DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas 19
    • 1.

      Kas nustato profesinio darbo patirtį?

      Tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma komisija, kuri padėtų įvertinti, ar dviejose pareigybėse nurodytos funkcijos gali būti laikomos tapačiomis, ar profesinio darbo patirtis gali būti užskaityta einant naujas pareigas ir pan.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Ar į profesinio darbo patirtį įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose?

      Į profesinio darbo patirtį turėtų būti įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose iki  vaikui sukaks 3 m., nes:
      1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti yra viena iš tikslinių atostogų rūšių,  kurių metu darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo tęsiasi visą atostogų laikotarpį;
      2) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs;
      3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybos stažą įskaitomas ir atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, laikotarpis.

      Teisės aktų aktualių redakcijų prašome ieškoti Teisės aktų registre
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Ar metų eigoje galima keisti (padidinti) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą?

      Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 10 dalyje numatyta prievolė būtinai numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, tačiau nedraudžiama keisti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pakeitus (nustačius naują darbo apmokėjimo sistemą) įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pareigybių koeficientus, jei pasikeitė pareigybių funkcijos, numatyti kiti reikalavimai, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimas taip pat pasikeitė asignavimai darbo užmokesčiui. Minėto įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos nustatymo kriterijai  detalizuojami pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį ir t.t., t.y. leidžia keisti pareiginės algos pastoviosios dalies dydį.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 4.

      Iki kada turi būti atliktas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimas?
       

      Darbuotojų įvertinimas bei įstaigos vadovo sprendimas pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl veiklos įvertinimo turi būti baigtas iki sausio 31 d.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 5.

      Kaip nustatomas socialinių paslaugų centre dirbančio psichologo pareigybės lygis? Pagal kurį Įstatymo priedą 3 ar 5 – turi būti mokamas pareiginė algos pastoviosios dalies koeficientas?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, psichologai yra priskiriami specialistų grupei. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas socialinių paslaugų centre dirbančiam specialistui turėtų būti nustatomas pagal Įstatymo 3 priedą. Įstatymo 5 priedas taikomas pareigybėms, nurodytoms Įstatymo 8 straipsnyje, visiems kitiems specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo 3 priede.

       

      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Koks reikalingas išsilavinimas užimti vienas ar kitas pareigas, sprendžia biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pareigybei priskirtų funkcijų sudėtingumą. Pvz., Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu 1548,  4 punkte nustatyti reikalavimai mokyklos psichologui, kurie priskirtini prie A1 pareigybės lygio.

      Atnaujinta: 2018 01 17

    • 6.

      Kokiam pareigybės lygiui priskiriamos darželio auklėtojų padėjėjos (C ar D)?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, lopšelio darželio auklėtojų padėjėjos priskiriamos C lygio pareigybių grupei, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.


      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbuotojai, neturintys būtino tai pareigybei išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2018 01 17

    • 7.

      Prašome pateikti darbo užmokesčio sistemos pagal įstatymo reikalavimus pavyzdžius.

      Atsakome į klausimą, pateikdami pavyzdžius dėl darbo apmokėjimo sistemos, kuriuose pateikti tik darbo apmokėjimo pavyzdiniai dydžiai. Konkrečias pareigybes ir konkrečius dydžius pagal kriterijus turi nusistatyti kiekviena biudžetinė įstaiga darbo apmokėjimo sistemoje (Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 2 d.).

       

      Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdžiai

      Atnaujinta: 2017 11 20

    • 8.

      Ar psichologo bei pagalbos mokiniui specialisto pareigybes, kurioms būtinas magistro laipsnis, galima priskirti prie A2 lygio?

      Psichologui bei pagalbos mokiniui specialistui taikoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“ 2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1548 nuostatomis, šioms pareigybėms pareigybių aprašymuose turėtų būti nurodytas A1 pareigybės lygis.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 9.

      Iki 2016 m. gruodžio 31 d. kai kuriems darbuotojams buvo paskirti priedai už skubių, svarbių darbų vykdymą, o kitiems – priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą. Koks turi būti nustatytas atlyginimas įsigaliojus Įstatymui?

      Ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. turi būti mokamas ne mažesnis darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) nei buvo nustatytas 2016 m. gruodžio mėn. Priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą ar laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį šiuo atveju neturi būti jungiamos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 10.

      Ar Įstatyme vartojama sąvoka „profesinio darbo patirtis“ reiškia darbuotojo profesinę patirtį toje darbovietėje ar apskritai bendrą darbuotojo profesinę patirtį?

      Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis taip pat. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 30 straipsnį vaiko priežiūros atostogų metu darbo stažas nenutrūksta ir šiuo atveju į profesinę darbo patirtį įskaičiuojamas ir minėtas laikotarpis.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 11.

      Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ šiuo metu galioja ir ar galima vadovautis šio nutarimo nuostatomis?

      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 12.

      Darbuotojui už neatidėliotinų darbų vykdymą 2016 m. IV ketvirtyje buvo skiriamas 50 proc. priedas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Koks turi būti mokamas jam atlyginimas 2017 m., kai neatidėliotini darbai jau pasibaigę, o Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį.

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu iki 2016 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais), jam ne ilgiau kaip 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis. Vadinasi, 2017 m. turi būti mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo nustatytas ir mokamas 2016 m. gruodžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad priemokos už papildomą darbą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį neįskaičiuojamos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 13.

      Įstatyme nustatyta, kad didesnis darbo užmokestis mokamas ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. Ar tai reiškia, jog didesnį darbo užmokestį privaloma mokėti iki 2018 m. sausio 31 d., ar gali būti mokama ir trumpiau? Jeigu galima, ar turi būti darbo sutarties šalių tarpusavio susitarimas, ar tai gali būti vienašališkas darbdavio sprendimas?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi siekiama, kad įsigaliojus Įstatymui darbo užmokestis nemažėtų ir data siejama su veiklos vertinimu, t. y. iki galimybės nustatyti darbuotojui pareiginės algos kintamąją dalį, siekiančią iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 14.

      Darbovietės skyriui vadovauja darbuotojas, turintis daugiau nei 20 m. vadovaujamo darbo patirtį ir profesinio darbo patirtį, tačiau turintis tik vidurinį išsilavinimą. Ar gali asmuo, pagal išsilavinimą priskirtinas į C kategoriją, užimti šias pareigas?

      Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojas eis ir toliau vadovo pareigas (A arba B, priklausomai nuo pareigybei keliamų reikalavimų), bet iki 2022 m. sausio 1 d. šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant jam išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 15.

      2016 m. darbuotojo pareiginė alga su priedu sudarė 1500 Eur. Remiantis Įstatymo nuostatomis, skaičiuojant darbuotojo pareiginę algą pagal koeficientus ji yra mažesnė 50 Eur. Kyla klausimas, kurį atlyginimą mokėti, kad nepažeisti Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies?

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais) iki 2016 m. gruodžio 31 d., jam ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis, tai nustatant darbo sutartyje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 16.

      Kodėl 2017 m. be veiklos vertinimo negalima nustatyti kintamos dalies, o naujai pradėjusiam dirbti darbuotojui galima metams nustatyti 20 proc. kintamą dalį?

      Pareiginės algos kintamoji dalis jau dirbantiems darbuotojams galės būti mokama tik įvertinus jų veiklą už 2017 metus, todėl kintamoji dalis 2017 metais jiems nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dirbantiems darbuotojams, taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė, t.y. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis (taip pat ir su priedais), jeigu pagal darbo užmokesčio sistemą jiems nustatyta mažesnė pareiginės algos pastovioji dalis. Atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (ar taikoma nauja darbo apmokėjimo sistema, ar taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė) bei siekiant teisingo apmokėjimo už darbą, naujai priimamiems darbuotojams numatyta galimybė (ne pareiga) nustatyti iki 20 procentų kintamąją dalį, atsižvelgiant į darbuotojui keliamus uždavinius.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 17.

      Nuo 2017 m. vasario 1 d. darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, šio sumažinimo pagrindas buvo nurodytas naujo Įstatymo įsigaliojimas. Teigiama, kad Įstatymas nustato mažesnį darbo užmokestį nei gaunama šiuo metu. Kaip iš tikrųjų yra?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas“.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 18.

      Kaip traktuoti Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas: „mokamas ne mažesnis atlyginimas, nei iki Įstatymo įsigaliojimo“?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį tarnybinis atlyginimas ir priedas (priemokos už papildomą darbą ir vienkartinės išmokos neįskaičiuojamos).

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 19.

      Kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198?

      Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.

      Atnaujinta: 2017 11 16