

2018 10 04

Įvertinimas
0
2018-10-04-SADM-soc-bustas_tolerancija_web_03.jpg

Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo 60-tyje šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų.

Parama būstui įsigyti ir išsinuomoti: problemos ir sprendimo būdai

Socialiai remtinas = asocialus?

Eksperimentą, kuriuo buvo bandoma išsiaiškinti visuomenės narių nuomonę apie socialinių būstų gyventojus, inicijavo Centrinės projektų valdymo agentūra (CPVA). Agentūros direktorė Lidija Kašubienė sako, kad eksperimentas aiškiai atskleidė, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje.

„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sako L. Kašubienė pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

„Socialiai remtina yra ir vieniša mama, ir našlaitis, ir jaunuolis iš daugiavaikės šeimos, ir psichinės ar kūno negalios ištiktas žmogus, o ne tik kenčiantis nuo alkoholio priklausomybės ar kalėjęs asmuo. Gaila, bet kartais lengviausia tiesiog priklijuoti etiketę „brokas“ ir gilesnę problemą tiesiog pamiršti. Tačiau toks elgesys nei problemos sumažina, nei situaciją pakeičia“, – sako psichologas P. Rakštikas.

Neigiama asmeninė patirtis

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties.

„Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą“; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą“; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia“; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos“, daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją“, – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai.

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta.

„Daugiabutyje kaimynų iš esmės nepasirinksi, čia taip pat visko pasitaiko. Tačiau stereotipai vis dar labiau kausto socialinių būstų gyventojus. Suprantama, kad tie, kurie kartą atsidūrė nemalonioje situacijoje stengiasi jos išvengti, tačiau iš esmės situaciją pakeistų atvirumas ir žinojimas, kad nėra vienodų žmonių ir vienodų situacijų“, – sako psichologas.

Daug erdvės pokyčiams

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą.

„Jeigu jauna šeima – nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai“, „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai“, – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai.

Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.

„Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas“ ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“, – pažymi L. Kašubienė.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.

Siūloma, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikalingas socialinis būstas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Seimui pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. 

Pagal šius siūlymus dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc. Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas.

Dar vienas įstatymo pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų. Su visais pakeitimais galite susipažinti čia

Apie 60-tyje savivaldybių vykusį tyrimą

Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.