Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma. Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams tai – kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni. Globoti pradedamas vaikas atsineša skaudžią savo istoriją, paženklintą netektimis, nusivylimais, nepriežiūra ir traumomis, bet...

Nuo liepos įsigalioja Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kurios įtvirtina pareigą socialinėms įmonėms įdarbinti didesnę dalį negalią turinčių darbuotojų palyginus su kitais įmonės darbuotojais, taip pat labiau skatinamas sunkesnę negalią turinčių darbuotojų įdarbinimas, nes iki šiol vyravo praktika dažniau įdarbinti asmenis su lengvesne negalia.

Nuo birželio pabaigos jaunos šeimos paskatą pirmam būstui gali gauti įsigydamos jį daugiau Lietuvos teritorijų. Norintys gauti paskatą nuo šiol būstą gali planuoti ir Gargžduose, Tauragėje, dalyje Palangos ir Utenos. Taip pat į regiono sąvoką patenka daugiau vietovių Vilniaus rajono savivaldybėje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ilgalaikei šeimos stiprinimo programai. Ji ir Demografijos, migracijos ir integracijos strategija numato pagrindinius tikslus, kurių siekiama skatinant šeimų gerovę Lietuvoje. Šeimos stiprinimo programa numato tikslus ir uždavinius artimiausiems 8 metams. 

Pasibaigus karantinui pradeda veikti senyvo amžiaus žmonių dienos centrai, savo artimuosius jau galima aplankyti socialinės globos namuose. Nors apribojimai švelnėja, dalis jų išlieka, nes virusui patekus į tokio tipo įstaigas, pasekmės gali būti labai skaudžios.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė pataisoms, kuriomis užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. Visus šiuos pokyčius atneštų plačiau teikiama individuali asmeninio asistento pagalba.

Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta. Kol tęsiasi ekstremali situacija, toliau galima skelbti prastovas darbuotojams ir gauti subsidijas jų darbo užmokesčiui, o darbuotojams dirbant – irgi galima kreiptis dėl 6 mėnesių trukmės subsidijų.

Per tris karantino mėnesius „Sodra“ jau išmokėjo daugiau nei 105 mln. eurų ligos išmokų tėvams, prižiūrintiems vaikus namuose, slaugantiems senjorus, taip pat sergantiems koronaviruso infekcija bei gyventojams, kurie turėjo saviizoliuotis. Paskelbus apie karantino pabaigą, ligos išmokų mokėjimas daugeliui baigiamas.

Koronaviruso pandemijos suvaldymas buvo sėkmingas, bet atnešė ir tam tikrų sunkumų. Stipriai išaugo nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų pažeidžiamiausiems žmonėms poreikis, nevyriausybinės organizacijos  pirko asmens apsaugos priemones, darbuotojai dirbo viršvalandžius, plėtė savanorių tinklą.

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.

Antradienį Seimas pritarė, kad siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų. 

Nors švelnėjant karantinui visi savarankiškai dirbantieji jau gali grįžti į darbus, ne visų nuotaikos džiugios. Išeitys čia kelios – dar palūkėti, kol gyvenimas stos į buvusias vėžes, arba veiklą keisti į perspektyvesnę. Tai padaryti gali padėti Užimtumo tarnyba.