Teisė gauti kompensaciją įgijama nuo laikino leidimo laikinosios apsaugos pagrindu gyventi dienos. Kompensacija skiriama, jeigu vienam iš vaiko teisėtų atstovų arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 
Skaičiuojamas laikotarpis 6 mėnesiai nuo ugdymo pradžios, bet jau turint laikiną leidimą gyventi. 
Pavyzdžiui:
1) vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo balandžio 24 d., o leidimas laikinosios apsaugos pagrindu jam arba jo mamai suteiktas gegužės 20 d., tuomet skaičiuojama nuo tos dienos, kuomet įgijama teisė gauti kompensaciją – t.y.  6 mėnesiai nuo gegužės 20 dienos:
2) vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo liepos 1, o leidimas gautas gegužės 20 d., tuomet 6 mėnesius skaičiuotumėt nuo liepos 1 d.

Atnaujinta: 2023 02 21

Iki sprendimo suteikti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu, savivaldybės gali teikti socialinę paramą (skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą paramą). Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai (t. y., turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu), kaip ir Lietuvos piliečiai, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), išmokas vaikams.
Skiriant globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą svarbus vaiko globos (rūpybos) nustatymo Lietuvos Respublikoje arba globos (rūpybos) vykdymo perėmimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos faktas. Todėl reikalavimo turėti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra.
Socialinė parama mokiniams skiriama nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu užsienietis gyvena Lietuvoje. Jeigu vaikas mokosi mokykloje, jis turi teisę į nemokamą maitinimą mokykloje ir, prasidedant mokslo metams, –  į paramą mokinio reikmenims įsigyti.
 

Atnaujinta: 2022 05 30

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, periodinės išmokos vaikams turėtų būti skiriamos nuo Migracijos departamento priimto sprendimo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinos apsaugos pagrindu dienos.

Atnaujinta: 2023 02 21

Socialinė pašalpa, išmokos vaikams skiriamos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims ir nėra tiesiogiai susietos su reikalavimu būti deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (t. y., turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu pagrindu), laikytini Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tuo atveju, kai dėl paramos/išmokų skyrimo kreipiasi užsieniečiai, kurių, Gyventojų registro duomenimis, deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Ukrainoje, parama/išmokos skiriamos pagal jų faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nurodytą prašyme.  

Atnaujinta: 2022 05 30

Pagal faktą proporcingai išskaičiuojant nuo tos dienos, kai priimtas sprendimas dėl laikino leidimo gyventi laikinosios apsaugos pagrindu suteikimo (šiuo atveju kompensuojant už pusę balandžio mėnesio).

Atnaujinta: 2022 05 30

Jeigu asmuo turi nuolatinį leidimą gyventi Ukrainoje ir grįžo ilgam, t.y. yra apsisprendęs čia likti gyventi (kad ir 2 metus) gali kreiptis dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo. Taip pat galima kreiptis dėl paramos integracijai skyrimo; jei nerastų kur gyventi - galėtų būti apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre.

Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į Integracijos koordinavimo skyriaus vadovę Monika Žitkė, tel. +370 349 73377, el.p. [email protected]

Atnaujinta: 2023 02 21

Taip. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgijo teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. Taigi, vieną vaiką auginantys kiekvienas iš tėvų per metus gaus 4 papildomas laisvas dienas, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Atnaujinta: 2022 08 29

Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. 

Atnaujinta: 2022 08 29

Tėvai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali pasiimti po vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpintą darbo laiką dviem valandomis per savaitę), o auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasiimti 2 laisvas dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.) ir už tai gaus darbo užmokestį. 

Atnaujinta: 2022 08 29

Taip. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip, nei imant visą dieną. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėtis gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau. Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Atnaujinta: 2022 08 29

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu, šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Atnaujinta: 2022 08 29

Pasinaudoti mamadieniu ir tėvadieniu galėtų ir tie darbuotojai, kurie visapusiškai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiką bei dėmesį, nepaisant to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu iš tėvų. Tuo atveju, jei dėl to kyla ginčų su darbdaviu, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Atnaujinta: 2022 08 29

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, todėl šiuo atveju jiems nėra garantijos dėl pirmosios mokslo metų dienos. Tačiau kas 3 mėnesius priklausantį mamadienį arba tėvadienį galima susiplanuoti taip, kad jis būtų suteiktas pirmąją mokslo metų dieną.

Atnaujinta: 2022 08 29

Teisės į mamadienius ir tėvadienius neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Atnaujinta: 2022 08 29

Tėvams šiuo atveju priklauso viena laisva diena per mėnesį, mamadieniai ir tėvadieniai nesumuojami, tačiau taikomas palankiausias šeimai variantas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir toliau bus suteikiamas mamadienis ir tėvadienis kiekvieną mėnesį iki vaikui su negalia sukaks 18 metų.

Atnaujinta: 2022 08 29

Visiems darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki 12 m., priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Taip pat galima poilsio laiką sumuoti ir per ilgesnį, nei 3 mėnesių laikotarpį, tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Pavyzdžiui, jeigu darbo pamaina trunka 12 val. visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val. – per 4,5 mėn.

Atnaujinta: 2022 08 29

Pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų inicijuoti, nes Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuri numato pareigą visoms valstybėms numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką bus galima dalintis pagal šeimos poreikį. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje.

Atnaujinta: 2022 07 12

Vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžių skaičiavimo pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos. 

Tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, bus skiriamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad visiems tėvams, kurių vaikai gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai, bus taikoma senoji tvarka (tiek pirmiems, tiek antriems metams), o tėvams, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., bus taikoma naujoji tvarka.

Atnaujinta: 2022 07 12

Taip, tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir jo priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius – du mama, du tėtis) mėnesius vaiką galės prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. 

Jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus 2 mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama jam, o mama galėtų grįžti į darbą. Svarbu žinoti, kad nors seneliai negalės pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.

Atnaujinta: 2022 07 12

Pirmuoju atveju vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai atitinka 77,34 proc. buvusio darbo užmokesčio „į rankas“. 

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu.

Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus moka 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai, dalimis.

Atnaujinta: 2022 07 12

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Kitaip tariant, vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Išlieka išmokų lubos, kurios negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Kitaip tariant, 4 mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (100,54 proc. „į rankas“) vaiko priežiūros išmoką.
Yra nustatytas baigtinis atvejų skaičius, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų: 

• kai kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu; 
• kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu; 
• kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia; 
• vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė;
• vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų (įtėvių);
• kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pripažintas neveiksniu šioje srityje;
• vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų (įtėvių), o kitam jo tėvų (įtėvių) apribotas bendravimas su vaiku;
• kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų;
• kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

Atnaujinta: 2022 07 12

Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais egzistuos galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. 
Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.
Svarbu, kad ši nuostata nebus taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, jų gaunamos pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos, kaip ir iki šiol. Dirbantys savarankiškai ir toliau tiek per pirmus, tiek per antrus vaiko auginimo metus galės turėti savarankiškos veiklos pajamų ir tai nemažins vaiko priežiūros išmokos. 
 

Atnaujinta: 2022 07 12

Taip. Vietoj šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio – 6 mėnesių – motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką. 
Vaiko priežiūros išmokai ir motinystės išmokai lieka galioti toks pat motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimas, koks yra iki šiol – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Atnaujinta: 2022 07 12

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei jau gaunate vaiko priežiūros išmoką ir dar įgyjate teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jums bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.
 

Atnaujinta: 2022 07 12

Gimus negyvam vaikui ar mirus vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam dar neprasidėjo tėvystės atostogos, tėvystės išmoka skiriama ir mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį, jeigu tėvystės atostogos prasideda ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo negyvo vaiko gimimo ar vaiko mirties. Mirus vaikui prasidėjusių tėvystės atostogų laikotarpiu, tėvystės išmoka skiriama ir mokama iki suteiktų tėvystės atostogų pabaigos.

Atnaujinta: 2022 07 12

Buvimas kartu per neperleidžiamus mėnesius neatliepia tikslo tėčiui stiprinti ryšį su vaiku ir galimybe mamai greičiau sugrįžti į darbo rinką. Tėvas savo neperleidžiamais mėnesiais galėtų pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu iki vaikui sukaks aštuoniolika mėnesių ar dveji metai (priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos), tai jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėn., ar 23, ir 24 mėnesį. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Kartu su Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimais bus keičiamos ir tam tikros Darbo kodekso nuostatos. Bus užtikrintos geresnės galimybės derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais, mažus vaikus auginantys darbuotojai galės prašyti lankstesnių darbo sąlygų. 

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. O taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šie išvardinti darbuotojai turi galimybę dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.  

Anksčiau Darbo kodekse buvo numatyta galimybė darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus, dirbti nuotoliniu būdu 1/5  darbo laiko. Taip pat lieka galimybė nuotoliniu būdu reikalauti dirbti ir nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Kūdikio maitinimo galimybės jau ir dabar numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Krūtimi maitinanti darbuotoja, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip 0,5 valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Tai reiškia, kad pirmiausiai pradedama mokėti 78 proc. dydžio (100,54 proc. „į rankas“) išmoka. Pavyzdžiui, mama išeina vaiko priežiūros atostogų ir Sodrai, rašydama prašymą, pasirenka vaiko priežiūros išmoką gauti iki 2 metų. Tai jai iš pradžių paskiriama 78 proc. dydžio išmoka (100,54 proc. „į rankas“), o vėliau bus mokama 45 proc. (58 proc. „į rankas“),  iki vaikui sukanka 12 mėnesių ir 30 proc. (38,67 proc. „į rankas“), iki vaikui sukanka 24 mėn. Vaikui sukakus 8 mėnesiams, tarkim, tėvas sugalvoja išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tai tada jam pirmiausiai 2 mėn. bus skirta 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“)  ir tada 45 (58 proc. „į rankas“) ar 30 proc. (38,67 proc. „į rankas“),  Taip padaryta tam, kad kiekvienas iš tėvų pirmiausiai išnaudotų neperleidžiamus mėnesius ir už juos būtų paskirta 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“)  dydžio vaiko priežiūros išmoka, o tada likę mėnesiai ir atitinkamo dydžio vaiko priežiūros išmoka.

Tiesa, tai nereiškia, kad mama ir tėvas paeiliui turės pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais – tėvas jais galės pasinaudoti bet kada. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Šį terminą kaip minimalų kiekvienam iš tėvų nustato Europos Sąjungos Direktyva.

Atnaujinta: 2022 07 12

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu. T. y. kadangi neperleidžiamais mėnesiais bus mokama net 78 proc. (tai atitinka apie 100,54 proc. atlyginimo „į rankas“) (2 mėn. mamai ir 2 mėn. tėčiui), tai atitinkamai kitais mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis nustatytas šiek tiek mažesnis. Per visą laikotarpį šeima gaus labai panašią sumą, kaip anksčiau. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Iki šiol buvo mokama 77,58 proc. bendra išmoka. Nuo dabar už vieną vaiką galės būti mokama 78 proc. išmoka, tai siūloma, kad ir bendra išmokų suma būtų ne didesnė nei 78 proc., o tai atitinka 100,54 proc. atlyginimo „į rankas“.

Atnaujinta: 2022 07 12

Vienišos mamos yra sunkesnėje padėtyje. Manome, kad tokia nuostata joms padės išlikti darbo rinkoje.  vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). Kadangi gali atsirasti situacijų, kad mama/tėvas sugrįš į darbą, o papildomi mėnesiai skiriami tik paskutiniais mėnesiais, tai gali būti nepatogu kitam iš sutuoktinių jais pasinaudoti.

Atnaujinta: 2022 07 12

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Kitais vaiko priežiūros mėnesiais (ne neperleidžiamus) yra galimybė užsidirbti iki 100 proc. buvusio atlyginimo (skaičiuojama išmokos ir naujo darbo užmokesčio suma). T. y. nebebus galima ir dirbti pilnu pajėgumu, ir gauti viso dydžio išmoką, nes tokia sistema lėmė, kad dažniausiai antruosius vaiko priežiūros metus vaiką ir toliau prižiūrėdavo mama, o vaiko priežiūros išmoką gaudavo didesnį atlyginimą gaunantis tėtis, todėl mamoms ateityje mažėdavo darbo užmokesčiais, socialinės garantijos.

Dirbantys savarankiškai ir toliau tiek per pirmus, tiek per antrus vaiko auginimo metus galės turėti savarankiškos veiklos pajamų ir tai nemažins vaiko priežiūros išmokos. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Taip, galima būti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji. Tačiau trečiaisiais vaiko priežiūros metais išmokos mokamos nebus.

Atnaujinta: 2022 07 12

Iki šiol buvo galima pasirinkti alternatyvą vaiką prižiūrėti iki 1 metų, tačiau vidutiniškai vaiko priežiūros išmoką iki vienerių metų rinkosi labai mažas procentas žmonių. Tikimasi, kad 18 mėnesių alternatyva bus patrauklesnė, nes vaikui sukakus 1,5 metų lengviau pasirinkti darželį. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Ligos ir motinystės įstatyme yra nustatytas baigtinį atvejų skaičių, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Tokiais atvejais bus laikomos situacijos, kai:

• kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu, 
• kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu, 
• kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, 
• vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė, 
• vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų (įtėvių), 
• kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pripažintas neveiksniu šioje srityje,
• vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų (įtėvių), o kitam jo tėvų (įtėvių) apribotas bendravimas su vaiku, 
• kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų, 
• kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

Atnaujinta: 2022 07 12

Ne, seneliai negalės pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau jie galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jeigu atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

Atnaujinta: 2022 07 12

Visiems tėvams, kurių vaikai gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d., bus taikoma senoji tvarka (tiek pirmiems, tiek antriems metams), o tėvams, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., bus taikoma naujoji tvarka.

Atnaujinta: 2022 07 12

Vaiko priežiūros išmoka mokama iš socialinio draudimo sistemos, tad pagrindinis jos tikslas – kompensuoti prarastas pajamas. O jeigu kompensavimo procentas mažesnis, galima užsidirbti iki buvusio darbo užmokesčio. Europos Komisija pabrėžia, kad išmoka skirta vaiko priežiūrai, o jeigu pasirenkama dirbti, išmoka neturėtų būti mokama. 

Atnaujinta: 2022 07 12

Daugiausiai asmenų, atvykusių per Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną, yra iš Irako, Kongo, Kamerūno, Sirijos, Rusijos, Irano, Afganistano.

Atnaujinta: 2021 09 07

Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl privalo priimti ir nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą. Pabėgėlių teises reglamentuoja Ženevos konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, bei kiti Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos pasienio pareigūnai, vykdydami mūsų šalies tarptautinius įsipareigojimus, neteisėtus migrantus privalo sulaikyti.
Migrantus, kurie Lietuvą pasiekia neteisėtai kirtę sieną, laikinai apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, dėl jų pradedamos teisinės procedūros. Daliai pabėgėlių, atsižvelgiant į prašymo aplinkybes, suteikiamas politinis prieglobstis, kiti turi būti kuo greičiau sugrąžinti į savo kilmės šalis. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra vertinamas individualiai Migracijos departamento specialistų.
 

Atnaujinta: 2021 09 07

Dalis Lietuvos Respublikos sienos yra kartu ir išorinė Europos Sąjungos siena. Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų, taip pat jaučia pareigą, kad neteisėtai sieną kirtę migrantai būtų užregistruoti, patikrinti, įvertintas jų prieglobsčio prašymo pagrįstumas. 

Atnaujinta: 2021 09 07

Pabėgėlis yra asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų, kuris yra už pilietybės valstybės ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali ar bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.
Prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kuris priverstinai palikęs savo šalį dėl įvairių grėsmių savo gyvybei ar sveikatai atvyksta į kitą šalį ieškodamas apsaugos ir prašo prieglobsčio, kad gautų pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą.
Migrantas yra asmuo, kuris savo sprendimu išvyksta iš savo šalies, siekdamas pagerinti savo ir savo šeimos gerovę bei perspektyvas. 

Ne visi  atvykę užsieniečiai yra ekonominiai migrantai. Tarp jų gali būti ir tokių, kuriems būtinas politinis prieglobstis. Migracijos departamentas, identifikavęs tokius asmenis, jų prašymus nagrinėja bendra tvarka ir užtikrina, kad nė vienas prieglobsčio prašytojas, kuriam reikia apsaugos, nebūtų grąžintas į jį persekiojančią šalį. 
 

Atnaujinta: 2021 09 07

Visiems užsieniečiams atliekami testai dėl COVID-19 ligos ir, kol laukiama rezultatų, jie izoliuojami. Tuo metu tikslinamos migrantų patekimo į Lietuvą aplinkybės, atliekami tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų.

Daugelis migrantų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną, pasiprašo prieglobsčio.

Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuojamas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja šiuos prašymus ir sprendžia, ar yra pagrindo jiems suteikti prieglobstį. Lietuvoje leidimas gyventi iki šiol buvo suteiktas tik vienetams iš neteisėtų migrantų. 

Jei nėra priežasčių suteikti prieglobstį, organizuojamas neteisėtų migrantų grąžinamas į kilmės šalį. Situaciją apsunkina tai, kad daugelis šių asmenų atvyksta be jokių dokumentų.
 

Atnaujinta: 2021 10 12

Tam, kad žmogus įgytų pabėgėlio teisinį statusą Lietuvoje, turi būti atlikta pabėgėlio statuso nustatymo procedūra, tai yra turi būti patikrinta ir konstatuota, kad toks žmogus iš tikrųjų pagrįstai bijo persekiojimo, kad tas persekiojimas yra susijęs su žmogaus savybėmis (rase, religija, lytimi, politinėmis pažiūromis ar kt.), bei kad jis negali tikėtis savo šalies apsaugos nuo tokio persekiojimo. 

Atnaujinta: 2021 09 07

Šalyje gali nebūti karo veiksmų, tačiau konkrečiam asmeniui dėl kitų priežasčių pavyzdžiui, dėl politinių įsitikinimų, religijos ar rasės,  gali kilti grėsmė jo saugumui ar laisvei.

Atnaujinta: 2021 09 07

Tai vertina Migracijos departamento specialistai. Migrantai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų, bilietų). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių kontrabandininkų paslaugomis. Vien faktas, kad asmuo susimokėjo už kelionę, nėra priežastis nesuteikti jam pabėgėlio statuso.

Atnaujinta: 2021 09 12

Vadinti žmogų nusikaltėliu teisine prasme galime tik po to, kai kompetentingas teismas, išsamiai įvertinęs tyrimo metu surinktus įrodymus, pripažįsta jį kaltu, o išteisintas žmogus nusikaltėliu nelaikomas.

Migrantai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų gavimo, bilietų įsigijimo). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių kontrabandininkų paslaugomis.
 

Atnaujinta: 2021 09 12

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji atvykusių migrantų dalis yra pažeidžiami asmenys (moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, negalią turintys ir sunkiomis ligomis sergantys asmenys), galima būtų tuo abejoti. Greičiau tai yra hibridinio karo aukos, įkaitai, atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje.

Atnaujinta: 2021 09 07

Mūsų šalies Viešojo saugumo tarnybos specialistai vertina ir atidžiai tikrina kiekvieną atvykusį migrantą. Tarptautiniu mastu pastebėta, kad teroristai dažniausiai atvyksta legaliais, jiems patogiais būdais.

Atnaujinta: 2021 09 07

Tol, kol bus išnagrinėta jo situacija arba prieglobsčio prašymas, jei prieglobsčio negautų – kol bus išsiųstas į savo kilmės šalį. Taip pat bet kada jis gali išvykti į savo kilmės šalį savo noru ir gauti piniginę paramą.

Atnaujinta: 2021 09 07

Kadangi asmuo šalies sieną kirto neteisėtai, jis apgyvendinamas ir juo rūpinamasi, tačiau įstatymai jam nesuteikia teisės laisvai judėti šalyje.

Atnaujinta: 2021 09 07

Jei jis yra prieglobsčio prašytojas:

• suteikus prieglobstį Lietuvoje, jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje;
• nesuteikus prieglobsčio Lietuvoje, jis privalės išvykti iš Lietuvos  (jam bus pasiūlyta savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pasinaudojant teikiama parama, o nesutikus – bus išsiųstas iš Lietuvos);
• nesuteikus prieglobsčio, gali būti suteiktas leidimas gyventi šalyje, jeigu asmens negalima išsiųsti į kilmės šalį dėl humanitarinių priežasčių;
• jei asmeniui prieglobstis nesuteikiamas ir nėra objektyvių galimybių jį išsiųsti iš Lietuvos, gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Jei asmuo neteisėtai kirto sieną ir nepateikė prašymo suteikti prieglobstį:

• jam nebus leista likti Lietuvoje ir privalės iš jos išvykti (savanoriškai arba priverstinai);
• jam nebus išduotas joks dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje;
• jei asmeniui prieglobstis nesuteikiamas ir nėra objektyvių galimybių jį išsiųsti iš Lietuvos, gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Atnaujinta: 2021 09 12

Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, jis yra  prieglobsčio prašytojas ir turi teisę:

• gyventi paskirtoje vietoje ir naudotis tuo, kas suteikiama;
• nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, taip pat informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;
• gauti nemokamą teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;
• nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
• priskyrus pažeidžiamiems asmenims, gauti būtinąsias ir specialiąsias paslaugas. 
   

Atnaujinta: 2021 09 07

Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, prieglobsčio prašytojas, privalo:

• vykdyti pareigūnų nurodymus;
• leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
• prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę; atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį; 
• atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas, pajamas ir čia turimą turtą; 
• neišvykti iš Lietuvos Respublikos;
• laikytis apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių.
   

Atnaujinta: 2021 09 07

Kol asmuo yra prieglobsčio prašytojas, nubaustas nebus. Jei asmuo nėra prieglobsčio prašytojas, tai už neteisėtą sienos kirtimą gali būti nubaustas.

Atnaujinta: 2021 09 07

Sprendimas gali būti priimtas per dvi savaites, o jeigu reikia – ilgiau. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra sudėtingas procesas, be kita ko apimantis faktų nustatymą, įrodymų surinkimą ir įvertinimą, konkrečios situacijos analizavimą bei pamatuoto sprendimo priėmimą. Nuo sprendimo gali priklausyti žmogaus gyvybė, todėl kiekviena byla vertinama atskirai ir detaliai.

Atnaujinta: 2021 09 07

Taip, gali. Šį pageidavimą jis gali išreikšti bet kuriuo metu ir kelionei gauti finansinę paramą. 

Atnaujinta: 2021 09 07

Lietuva vadovaujasi Europos Sąjungos teisės procedūra – Dublino reglamentu, kuris taikomas 32 šalyse. Prieglobsčio pasiprašius bet kurioje iš šių šalių, nuimami asmens pirštų antspaudai ir suvedami į bendrą duomenų bazę. Remiantis Dublino procedūra, nustatoma, kuri viena šalis yra atsakinga už asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Todėl pasitraukę į kitas Europos šalis migrantai dažnu atveju yra grąžinami į tą šalį, kuri pradėjo prieglobsčio procedūrą.

Atnaujinta: 2021 09 07

Suaugusieji maitinami tris kartus per dieną, o vaikai ir paaugliai – po keturis kartus. Kai kuriose apgyvendinimo vietose yra sudarytos sąlygos gamintis maistą patiems. Tokiais atvejais, maitinimo paslaugos jiems nėra teikiamos. 

Atnaujinta: 2021 09 07

Stovyklose lankosi mobilios medikų komandos, kurios vertina asmenų sveikatos būklę. Jei gydytojas išrašo medikamentų, jie būna asmeniui pristatyti.

Ūmiai pablogėjus sveikatos būklei, kviečiama greitoji medicinos pagalba. 

Didesnėse apgyvendinimo vietose veikia medicinos punktai, kuriuose dirba šeimos gydytojas ir slaugytojas.
 

Atnaujinta: 2021 09 07

Prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.

Atnaujinta: 2021 09 07

Kiekvienas iš mūsų galime prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų organizuojamos inciatyvos „Žmogus   – svarbiausia“ ir prisidėti prie elementarių migrantų poreikių užtikrinimo.

Norintys padėti migrantams, gali prisidėti šiais būdais:

• aukojant lėšas atvykusių pažeidžiamų žmonių elementariems poreikiams. Lėšas renka Lietuvos Raudonasis Kryžius visų 9 partnerių organizacijų vardu. Savo pasirinktą sumą aukoti galite čia;
• aukojant migrantams reikalingus daiktus. Kokių daiktų labiausiai reikia skelbiama nevyriausybinių organizacijų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. 
• savanoriška veikla (paramos skirstymas, socialinė pagalba, aplinkos tvarkymas, vaikų užimtumas ir pan.). Plačiau

Atnaujinta: 2021 09 12

Migrantų krizės suvaldymui – migrantų apgyvendinimui ir būtinosioms paslaugoms – lėšų skiria Europos Sąjunga. Migrantams skiriamų lėšų „krepšelis“ nėra didelis. Pavyzdžiui, Pabėgėlių priėmimo centre šiltą maistą sau ruošia patys pabėgėliai, patys įsigyja ir produktus. Produktų įsigijimui per dieną skiriama 2,5 euro.

Atnaujinta: 2021 09 07

Suteikus užsieniečiui prieglobstį, asmeniui taikoma socialinė integracija. Sukuriamas individualus integracijos planas, suteikiama reikiama parama, būtiniausios švietimo, socialinės, psichologinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. 

Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.

Atnaujinta: 2021 09 09

Pabėgėlio statusą gavę asmenys skatinami integruotis į visuomenę, mokytis, susirasti darbą. 

Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.
 

Atnaujinta: 2021 09 09

Pabėgėlių priėmimo ir Užsieniečių registracijos centruose dirba psichologai. Kitose apgyvendinimo vietose mobilios specialistų komandos nustato migrantų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, taip pat įvertina migrantų emocinę būseną, gydytojo poreikį, ypatingai kritinėmis situacijomis juos konsultuoja psichologai.

Atnaujinta: 2021 09 07

Migrantų šeimos visada apgyvendinamos kartu. Vaikai negali būti atskirti nuo tėvų. 

Atnaujinta: 2021 09 07

Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvą. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

Atnaujinta: 2021 09 07

Šiuo metu migrantų judėjimo laisvė stovyklose yra apribota – tai reiškia, kad jie negali palikti stovyklos. Stovyklose jų užimtumas gana ribotas: kiek įmanoma, žmonės skalbiasi drabužius, švarina savo aplinką, pristačius užimtumo priemonių, jeigu orai geri ir erdvė tinkama, žaidžia lauko ar stalo žaidimus, vaikai daug piešia ir užsiima kita veikla, kuria galima užsiimti stovykloje.

Atnaujinta: 2021 09 07

Siekiant užtikrinti saugumą, veikiama 3 kryptimis:

1. stovyklavietės ir joje gyvenančių žmonių apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, gali būti pasitelkiamos ir privačios saugos tarnybos. Pajėgos planuojamos taip, kad būtų užtikrinta tvarka stovyklavietės viduje, o stovyklavietėje gyvenantys asmenys niekur nepasišalintų;
2. stovyklavietės apylinkėse, gretimose gyvenvietėse skiriamas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kuris patruliuoja ir yra pasirengęs reaguoti į visus įvykius, kilus neramumams stovyklavietėje ir pan., taip pat maksimaliai greitai prisideda vykdant iš stovyklaviečių pasišalinusių asmenų paiešką;
3. pasienio bei policijos pareigūnai intensyvina bendradarbiavimą su vietos gyventojais, vietos valdžios atstovais ir maksimaliai įsitraukia į saugumo problemų sprendimą, teikia informaciją apie situaciją žmonėms, bendruomenių atstovams. Tam organizuojami susitikimai, bendraujama socialiniuose tinkluose ir pan.
    

Atnaujinta: 2021 09 07

Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Nemokamas maitinimas (pietūs ir maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (2023 m. – 98 Eur) skiriama:

• jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (235,5 Eur);
• jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (314 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
• mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius ir (ar) maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (392,5 Eur).

• Nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų:

Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje mokykloje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų.

Atnaujinta: 2022 12 30

Vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą, dėl nemokamo maitinimo, išskyrus dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, ir paramos mokinio reikmenims įsigyti turi kreiptis į  savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą–paraišką. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Dokumentų apie šeimos gaunamas pajamas pareiškėjui pateikti nereikia. 

Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis ir į mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administraciją.

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami be atskiro kreipimosi.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami nevertinant gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

Atnaujinta: 2022 12 30

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą, išskyrus nemokamus pietus nevertinant šeimos pajamų, ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams kreiptis nereikia.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

• nuo mokslo metų pradžios iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
• pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
• vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti už atitinkamų mokslo metų laikotarpį skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nemokamas maitinimas teikiamas mokykloje. Tačiau karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio laikotarpiu, taip pat kai vaikui skirtas mokymas namuose, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, nemokamą maitinimą mokyklose gaunantiems mokiniams, kurie nelanko ugdymo įstaigos dėl saviizoliacijos, ligos ar sustabdžius ugdymo procesą, gali būti  teikiami maisto produktai ar pagamintas maistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ir mokyklos steigėjo nustatyta mokinių nemokamo maitinimo organizavimo tvarka.

Atnaujinta: 2022 12 30

Į vaiko teisių apsaugos skyrių galima kreiptis kaip ir anksčiau, pagal savo gyvenamąją vietą. Visų skyrių kontaktinius duomenis galite rasti čia. 

Atnaujinta: 2020 03 03

Žinoma, ne. Kaip ir anksčiau, kai vaiko teisių apsaugos skyriai buvo savivaldybės administracijos dalis, taip ir iki šiol vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į bet kokius pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, taip pat ir nesusijusius su smurto naudojimu prieš vaiką, dalyvauja pagalbos šeimai organizavimo procese, atstovauja vaiko interesams teismuose ir kitose administracinėse institucijose, rūpinasi globos vaikui organizavimu / inicijavimu, organizuoja įvaikinimą, konsultuoja / tarpininkauja vaiko tėvams sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais, vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo savivaldybėse stebėseną, bendradarbiauja su savivaldybėmis įgyvendinant vaiko gerovės gerinimo priemones ir kt. 

Atnaujinta: 2020 03 03

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja asmenis, kurių darbas susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, turinčius informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nedelsiant apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba policiją. Taip pat įstatymas numato tokių asmenų atsakomybę, jiems šios pareigos neįvykdžius. Savo ruožtu, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo reaguoti į kiekvieną tokį pranešimą.

Pirmiausia, vaiko teisių apsaugos specialistai įvertina, ar toks pranešimas pagrįstas. Jei pastebima tam tikrų rizikų vaikui – atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti nustatytas arba būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, arba vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju, šeimai skiriama atvejo vadyba ir užtikrinamas reikalingų paslaugų teikimas, antruoju –šeimai skiriama mobiliosios komandos pagalba ir atvejo vadyba. Taip pat, kartu su tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą vaiko teisių specialistai bando užtikrinti vaikui laikinąją priežiūrą, jei tai įmanoma, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo šeimos.

Atnaujinta: 2020 03 03

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema tapo centralizuota: deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija buvo pakeista į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai buvo perkelti į minėtą instituciją ir dirba pagal teisės aktuose nustatytus vienodus standartus, taip pat teisės aktuose nustatyti aiškūs vaiko teisių apsaugos specialistų ir kitų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų veikimo algoritmai.

Vaiko teisių apsaugos centralizavimo tikslas buvo sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos apsaugant ir ginant kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus formavimą ir taikymą savivaldybėse, operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir greitą teisėtų sprendimų priėmimą, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą, pagalbos suteikimą kiekvienam vaikui. 

Kartu įsigaliojo bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, kad vaikui ir šeimai būtų užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba.
 

Atnaujinta: 2020 03 03

Nuo 2020 m. sausio 1 d. grėsmės vaikui lygių nustatymą pakeitė vaiko situacijos vertinimas.

Vaiko situacijos vertinimas – tai aprašas su kriterijais, kuriuo vadovaujasi vaiko teisių apsaugos specialistai, nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir vertindami, ar ir kokios vaiko teisės buvo pažeistos.

Vaiko situacijos vertinimas pakeitė grėsmės vaikui lygius, nes siekiama dar labiau susitelkti į paslaugų ir pagalbos šeimai teikimą, kai yra šalinamos šeimoje esančios rizikos neatskiriant vaiko nuo šeimos. Tai tampa pagrindiniu vaiko teisių apsaugos aspektu.

Grėsmės lygiai labiau akcentavo identifikuotas grėsmes, rizikas, iššūkius, o vaiko situacijos vertinimas padeda plačiau pažvelgti į bendrą situaciją – kokios šeimai reikia pagalbos, paslaugų, kokių iššūkių jai kyla, bet kartu ir tai, kuo šeima stipri, kaip galima išnaudoti jos pačios turimus resursus padėti sau ir vaikui. Kalbant paprasčiau, vertinamos ne tik rizikos, bet ir atsižvelgiama į teigiamus aspektus, kurie gali būti svarbūs siekiant sėkmingai padėti vaikui ir šeimai.

Atnaujinta: 2020 03 03

Vaiko laikinoji priežiūra – tai nauja priemonė, papildomai apsauganti vaiką nuo atskyrimo nuo šeimos net ir tais atvejais, kai identifikuojami vaiko teisių pažeidimai ir nustatomas vaiko apsaugos poreikis. 

Vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą išlaiko visas savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, o su šeima dirba mobiliosios komandos specialistai ir atvejo vadybininkas. Laikinosios priežiūros metu vaiko saugumą padeda užtikrinti seneliai, tetos, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys. Vaikas gali būti prižiūrimas tiek giminaičių ar draugų namuose, tiek savo tėvų namuose – svarbiausia, kad būtų asmuo, kuris padės užtikrinti vaiko saugumą. Vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką bus skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant proporcingai vaiko laikinosios priežiūros kalendorinių dienų skaičiui (tai yra, asmuo gaus išmoką už tiek dienų, kiek prižiūrės vaiką). Tokia išmoka vaiko laikinosios priežiūros atveju mokama asmeniui nuo 4 vaiko laikinosios priežiūros dienos.

Jeigu nėra galimybės rasti asmens, kuris galėtų laikinai prižiūrėti vaiką, laikinoji priežiūra gali būti nustatyta krizių centre – čia vaikas apgyvendinamas kartu su abiem tėvais arba vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui.
 

Atnaujinta: 2020 03 03

Nuo 2020 m. sausio 1 d. atvejo vadyba gali būti taikoma ne tik toms šeimoms, kuriose  nustatyti vaiko teisių pažeidimai (kaip buvo iki šiol), bet ir tais atvejais, jei pati šeima ar su ja dirbančios organizacijos, institucijos manys, kad šeimai  tiesiog reikia kompleksinės pagalbos. Tokiu būdu taip pat siekiama stiprinti šeimas, padėti joms spręsti kylančius sunkumus, padėti šeimai laiku, orientuojantis į prevenciją, kai vaiko teisių pažeidimų dar nėra, bet šeimai tikrai reikalingas stiprus palaikymas, pagalba.   

Taip pat pailgėjo mobiliųjų komandų darbas su šeima, esančia krizėje – iki šiol tai buvo 2 savaitės, o nuo sausio 1 d. 2020 m. mobilioji komanda su šeima krizėje dirba visą mėnesį, esant poreikiui – pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.  
 

Atnaujinta: 2020 03 03

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo pasikeitimai, išvardinti 5-7 punktuose. Be šių pasikeitimų, svarbu žinoti ir tai, kad yra įtvirtinta, kad vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinama valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo bylose, kuriose svarstomas klausimas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Taip užtikrinamas geresnis tėvų teisių atstovavimas. 

Įtvirtinta atsakomybė ir už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus – tai reiškia, kad jei bus nustatyta, kad asmuo tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar sumelavo apie tai, kad šeimoje pažeidinėjamos vaiko teisės, prieš vaikus smurtaujama ar kitaip netinkamai su jais elgiamasi, jam galės būti skirtos priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau žinoma, jei asmuo pranešė apie situaciją, kai įtarė ar galvojo, kad pvz., galimai prieš vaiką smurtaujama ar kitaip pažeidžiamos jo teisės, ir tokia situacija nepasitvirtino, baudos nebus skiriamos, todėl kviečiame nebijoti pranešti apie atvejus, kurie kelia įtarimų ar nerimo. 
 

Atnaujinta: 2020 03 03

Nuo 2023 m. sausio1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. 

Atnaujinta: 2022 12 30

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Atnaujinta: 2022 12 30

Jeigu dėl išmokos vaikui skyrimo buvo kreiptasi ankstesniais metais ir išmokos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2023 m. sausio 1 d. iš naujo teikti prašymo dėl universalios išmokos vaikui nereikia. Išmokų dydžiai nuo 2023 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti automatiškai.

Atnaujinta: 2022 12 30

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP (314 eurų).

Nuo 2023 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama  50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalis darbo paieškos išmokos (kai vertinamos 2021 m. šeimos gautos pajamos), mokamos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą:

25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius).

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą. 

Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos nevertinamos.

Atnaujinta: 2022 12 30

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (85,75 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo pateikdami prašymą gauti išmoką iki asmuo baigs minėtą programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai (Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 9 punktas).

Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybę.

Atnaujinta: 2022 12 30

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas.

Atnaujinta: 2022 12 30

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Atnaujinta: 2022 12 30

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Pavyzdžiui,  tris vaikus auginanti šeima nuo 2023 m. sausio 1 d. gaus: 

85,75 + 85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47 + 50,47 = 408,66 euro.   

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai (auginančiai 3 ir daugiau vaikų) į šeimos sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.

Atnaujinta: 2022 12 30

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Atnaujinta: 2022 12 30

Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8.

Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.

Prašymas gauti išmoką pateikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, reikia kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

Atnaujinta: 2022 12 30

Kreipimosi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui būdai tokie patys, kaip ir kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui – elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją ir raštu pateikus prašymą.

Atnaujinta: 2022 12 30

Primename, kad išmokos vaikui, kuri papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar.

Taigi, kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2023 metais, vertinamos 2022 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo 2 VRP dydžio (314 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikia, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba. Tuo atveju,  jeigu šeima pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamos sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių (jeigu kreipiamasi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 2 d.) ar praėjusių 3 kalendorinių mėnesių (jeigu kreipiamasi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui už laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 1 d.) iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Vaiko tėvai turi pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui.

Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. 

Atnaujinta: 2022 12 30

Universalią išmoką vaikui gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

Atnaujinta: 2022 12 30

Tikrinamos ne visų šeimų, auginančių vaikus, gyvenimo sąlygos. Išmokos vaikui esmė užtikrinti vaiko interesus. Dėl to gyvenimo sąlygos gali būti tikrinamos tik šeimose, susiduriančiose su socialine rizika, užtikrinant su šeima dirbančio socialinio darbuotojo pagalbą, kuriam rekomendavus bus parinktas vaiko poreikius užtikrinantis išmokos mokėjimo būdas.

Atnaujinta: 2022 12 30

Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nebūtinai, išmoka vaikui gali būti pervedama į vaiko tėvo ar motinos, globėjo (rūpintojo) vardu atidarytą banko sąskaitą.

Atnaujinta: 2022 12 30

Seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvus ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

Atnaujinta: 2022 12 30

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

Atnaujinta: 2022 12 30

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2023 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2023 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2023 m. sausio 1 d.

Atnaujinta: 2022 12 30

Išmoką vaikui turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, ir visi kiti Išmokų vaikams įstatyme nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. asmens teisė gauti išmoką nebesiejama su pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, todėl asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi teisę gauti išmoką ir pagal faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai buvo taikomi ir iš Europos Sąjungos išstojusiai Jungtinei Karalystei. Todėl išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus vadovaujantis minėtais reglamentais. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis 2020 m. sausio 24 d. pasirašytu Susitarimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, tai atvejais, kai vienas iš vaiko šeimos narių iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo ar gyveno Jungtinėje Karalystėje ir liko ten gyventi ar dirbti , Lietuvoje paskirta išmoka už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus ir toliau bus mokama, kol nepasikeis to vaiko šeimos nario situacija Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, kol toks asmuo liks gyventi Jungtinėje Karalystėje ir turės teisę gauti tokią išmoką pagal Lietuvos teisės aktus.

Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies, ar Šveicarijos Konfederacijos, ar Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo (t. y. kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką). Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymėtina, kad pagal reglamentus, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ukrainoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.

Atnaujinta: 2022 12 30

Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nuo 2023 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius: 

• vaikams iki 6 metų skiriama 254,80 Eur (5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka;
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 294 Eur (6 bazinių socialinių išmokų dydžio) išmoka; 
• vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 318,50 Eur (6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka.

Tais atvejais, kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais vaikui iki 6 metų skiriama ir mokama 127,40 Eur (2,6 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 6 iki 12 metų – 147 Eur (3 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 12 iki 18 metų arba iki nepilnametis pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 159,25 Eur (3,25 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Jeigu globos (rūpybos) išmoka vaikui paskirta iki sausio 1 dienos ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2023 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmokos mokėjimas tęsiamas, mokant didesnio dydžio globos (rūpybos) išmoką, todėl prašymo dėl šios išmokos skyrimo teikti iš naujo nereikia.

Atnaujinta: 2022 12 30

Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo gali, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu. Išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui skiriama tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nuo 2022 m. sausio 1 d., jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteikiamų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) (šeimai, šeimynai ar globos centrui) skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 196 eurai) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris augina vaiką ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jeigu neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.

Atnaujinta: 2022 12 30

Nuo 2022 m. sausio 1 d. vaiko įtėvis (įmotė) turi teisę apsispręsti ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir, turint motinystės socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ar gauti išmoką įvaikinus vaiką (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 392 eurai) pagal Išmokų vaikams įstatymą. 

Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ arba vaiko įtėvis (įmotė), turintis (turinti) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, pasirenka gauti išmoką įvaikinus vaiką, jam (jai) skiriama ir mokama viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką. Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo iš „Sodros“ ir ji yra mažesnė nei išmoka įvaikinus vaiką, tuomet šalia vaiko priežiūros išmokos mokamas skirtumas, kad bendra išmokų suma nebūtų mažesnė nei 392 eurai. 

Atnaujinta: 2022 12 30

Nuo  2017 metų sausio 1 d. asmenims dėl to paties draudžiamojo įvykio (kuris daro įtaką ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atsiradimui) mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija (jei ši didesnė nei periodinė kompensacija). Jei periodinė kompensacija didesnė nei netekto darbingumo socialinio draudimo pensija, tai mokama viso dydžio pensija ir skirtumas tarp periodinės kompensacijos ir paskirtosios pensijos. Pagal iki 2017 metų galiojusią tvarką asmenims buvo mokama tiek netekto darbingumo pensija, tiek viso dydžio periodinė kompensacija. Seniems išmokų gavėjams yra nustatytos pereinamosios Įstatymo įsigaliojimo nuostatos ir yra mokama dviejų išmokų suma (netekto darbingumo socialinio draudimo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos). Šių dviejų išmokų suma bus mokama tol, kol netekto darbingumo pensija pradės viršyti bendrą abiejų išmokų sumą, tuomet bus mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija. Todėl pamažu didėjant pensijai bus mažinamas periodinės draudimo išmokos dydis.
 

Atnaujinta: 2020 02 13

Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.

Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. 

Atnaujinta: 2020 02 13

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2 646 Eur).

Atnaujinta: 2022 12 30

Vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo dėl paramos palaikams parvežti gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Atnaujinta: 2022 05 30

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną (teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo diena yra diena, kada buvo išduotas paskutinis dokumentas, įrodantis patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respublikoje išlaidas) atitinka šias sąlygas:

1. vieno gyvenančio asmens arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (471 Eur);
2. su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).

Atnaujinta: 2022 12 30

Palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos – palaikų parengimo parvežti (laikymo, skrodimo, balzamavimo, kremavimo ar kita), palaikų parvežimo karste ar urnoje, palaikų parvežimo dokumentų sutvarkymo ir kitos būtinos palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos.

Parama palaikams parvežti neteikiama, kai valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų ir karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis.

Atnaujinta: 2022 05 30

Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal juridinio asmens buveinės adresą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Atnaujinta: 2022 05 30

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (392 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:

1. Lietuvos Respublikos piliečiams;
2. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
3. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
4. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
5. Asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
6. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
7. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
8. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
9. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje;
10. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
11. Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas;
12. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Atnaujinta: 2022 12 30

Socialinių įmonių sąrašą galite rasti Užimtumo tarnybos puslapyje.

Kitą informaciją apie socialines įmones galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Atnaujinta: 2020 02 11

Specialiuosius poreikius neatsižvelgiant į asmens amžių nustato nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. Šiuos dokumentus asmuo turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, kuri ir priims sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
 
Pažymime, kad specialiųjų poreikių lygį, kuris suteikia teisę naudotis neįgaliesiems taikomomis lengvatomis ir garantijomis, pensijos amžių sukakusiems asmenims, nustato bei neįgaliojo pažymėjimą išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiai yra nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra nustatyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių:

• pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
• antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:

• pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
• antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. 

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gavusi asmens prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo bei kitus reikalingus dokumentus specialiesiems poreikiams nustatyti, kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, kompleksiškai įvertina asmenį gydančio gydytojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, tai yra medicininius kriterijus, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Svarbu paminėti, kad vertinant specialiuos poreikius senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną pildo savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas seniūnijos socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas. Minėto klausimyno pagalba nustatoma, kokiose veiklose žmogui sunku veikti ir kokia pagalba jam padidintų bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes ir išduodama rekomendacija dėl pagalbos poreikio.

Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

Atnaujinta: 2020 02 11

Dėl šios kompensacijos reikia kreiptis į „Sodrą“ ir jai pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir kitus reikalingus dokumentus.
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Pametęs ar dėl kitų priežasčių praradęs neįgaliojo pažymėjimą, asmuo turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo teritorinį skyrių su prašymu išduoti dokumento dublikatą ir pateikti:

• raštišką motyvuotą prašymą dėl dokumento dublikato išdavimo;
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl pažymėjimo keitimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitu saugiu būdu (pvz. , per elektroninę bankininkystę);
• asmens 3 x 4 cm  dydžio nuotrauką. 

Prašymus siunčiant paštu, pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo tvarkos

Atsižvelgus į Neįgaliųjų reikalų tarybos pateiktus siūlymus, buvo nuspręsta, kad teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;

Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.
 
Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos
 
Teisę gauti kortelę turi:

1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
3. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
4. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
5. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
6. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
7. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

Norintieji gauti kortelę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniam skyriui turi pateikti:

• prašymą išduoti kortelę;
• neįgaliojo pažymėjimą (tik pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis);
• 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą);
• specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją, jeigu kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d.

Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai. Kortelę saugoti privalo pats asmuo. Mokestis už kortelių išdavimą ir keitimą neimamas. Juridiniams asmenims ši kortelė neišduodama.
 
Kortelė galioja tiek, kiek trunka darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Jei vaiko tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai nesutinka su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu dėl neįgalumo lygio nustatymo, jį per 30 kalendorinių dienų nuo Neįgalumo lygio nustatymo pažymos įteikimo ar išsiuntimo dienos galima skųsti tarnybos direktoriui. 

Jeigu asmens tėvai (įtėviai), globėjas, rūpintojas, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su pakartotiniu neįgalumo lygio vertinimu ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtu sprendimu, šis sprendimas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti studijų prieinamumą neįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Finansinės pagalbos priemonės teikiamos Lietuvos piliečiams arba kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, deklaravusiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkantiems visas šias sąlygas:
1. jiems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų (išskyrus atvejį, kai neįgalus studentas, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti): 
2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
2.3. pagal profesinių studijų programą;
2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

Neįgaliems studentams, atitinkantiems minėtus reikalavimus, teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1. specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį;
2. studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir studijuojantiems jose valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose.

Finansinių pagalbos priemonių  teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.ndt.lt). 

Taip pat šiems neįgaliems studentams iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti ar studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. 
 

Atnaujinta: 2020 02 11

Papildoma subsidija (padidėjus šeimai) teikiama ne eilės tvarka ir papildomai subsidijai gauti šeimos įrašomos sąraše pirmaisiais numeriais, todėl visi kiti saraše pasislenka sąraše žemyn. Pvz.,  jeigu per savaitę buvo suformuota 10 pažymų papildomai subsidijai gauti, keičiasi kitų jaunų šeimų eilės numeris sąraše, t. y.  vyksta judėjimas aukštyn, žemyn.

Atnaujinta: 2021 09 28

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.

Atnaujinta: 2020 02 07

Šeimos, atitinkančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjams šio kredito daliai apmokėti yra teikiama 10 procentų subsidija, jeigu prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu gavėjai yra šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs. Šiuo atveju,  jeigu yra sukuriama nauja šeima ir vaikas, kurio vienas iš tėvų yra miręs, nėra įvaikintas patėvio ar pamotės, minėta šeima gali pretenduoti į aukščiau nurodyto dydžio subsidiją.

Atnaujinta: 2020 02 07

Kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, sukakę 36 metų amžių laikytini asmenimis vyresniais kaip 36 metų ir neturi teisės į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Atnaujinta: 2020 02 07

Savivaldybės būstas, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą jį parduoti, parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas (savivaldybė) savo lėšomis daro išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas privalo savo lėšomis daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą. Nuomotojui (savivaldybei) gavus nuomininko pranešimą dėl neatidėliotino kapitalinio remonto ir nepašalinus trūkumų, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui (savivaldybei) ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus.  Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinęs, turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą (išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita), t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę sutartimi nustatyti kitokias nuomotojo ir nuomininko pareigas dėl remonto darbų atlikimo, nei yra nustatyta Civiliniame kodekse. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos sutartyje turi būti aptarti atvejai arba sudaryti papildomi nuomininko ir nuomotojo susitarimai, jeigu savivaldybės būsto remonto darbai bus atliekami kita tvarka (turi būti numatyta, kas ir kokius darbus atliks bei kaip už juos bus atsiskaitoma).
 

Atnaujinta: 2020 02 07

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

Atnaujinta: 2020 02 07

Jeigu asmens, nuomojančio socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ir pajamos daugiau kaip 25 procentų viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo neturi nuosavybės teise kito būsto.

Atnaujinta: 2020 02 07

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (187,5 Eur), jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos. 

Atnaujinta: 2020 02 07

Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą gali pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, iki kol jiems bus suteiktas socialinis būstas. 

Atnaujinta: 2020 02 07

Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą, pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Atnaujinta: 2020 02 07

Asmenys ir šeimos, atitinkantys Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, gali pasinaudoti šiomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis:

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:
•    valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
•    mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:
•    nuomojant socialinį būstą; 
•    mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  
 

Atnaujinta: 2020 02 07

Nuo 2019-09-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, asmenys ir šeimos, kurie dėl padidėjusių pajamų buvo išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, savivaldybės administracijai pateikę prašymą, iš naujo įrašomi į šį sąrašą, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiame sąraše laikotarpį, jeigu kreipimosi metu metiniai vertinamų pajamų dydžiai neviršija nustatytų dydžių ir jeigu nuo išbraukimo iš šio sąrašo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai.  

Atnaujinta: 2020 02 07

Budintis globotojai – asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse keliamus reikalavimus globėjui (rūpintojui), išklausę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, su globos centru sudarę tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, pasirengę į savo šeimą priimti vieną ar keletą vaikų (iki 3 vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ir (ar)  seserys), netekusių tėvų globos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, šiais vaikais budintis globotojas rūpinsis iki tol, kol jie galės grįžti į savo šeimą arba, jei biologinėje šeimoje sunkumų išspręsti nepavyks, jiems bus siekiama surasti globėjų ar įtėvių šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) budinčio globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei. Budinčio globotojo namuose gali būti apgyvendinti vaikai nuo 0 iki 18 metų. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą.  

Atnaujinta: 2019 01 11

Socialinio  darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo formos yra šios: mokymai (paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai), profesinė praktika, dalyvavimas supervizijos procese), kitų asmenų mokymas (paskaitos; seminarai,  įžanginis  individualios priežiūros personalo mokymas ir praktiniai užsiėmimai, vadovavimas  socialinio  darbo  studentų   profesinei praktikai. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su darbuotojo profesinės kompetencijos ir veiklos (įsi)vertinimu. T.y. pirmiausiai socialiniai darbuotojai turi atlikti kompetencijų įsivertinimą pagal tam tikras kompetencijų rūšis, įsivertinimo rezultatus aptarti su kolega ar tiesioginiu vadovu. Kompetencijų įsivertinimui naudojamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Metodinę pagalbą dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai. Metodinį profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankį galima rasti Departamento tinklapyje.

Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti (arba prasitęsti) atestacinę  kategoriją, prašymą bei visus jų atestacijai reikalingus dokumentus teikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą. Kartu su prašymu (pagal Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 priedą) socialinis darbuotojas pateikia: išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; darbdavio (-ių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijas; pastarųjų 5 metų profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę; savianalizės anketą pagal Aprašo 3 priede nustatytą formą; darbdavio (-ių) pažymas, patvirtinančias kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinio darbo studentams organizuotų mokymo valandų skaičių ir kt. rašytinę informaciją, įrodančią atitiktį papildomiems reikalavimams, taikomiems siekiant socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, tais atvejais, kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją; socialinio darbuotojo nuožiūra kitą jo praktinę veiklą apibūdinančią informaciją.

Atnaujinta: 2017 11 16

Kiek darbuotojų turi dirbti socialinės globos įstaigoje, reglamentuoja Socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-317.

Atnaujinta: 2018 01 11

Ne, nakvynės namų teikiamoms paslaugoms turėti licencijos nereikia. Pagal Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.  įsakymu Nr. A1-93, nakvynės namai yra priskiriami prie socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų, todėl licencijavimas netaikomas. Rekomendacijos nakvynės namams ir laikino apnakvindinimo įstaigų veiklai yra patvirtintos  Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo“.  

Atnaujinta: 2018 01 11

Taip, dirbti su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis galite. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju su vaikais ir (arba) socialinę riziką patiriančiomis šeimomis gali asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją.

Atnaujinta: 2019 01 11

Taip, Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953  patvirtintas kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo pakeitimas. Buvo padidintas kompensuojamų sauskelnių, įklotų, paklodžių skaičius. Aktualus teisės aktas dėl kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo bei skyrimo tvarkos.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją

Atnaujinta: 2018 01 11

Socialinės globos įstaigų licencijavimas pradėtas 2013 m.  Nuo 2015 m. sausio 1 d. įstaigos, neturinčios licencijos socialinei globai, negalės teikti šių paslaugų.

Socialinės globos įstaigų licencijavimas vykdomas per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę: http://sglis.sppd.lt:8090

Atnaujinta: 2017 11 16

Atnaujinta: 2017 11 16

Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio rašytiniu nurodymu darant išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 736 straipsnyje numatytų išskaitų dydžių – iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.  Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu ši išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis; mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumo, jų dydžio, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti šį darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą reglamentuoja Darbo kodekso 216 – 233 straipsniai.

Atnaujinta: 2020 02 13

Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja minimalios trukmės kasmetines atostogas labiau socialiai pažeidžiamai darbuotojų grupei, t. y. darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems. Taip pat Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja ir kitų rūšių atostogų, t. y. papildomų ir pailgintų atostogų, suteikimo tvarką ir darbuotojų, turinčių į jas, sąrašą.

Teisę į pailgintas atostogas turi teisę darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, kategoriją. Konkreti nurodytų atostogų konkreti trukmė ir detalus darbuotojų sąrašas yra įtvirtintas Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės apraše, patvirtintame Nutarimu Nr. 496.

Darbo kodekso 138 str. 2 d. nuostatos nustato darbuotojų teisę į papildomas atostogas, ir šių atostogų trukmė ir suteikimo tvarką nustato Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, darytina išvada, kad Darbo kodekso 138 str. 1 d. nurodyta teisė darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, t. y. 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) ar 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), kurios nepriskirtinos nei pailgintoms, nei papildomoms atostogoms. 

Atnaujinta: 2020 02 13

Darbo kodekso 30 str.  darbdaviui nustatyta pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (toliau – psichologinio smurto prevencijos politika).

Pagal Darbo kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys, organizuodamas pavaldžių darbuotojų darbą, gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. 

Darbo kodekso 206 str. 1 d. 9 p. įtvirtina darbdavio, įdarbinančio vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, pareigą informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis prieš priimant sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo.

Remiantis išdėstytu, darbdavys turi parengti ir suderinti su darbuotojų atstovais psichologinio smurto prevencijos politiką, kurioje, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklos sritį, būtų apibrėžta, kokie veiksmai, neveikimas laikytini psichologiniu smurtu darbe; galimos psichologinio smurto formos; kur ir kaip gali kreiptis pagalbos smurto aukos ir smurtautojai. Taip pat labai svarbu politikoje numatyti pranešimų apie psichologinio smurto atvejus darbe ir jų registravimo tvarką. Tuo tikslu darbdavys turi paskirti asmenį, kuriuo darbuotojai pasitiki ir kuriam darbuotojai turėtų pranešti apie psichologinio smurto darbe atvejus.

Su šiuo dokumentu turi būti pasirašytinai supažindintas kiekvienas darbdavio darbuotojas.

Darbo teisės specialistai siūlo šiuos psichologinio smurto prevencijos darbo aplinkoje užtikrinti veiksmus: 1. gerinti psichosocialinę aplinką (normalus darbo krūvis, aiškios atsakomybės ribos, teisingas apmokėjimas, konfliktinių situacijų sprendimas, besitęsiančio streso vengimas); 2. registruoti smurto atvejus ir juos analizuoti; 3. ugdyti organizacijos kultūrą; gerinti fizinę darbo aplinką; 4. informuoti ir mokyti darbuotojus; 5. suteikti psichologinę pagalbą smurto aukoms (psichologinė konsultacija, laisvos dienos); 6. nubausti smurtautojus (pokalbis, psichologo konsultacija). 

Iš dalies darbdaviui, įgyvendinant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, padės psichosocialinių  profesinės rizikos veiksnių vertinimas, kurį - detaliau reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai ir Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.
Darbdaviui formuojant psichologinio smurto prevencijos politiką  taip pat siūloma naudoti Lietuvai pritaikytą Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodiką – Streso darbe valdymo standartus, – paremtus gerąja praktika ir mokslo įrodymais  (detalesnę informaciją galima rasti: http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html).

Atnaujinta: 2020 02 17

Darbo kodekso nuostatos nenumato draudimo darbuotojui su darbdaviu susitarti, kad prie kasmetinių atostogų būtų pridėtas kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. ir kompensuojamas poilsio laikas už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ta aplinkybė, kad minėtų rūšių kompensuojamas poilsis pagal galimybes gali būti suteiktas per vieną darbo dieną, pridedant ją prie kasmetinių atostogų, nesudaro prielaidos teigti, kad jis (kompensuojamas poilsis) virsta kasmetinių atostogų diena, ir tuo pagrindu keisti pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. numatytą apmokėjimą už kompensuojamąjį poilsį už komandiruotės laiką, t. y. už jį sumokant ne darbo užmokestį, o vidutinį darbo užmokestį.

Atnaujinta: 2020 02 13

Jeigu darbuotojas, dirbęs savo poilsio ar šventinę dieną, pasirenka kompensavimo būdą, numatytą Darbo kodekso 144 str. 5 d., t. y. poilsio laiko, pridedamo kasmetinių atostogų laiko, ir darbdavys sutinka su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, šiuo atveju darbuotojo poilsio ar švenčių dienomis faktiškai dirbtas laikas apmokamas kita tvarka, nei darbuotojas būtų pasirinkęs kitą kompensavimo būdą – dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tai yra aptariamas priklausantis darbuotojui dvigubas apmokėjimas yra padalinamas dviem darbuotojo pasirinktoms poilsio dienoms. Kompensuojamas poilsio laikas pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą apmokamas darbuotojo darbo užmokesčiu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 3 str. 8 d., 140 str. ir 120 str. nuostatomis, darbdavys gali įsivesti atitinkamą žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – darbas poilsio ar švenčių dienomis, kuris kompensuojamas apmokamu poilsio laiku, ir savo lokaliniuose teisės aktuose numatyti, kad skaičiuodamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį ir imdamas laikotarpį, į kurį patenka darbas poilsio ar švenčių dieną, kuris kompensuojamas poilsio laiku, netraukti tų valandų į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.

Vertinant Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą, kad kompensuojamasis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, darytina išvada, kad šis kompensuojamasis poilsio laikas gali būti suteiktas tiek pridedant jį prie kasmetinių atostogų, tiek jį suteikiant ir bet kurią kitą darbo savaitės dieną. Šis kompensuojamasis poilsio laikas pagal savo paskirtį nėra laikytinas kasmetinėmis atostogomis, todėl jis gali būti suteikiamas ir darbo valandomis, priklausomai nuo to, kiek darbo valandų buvo dirbta poilsio ar švenčių dieną.

Atnaujinta: 2020 02 13

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir netekus galios materialinės atsakomybės sutartims, sudarytoms iki 2017-06-30, darbo sutarties šalims išliko pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su materialinėmis vertybėmis, pagal darbo sutartį, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (24 str.), taip pat teisė į patirtą žalos atlyginimą. Normos, reglamentuojančios turtinių ir neturtinių darbo teisinių santykių šalių interesų apsaugą, yra įtvirtintos Darbo kodekso 31 str.: darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, o darbuotojas turi saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas, vadovaudamasis darbdavio nustatyta jam (darbdaviui) priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarka, turi naudotis perduotu turtu pagal jų tikslinę paskirtį. Aptariama tvarka neturi pažeisti Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Toks reglamentavimas sudaro prielaidą darbdaviui detaliai nustatyti jo vykdomai veiklai atitinkančią darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką.

Pagal susiformuotą teisminę praktiką darbo teisinių santykių šalys įgyvendina teises ir pareigas, susijusias su materialinių vertybių apsauga, taip: darbuotojas įsipareigoja saugoti jam patikėtas materialines vertybes, o darbdavys – sudaryti sąlygas perduodamas vertybes darbuotojui išsaugoti, pasirūpindamas tinkamomis patalpomis, techninėmis ir kitokiomis apsaugos priemonėmis, organizuodamas darbą tokiu būdu, kad nesusidarytų prielaidos prarasti vertybes. Tam būtina užtikrinti darbuotojams realias galimybes priimti ir išduoti prekes, vesti jų apskaitą; kontroliuoti darbuotojus, kad būtų apribotos jų galimybės piktnaudžiauti, nevykdyti pareigų ar jas vykdyti aplaidžiai bei nuslėpti trūkumus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui darbdavys turi nustatyti tokias atsakomybės sąlygas, kurios išlaikytų pusiausvyrą tarp darbdavio intereso – apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimą jų praradimo atveju – bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neišsaugojus. Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016 40, 41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Solidarioji skolininkų prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į draudimą sudaryti susitarimus dėl Darbo kodekse nustatytų teisių ir pareigų ( Darbo kodekso 33 str. 5 d.), darytina išvada, kad darbdavys, patvirtindamas darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, joje turi numatyti detalų materialinių vertybių perdavimą darbuotojui / darbuotojų grupei, šių vertybių realizavimą ir apskaitą, kontrolę, taip pat jų apsaugos priemonių užtikrinimą. Su šia tvarka darbuotojai, dirbantys su materialinėmis vertybėmis, turi būti supažindinti pasirašytinai ( Darbo kodekso 42 str. 4 d.). 

Atnaujinta: 2020 02 13

Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-06-30 (toliau – 2002 m. DK), 165 str.  1 d. buvo nustatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos.
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 126 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20  darbo dienų  (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama  šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių  trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuo DK įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki DK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 kalendorines dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.1 papunktyje nustatytam, kad papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti DK 127 str. 4 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK nuostatos nenumato, tačiau nedraudžia, nurodyto mišraus kasmetinių atostogų skaičiavimo būdo tam pačiam darbuotojui, tačiau šio būdo įgyvendinimo tvarka taip pat turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Ši tvarka neturi būti mažiau palankesnė, nei būtų taikoma įprasta kasmetinių ir papildomų atostogų skaičiavimo tvarka. Jeigu kolektyvinėje sutartyje tokia tvarka nėra numatyta, tai turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad iki 2017-07-01 sukauptos kasmetinės atostogos, sukauptos daugiau kaip už 3 darbo metus turi būti išnaudotos iki 2020 m. liepos 1 d., seniau sukauptos kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos pirmiausiai.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje situacijoje kasmetinės atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o papildomos kasmetinės atostogos – darbo dienomis, ir siekiant išvengti atostogų skaičiavimo nesusipratimų, tikslinga būtų jas skaičiuoti atskirai. 

Atnaujinta: 2020 02 13

2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603 3 str. nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo  kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus.

DK 7 str. 1 d. nustatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teisės normos.

DK 69 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi  ilgiau  kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo  vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, DK 69 str. 4 d. nuostatos taikomos visoms terminuotoms darbo sutartims, kurios tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, nepriklausomai nuo to, kada jos buvo sudarytos, tačiau kurios nutraukiamos po 2017 m. liepos 1 d.
 

Atnaujinta: 2020 02 13

Remiantis Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalimi, darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

Atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik DK, manome, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas. 

Paminėtina, jog darbo tarybos nariais gali būti ne tik darbuotojai, atitinkantys DK 170 str. 2 d. numatytus kriterijus (sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (arba trumpiau, jeigu visi darbuotojai yra išdirbę trumpiau nei 6 mėnesius),  bet taip pat ir šiuos kriterijus atitinkantys valstybės tarnautojai. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.

Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai nepriklausomai nuo jų statuso. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Atnaujinta: 2020 02 13

2021 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei bus 21 darbo diena, o  esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos.

Darbo valandų skaičius patvirtintas toks: esant penkių darbo dienų savaitei nustatomos 167,4 darbo valandos, esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos.

Tuo atveju, jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse bus nustatytas kitoks darbo laikas, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius nustatys pati įmonė, įstaiga ar organizacija.

2021 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Atnaujinta: 2021 05 24

Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.

Atnaujinta: 2021 04 20

Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis.

Atnaujinta: 2021 04 20

Kolektyvinių sutarčių registre registruojami ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami šie duomenys:

• kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;
• profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas;
• darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas;
• registravimo kolektyvinių sutarčių registre data;
• kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data;
• kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

Atnaujinta: 2020 02 12

Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus: paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis; abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

Atnaujinta: 2021 04 20

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu“ galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos.

Atnaujinta: 2020 02 12

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje registruojamos tik nuo 2017 m. liepos 1 d. pasirašytos kolektyvinės sutartys. Pasirašytų iki šios datos registruoti nereikia.

Atnaujinta: 2021 04 20

Visos iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.

Atnaujinta: 2021 04 20

Tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma komisija, kuri padėtų įvertinti, ar dviejose pareigybėse nurodytos funkcijos gali būti laikomos tapačiomis, ar profesinio darbo patirtis gali būti užskaityta einant naujas pareigas ir pan.

Atnaujinta: 2020 02 13

Į profesinio darbo patirtį turėtų būti įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose iki  vaikui sukaks 3 m., nes:

1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti yra viena iš tikslinių atostogų rūšių,  kurių metu darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo tęsiasi visą atostogų laikotarpį;
2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs;
3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybos stažą įskaitomas ir atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, laikotarpis.

Teisės aktų aktualių redakcijų prašome ieškoti Teisės aktų registre
 

Atnaujinta: 2020 02 13

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 10 dalyje numatyta prievolė būtinai numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, tačiau nedraudžiama keisti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pakeitus (nustačius naują darbo apmokėjimo sistemą) įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pareigybių koeficientus, jei pasikeitė pareigybių funkcijos, numatyti kiti reikalavimai, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimas taip pat pasikeitė asignavimai darbo užmokesčiui. Minėto įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos nustatymo kriterijai  detalizuojami pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį ir t.t., t.y. leidžia keisti pareiginės algos pastoviosios dalies dydį.

Atnaujinta: 2020 02 13

Darbuotojų įvertinimas bei įstaigos vadovo sprendimas pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl veiklos įvertinimo turi būti baigtas iki sausio 31 d.

Atnaujinta: 2020 02 13

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, psichologai yra priskiriami specialistų grupei. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas socialinių paslaugų centre dirbančiam specialistui turėtų būti nustatomas pagal Įstatymo 3 priedą. Įstatymo 5 priedas taikomas pareigybėms, nurodytoms Įstatymo 8 straipsnyje, visiems kitiems specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo 3 priede.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Koks reikalingas išsilavinimas užimti vienas ar kitas pareigas, sprendžia biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pareigybei priskirtų funkcijų sudėtingumą. Pvz., Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu 1548,  4 punkte nustatyti reikalavimai mokyklos psichologui, kurie priskirtini prie A1 pareigybės lygio.

Atnaujinta: 2020 02 13

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, lopšelio darželio auklėtojų padėjėjos priskiriamos C lygio pareigybių grupei, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbuotojai, neturintys būtino tai pareigybei išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant išeitinės išmokos.

Atnaujinta: 2020 02 13

Atsakome į klausimą, pateikdami pavyzdžius dėl darbo apmokėjimo sistemos, kuriuose pateikti tik darbo apmokėjimo pavyzdiniai dydžiai. Konkrečias pareigybes ir konkrečius dydžius pagal kriterijus turi nusistatyti kiekviena biudžetinė įstaiga darbo apmokėjimo sistemoje (Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 2 d.).

Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdžiai

Atnaujinta: 2021 08 25

Psichologui bei pagalbos mokiniui specialistui taikoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“ 2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1548 nuostatomis, šioms pareigybėms pareigybių aprašymuose turėtų būti nurodytas A1 pareigybės lygis.

Atnaujinta: 2020 02 13

Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis taip pat. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 30 straipsnį vaiko priežiūros atostogų metu darbo stažas nenutrūksta ir šiuo atveju į profesinę darbo patirtį įskaičiuojamas ir minėtas laikotarpis.

Atnaujinta: 2020 02 13

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

Atnaujinta: 2020 02 13

Pareiginės algos kintamoji dalis jau dirbantiems darbuotojams galės būti mokama tik įvertinus jų veiklą už 2017 metus, todėl kintamoji dalis 2017 metais jiems nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dirbantiems darbuotojams, taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė, t.y. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis (taip pat ir su priedais), jeigu pagal darbo užmokesčio sistemą jiems nustatyta mažesnė pareiginės algos pastovioji dalis. Atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (ar taikoma nauja darbo apmokėjimo sistema, ar taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė) bei siekiant teisingo apmokėjimo už darbą, naujai priimamiems darbuotojams numatyta galimybė (ne pareiga) nustatyti iki 20 procentų kintamąją dalį, atsižvelgiant į darbuotojui keliamus uždavinius.

Atnaujinta: 2020 02 13

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas“.

Atnaujinta: 2020 02 13

Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.

Atnaujinta: 2023 01 17

Ne, darbuotojai turi būti vertinami vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatomis (t.y. įvertinus labai gerai teikiama vertinimo išvada su siūlymu nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį ne mažiau kaip 15 % pareiginės algos pastoviosios dalies,  įvertinus gerai - ne mažiau kaip 5 %), bei 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”.

Atnaujinta: 2020 01 27

1. patikslintas kasmetinio veiklos vertinimo tikslas, numatant, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla vertinama ne tik pagal nustatytas metines užduotis, bet ir pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siekiant, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai priklausytų ir nuo kasdieninės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos, jam vykdant savo tiesiogines funkcijas;
2. patikslinti procentiniai pareiginės algos kintamosios dalies, paskirtos įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ar gerai, dydžiai – įvertinus labai gerai nustatoma ne mažesnė kaip 15 procentų (buvo ne mažesnė kaip 10 proc.) pareiginės algos pastovioji dalis; gerai – ne mažesnė kaip 5 procentų (ankstesnėje redakcijoje šiuo atveju dydis nebuvo sukonkretintas) pareiginės algos pastovioji dalis;
3. įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą nepatenkinamai, numatyta galimybė sudaryti rezultatų gerinimo planą (atsižvelgiant į Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su biudžetinės įstaigos vadovu gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų);
4. numatyta, kad metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamiesiems metams gali būti nustatomi ir tuo atveju jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą ar darbuotoją, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai (ankstesnėje redakcijoje tokios galimybės nebuvo);
5. taip pat numatyta galimybė nustatyti metines užduotis darbuotojui, grįžusiam iš vaiko priežiūros atostogų (anksčiau tokios galimybės nebuvo);
6. nurodyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymui. Priėmus sprendimą pritarti motyvuotam siūlymui, šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos;
7. numatyta galimybė darbuotojų vertinimą atlikti praleidus įstatyme nustatytus terminus (vertinimas atliekamas kasmet iki sausio 31 d.), jeigu darbuotojas sirgo, buvo komandiruotėje ar esant kitoms svarbioms priežastims – darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos;
8. numatytą galimybė darbuotojui į veiklos vertinimo pokalbį stebėtojo teisėmis kviesti įstaigos darbuotojų atstovą, kuris Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įgyvendina darbuotojų atstovavimą (informavimą, konsultavimą, dalyvavimą darbdaviui priimant sprendimus) įstaigoje.

Atnaujinta: 2020 01 27

Socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai ar asmenys, besikreipiantys dėl šių išmokų skyrimo, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. To nepadarius, išmoka nebus skiriama (arba jos mokėjimas nutrūks).

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

Atnaujinta: 2020 02 13

Mėnesio kompensacijos dydis – 136,4 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos. Kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kompensacijos gavėjo turimas pajamas.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis.  

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos tik iki asmuo sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių.

Teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai iki 1995 m. sausio 1 d. dirbę įstatymo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis. Tai yra:

• vyrai, dirbę ne mažiau kaip 10 metų, o moterys 7,5 metų požeminius darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų ir pareigų pirmajame sąraše;
• vyrai, dirbę ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterys – 10 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų antrajame sąraše;
• vyrai ir moterys dirbę ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų vietovėse, prilygintose Tolimosios Šiaurės rajonams;
• moterys, dirbusios ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse;
• moterys, dirbusios ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis;
• vyrai, dirbę 25 metus, o moterys – 20 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąraše;
• civilinės aviacijos darbuotojai vyrai, valdę oro skrydžius ir turėję dispečerio pažymėjimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterys – 10 metų;
• civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojai vyrai, dirbę ne mažiau kaip 20 metų, moterys – 15 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame inžinerijos ir technikos darbuotojų pareigų sąraše;
• artistai, turintys 20 (ir daugiau) metų kūrybinio darbo scenoje stažą.

Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę laiko, nustatyto visai kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga ypatingomis darbo sąlygomis dirbtam laikui, jeigu tas laikas atitinka įstatymo nustatytus laikotarpius.

Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo.

Dėl kompensacijų skyrimo kreipiamasi į „Sodros“ teritorinį skyrių

Atnaujinta: 2020 02 13

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip, kaip socialinio draudimo senatvės pensija Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Sustabdžius išankstinės senatvės pensijos mokėjimą (pradedama dirbti, asmuo pradedamas drausti pensijų socialiniu draudimu), vėliau atnaujinamas iki tol mokėtos išankstinės senatvės pensijos dydis.

Atnaujinta: 2021 01 04

Sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensija skiriama iš naujo ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kurį asmeniui buvo mokėta išankstinė senatvės pensija. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų stažas (nuo 2022 m. šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 metais pasieks 42 metus 6 mėnesius).

Atnaujinta: 2021 01 04

Ne, reikia atitikti keletą sąlygų. Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

1. iki Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
2. turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių;
3. negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos;
4. nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
5. atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Daugiau informacijos rasite šiame skyriuje.

Atnaujinta: 2020 02 13

Našlių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, sutuoktiniui, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (nepriklausomai nuo našlio amžiaus sutuoktinio mirties metu), jei mirusysis bent minimalų stažą, reikalingą atitinkamos rūšies pensijos skirti, buvo įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus tuos asmenis, kurie iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją. Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991-06-01, dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.

Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, kuris 2022 m. yra 32 EUR. Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

Atnaujinta: 2022 01 03

Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 24 metų, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 26 metų, ir visą laiką nuo pripažinimo neįgaliaisiais išlieka nedarbingi ar iš dalies darbingi. Taip pat teisę gauti našlaičių pensiją turi švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Našlaičių pensijų dydis - 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas nuo valstybinės netekto darbingumo pensijos, nustatytos asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba senatvės pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensijas turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.
 

Atnaujinta: 2021 01 04

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Šiems asmenims nustatomi specialieji poreikiai. Plačiau - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos svetainėje.

Atnaujinta: 2020 02 13

Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus.

Stažas netekto darbingumo pensijai gauti

Atnaujinta: 2020 02 13

Jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.

Duomenis apie pajamas, gautas iki 1994 m. sausio 1 d. galima pateikti tik tuo atveju, jei 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus mokama papildoma pensijos dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Dirbantiems pensijų gavėjams nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės ir netekto darbingumo pensijos kiekvienais metais naujinamos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.

Atnaujinta: 2020 02 13

Senatvės pensija lygi bendrosios ir individualiosios pensijos dalių sumai.
Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama β × B,
β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo. Jeigu šis santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui,
B – bazinė pensija (dydis eurais),
Individualioji pensijos dalis lygi V × p,
V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius,
p – apskaitos vieneto vertė eurais.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, naudojami skiriant ir apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas, bus indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį. Nuo 2022 m. individualioji pensijos dalis (apskaitos vieneto vertė) gali būti indeksuojama papildomai, esant Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytoms sąlygoms.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis – 215,09 EUR.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaitos vieneto vertė – 4,70 EUR.

Nuo 2022 m. birželio 1 d. Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymu nustatyta tvarka taikomi papildomai indeksuoti bazinės pensijos dydis – 225,84 EUR ir apskaitos vieneto vertė – 4,94 EUR.

Atnaujinta: 2022 05 10

Senatvės pensijos amžius nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. ilginamas 4 mėnesiais moterims ir 2 mėnesiais vyrams.

Savo pensinį amžių galite sužinoti, pasinaudoję šia skaičiuokle.

Atnaujinta: 2020 02 13

Minimalus pensijų socialinio draudimo stažas – 15 metų. Būtinasis – 35 metai, bet jis didinamas palaipsniui.
Nuo 2018 m. būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai didinamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks 35 metus (2027 metais). 2022m. būtinasis stažas senatvės pensijai yra 32 metai 6 mėnesiai.
Pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už jus moka privalomas pensijų socialinio draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims).
Nuo 1995 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio  per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Atnaujinta: 2022 01 03

Dėl tėvystės nustatymo Jūs turite kreiptis tik į teismą. Jeigu tėvystė būtų nustatyta ir būtų tenkinamos įstatymu nustatytos sąlygos (stažo reikalavimas ir kt.), tai dėl teisės į našlaičių pensiją turite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.

Atnaujinta: 2020 02 13

Už mirusius pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jei pretendentai atitinka nustatytas sąlygas.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau  darbingumo, taip pat negaunantiems socialinio draudimo našlių pensijų.

Našliai įgyja teisę į našlių pensiją už mirusius pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus tuo atveju, jei iki sutuoktinio mirties sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti neįgaliais iki sutuoktinio mirties, arba sukako tokį amžių ar pripažinti neįgaliais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našliai, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

 Našlių pensijos dydis – 20 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija.

Valstybinės našlaičio pensijos skiriamos ir mokamos iki 18 metų, o jeigu našlaičiai pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų – iki gyvos galvos; vyresni kaip 18 metų – jeigu jie mokosi,  bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Našlaičių pensijos dydis – 30 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu yra vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. 

Šias pensijas skiria: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo  komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos pirmininko  pavaduotojas. 

Atnaujinta: 2020 02 13

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. 8 340  60412).

Asmenims už nuopelnus – ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau. 

Atnaujinta: 2020 02 13

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms, išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. (8 340)60412).

Asmenims už nuopelnus - ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau.

Atnaujinta: 2020 02 13

Asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų  mainų atkeltiems į Lietuvą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinis statusas, yra skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jos skiriamos asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių. Kitokios išmokos nenumatytos.

Atnaujinta: 2020 02 13

Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.

Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai ji neatitinka sąlygų valstybinei pensijai skirti.

Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl šių pensijų skyrimo motinos (tėvai) su prašymais (prašyme turi būti nurodyta, ar asmeniui nėra paskirta iš mokama valstybinė pensija) turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos dokumentus:

1. asmens gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti visų vaikų kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai (tėvui) nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;
4. tais atvejais, kai daugiavaikių motinos arba tėvo bent vienam iš vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba)  nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.), – šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją;
5. vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
6. vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
7. dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos  gyventojų registro, jeigu vaikų gimimo dokumentuose nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

Dokumentus, nurodytus 3–7 punkte, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu minėtų duomenų nėra  atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose.

Atnaujinta: 2020 02 13

Tokią teisę turi vieniši asmenys, kuriems  nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Mirus vienišo asmens išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipėsi į „Sodrą“, išmokama mirusiam asmeniui paskirta vienišo asmens išmoka už jo mirties mėnesį, jeigu ji jam dar nebuvo išmokėta, ir dar viena viso vienišo asmens išmokos dydžio, galiojusio mirusio asmens mirties mėnesį, suma.

Papildomi kriterijai

Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi. Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 32 Eur.

Atnaujinta: 2021 12 10

Nuo 2022 m. sausio 1 d. „Sodra“ vienišo asmens išmokas skirs be asmens prašymo (automatiškai), tačiau asmenys, pageidaujantys pateikti prašymą dėl išmokos skyrimo, tai galės padaryti.

Pažymėtina, kad „Sodra“ nuo 2022 m. pradžios be asmens prašymo taip pat paskirs vienišo asmens išmokas ir tiems, kurie tiesę gauti šią išmoką įgijo nuo 2021 m. liepos 1 d., bet nesikreipė dėl šios išmokos skyrimo.

Atnaujinta: 2021 12 10

Nuo 2022 m. sausio 1 d. nereikia pateikti prašymo skirti vienišo asmens išmoką – „Sodra“ šias išmokas skirs be asmens kreipimosi (prašymo). Asmenys, pageidaujantys pateikti prašymą skirti vienišo asmens išmoką, gali vienu iš nurodytų būdų – internetu, telefonu, paštu arba atvykę į „Sodros“ skyrių. 

Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios ir bus skirta automatiškai, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus iki kovo mėnesio pabaigos. Ji taip pat bus išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo 2021 metų liepos ar vėlesnio mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo.

Atnaujinta: 2021 12 10

Nuo 2022 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis – 32 Eur. 

Atnaujinta: 2021 06 09

Vienišo asmens išmoka 2021 m. mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį, o 2022 metais bus mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Atnaujinta: 2021 12 10

Skiriant vienišo asmens išmoką nebus vertinamas vienišų asmenų gavėjų turtas ir pajamos. 

Atnaujinta: 2021 06 09

Nei vienišo asmens išmoka, nei našlių pensija neturi įtakos kitoms žmogui pagal kitus įstatymus priklausančioms ir kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, skiriamai piniginei socialinei paramai ar apmokėjimui už socialines paslaugas.

Atnaujinta: 2021 06 09

Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Vienišo asmens išmoka skiriama per 20 darbo dienų nuo duomenų gavimo iš registrų, kad asmuo atitinka nustatytas sąlygas skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką. Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus iki kovo mėnesio pabaigos. 

Vienišo asmens išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka. Pavyzdžiui, jeigu šalpos senatvės pensija jums pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gaunate į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gausite į tą pačią sąskaitą.

Atnaujinta: 2021 12 10

Vienišo asmens išmokos mokėjimo trukmė:

• vienišo asmens išmoka gali būti mokama tol, kol asmuo turi teisę ją gauti;
• vienišo asmens išmokos gavėjui mirus, jį laidojusiems asmenims išmokama išmoka už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar vieno mėnesio išmokos dydžio suma.

Atnaujinta: 2021 06 09

Vienišo asmens išmokos mokėjimas stabdomas, jeigu:

• išmokos gavėjas tampa asmeniu, nedeklaravusiu gyvenamosios vietos Lietuvoje;
• įsiteisėjusiu teismo sprendimu išmokos gavėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu;
• gaunami duomenys apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad asmuo nebeatitinka nustatytų sąlygų skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką;
• vienišo asmens išmokos gavėjui nustatomas didesnis negu 55 procentų darbingumo lygis arba pasibaigia neįgalumo lygio nustatymo terminas;
• asmens prašymu atsisakoma vienišo asmens išmokos.

Vienišo asmens išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį atsirado viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmos dienos.

Vienišo asmens išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

• išmokos gavėjas deklaravo išvykimą iš Lietuvos;
• išmokos gavėjas Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarė santuoką;
• išmokos gavėjas, kaip našlys, gauna socialinio draudimo našlių, valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių rentą ar gauna iš užsienio valstybės periodinę pensinio pobūdžio išmoką našlystės  (maitintojo netekus) atveju, kurios dydis (bendra šių išmokų suma) yra didesnis nei 32 Eur. 
• paaiškėjo, kad vienišo asmens išmoka asmeniui buvo paskirta remiantis neteisingais registro duomenimis.

Atnaujinta: 2021 12 10

Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų „Sodrą“ reikia informuoti apie:

• santuokos Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarymą;
• periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekus) atveju paskyrimą užsienio valstybėje;
• išvykimą gyventi į kitą valstybę. 

Per nustatytą terminą nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos vienišo asmens išmokos mokėjimui, permokėta šios išmokos suma bus išieškota iš Jūsų įstatymų nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2021 06 09

Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad pilnamečiai, jaunesni kaip 40 metų dirbantys asmenys, kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Pirmasis masinis kvietimas kaupti pensijai įvyko 2019 m., įgyvendinant pensijų kaupimo reformą. 2022 m. pirmąjį pusmetį vyks pakartotinis įtraukimas kaupti pensijai II pakopoje, jei gyventojai 2019 m.: 

1. buvo automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, bet atsisakė kaupti;
2. sustabdė papildomą kaupimą savo pensijai.

Visi šie žmonės iki 2022 m. birželio 30 d. turės apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime. 

Tuo atveju, jei į kaupimo sistemą buvote įtraukti vėliau – ne 2019 m., pakartotinai į pensijų kaupimą būsite įtraukiami tik po trejų metų nuo paskutinės įtraukimo datos. 

Primename, kad žmonės, sustabdę pensijų kaupimo įmokų pervedimą bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą ir atnaujinti kaupimą savo pensijai.

Atnaujinta: 2021 12 31

Gavę iš „Sodros“ laišką su pranešimu, kad esate įtraukti į pensijų kaupimą, galite:

• Nieko nedaryti. Šiuo atveju nuo 2022 m. liepos 1 d. pradėsite kaupti arba atnaujinsite kaupimą „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde arba tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamas jūsų turimas sukauptas pensijų turtas.
• Atsisakyti kaupti. Šiuo atveju reikia „Sodrai“ pateikti atsisakymą būti įtrauktam į kaupimą pranešant apie tai raštu, asmeniškai arba per „Sodros“ elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą.
• Sudaryti naują sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Jei ketinate pradėti kaupti ar atnaujinti pensijų kaupimą, tačiau Jūsų netenkina „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktas pensijų fondas ar pensijų kaupimo bendrovė, Jūs galite sudaryti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove arba pakeisti pensijų fondą, jei jau dalyvaujate kaupimo sistemoje.

Atnaujinta: 2021 12 31

• Jei iki šiol nekaupėte pensijų fonde, tada nuo 2022 m. liepos 1 d. pradėsite kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.
• Jei kaupimą buvote sustabdę, tada Jūsų kaupimas bus atnaujintas tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamas Jūsų turimas sukauptas pensijų turtas.

Atnaujinta: 2021 12 31

Pasitikrinti, ar vėl esate įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Nuspręsti, ar norite kaupti savo pensijai, ar atsisakyti kaupti – pateikti atsisakymo prašymą „Sodrai“, galite per 6 mėn. – iki 2022 m. birželio 30 d. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Jei nesate apsisprendę dėl papildomo kaupimo pensijai ar jo atnaujinimo, prognozuojamą senatvės pensiją galite pasitikrinti „Sodros“ skaičiuokle. Tikslesnius duomenis sužinosite, jei prisijungsite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Skaičiuokle galima suskaičiuoti ir palyginti, kokia yra prognozuojama Jūsų pensija kaupiant ir nekaupiant II pensijų pakopoje. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad pensijų kaupimo įmokos dydžius galima pasirinkti – kaupti maksimaliai iš karto arba etapais. 

Pasirinkus kaupti maksimaliai, pensijų įmokos dydis, skaičiuojamas nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sudaro 3 proc. Valstybė prisideda 1,5proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pasirinkus kaupti etapais, 2022 m. šis įmokos dydis sudarytų 2,7, o 2023 m. ir vėlesniais – 3 proc. Valstybė prisideda atitinkamai 1,2 ir 1,5 proc. šalies VDU. Asmeniui pageidaujant, jau 2022 metais gali būti pervedama 3 proc. dalyvio pajamų įmoka ir 1,5 proc. valstybės įmoka.

Atnaujinta: 2021 12 31

Įmokos nekaupusiems ir pakartotinai įtrauktiems į pensijų kaupimo sistemą gyventojams bus pradedamos atskaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d. 

Tiems, kurie savo iniciatyva sudaro pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalioja nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos atskaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradedamos atskaičiuoti nuo birželio 1 d. Tas pats galioja ir tiems žmonėms, kurie 2019 m. sustabdė pensijos kaupimą II pakopoje. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos pensijų kaupimui nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Teisės aktuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

Atnaujinta: 2021 12 31

Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

Atnaujinta: 2021 12 31

Pensijų kaupimo veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktuose: pensijų fondams taikomi diversifikavimo reikalavimai, nustatyta prievolė laikytis strategijose ir taisyklėse išdėstytų reikalavimų, be to jie privalo veikti pensijų kaupimo dalyviui geriausiomis sąlygomis, t. y. užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai. 

Pažymėtina, kad pensijų kaupimo bendrovės privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą interesų konfliktų vengimo politiką, taip pat privalo nuolat nustatyti ir valdyti riziką, su kuria susiduria ar gali susidurti jų valdomi pensijų fondai. 

Galiausiai, svarbu žinoti, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto. Šis turtas laikomas banke – depozitoriume, t. y. atskirai nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir į šį pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ar pensijų fondo dalyvių prievoles.

II pakopos pensijų valdymo įmonės turi atitikti griežtus finansinio patikimumo, kompetencijos reikalavimus, visa tai prižiūri Lietuvos bankas. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3 % nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Pilnamečiai, bet jaunesni kaip 40 metų asmenys, dirbantys žmonės kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, t. y. jie į pensijų kaupimą bus pakartotinai įtraukiami kas trejus metus iki tol, kol jiems sueis 40 metų. 

Asmenims, kurie kaupimą sustabdė 2019 m. pirmąjį pusmetį, neatsižvelgiant į jų amžių, ši pakartotinio įtraukimo procedūra bus taikoma ne daugiau kaip tris kartus. 

Atnaujinta: 2021 12 31

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko iki ketvirtos klasės (imtinai) ar asmens su negalia, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą arba jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą, lankomoje švietimo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsiranda būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei  (įtėviui), senelei (seneliui) budinčiam globėjui, globėjui arba vaiką ar neįgalų asmenį laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui ar neįgaliam asmeniui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, iš „Sodros“ lėšų vaiko ar asmens su negalia lankomoje švietimo įstaigoje nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. 

Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti minėtus vaikus, elektroninius nedarbingumo pažymėjimus išduoda „Sodros“ teritorinis skyrius. 
 

Atnaujinta: 2022 11 04

Šios išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 8 bazines socialines išmokas (8x49) – 392 eurus (neatskaičius mokesčių). Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.

Plačiau apie socialinio draudimo išmokas.

Atnaujinta: 2023 06 30

Galima.  Jeigu moteris yra išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogos prasideda pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogų laikui.  Jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogos nebuvo išleista, teisę į vaiko priežiūros atostogas ji įgyja nuo vaiko gimimo dienos.

Atnaujinta: 2020 02 13

Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Darbdavio mokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

Neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenims ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. apskaičiuojama iš asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2020 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Atnaujinta: 2020 02 13

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokama iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos slaugymo dienos ir yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Nuo  2018  m. sausio 1 d. vaikus (anūkus) slaugyti ir ligos išmoką gauti gali ir teisę į šią išmoką turintys seneliai.
 

Atnaujinta: 2020 02 13

Į Garantinį fondą  0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:

- Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;

- fiziniai asmenys (ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla);

- valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

Teisės aktų registras.

Atnaujinta: 2020 02 13

Darbdaviui tapus nemokiam, iš Garantinio fondo mokamos šios darbuotojams priklausančios išmokos:

1. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančioms 6 mėnesinių algų dydžio (toliau – MMA).  Tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimų sumos neviršija 6 MMA, darbuotojui išmokama patvirtinto reikalavimo šių sumų dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija 6 MMA, darbuotojui išmokama 6 MMA dydžio išmoka;

2. Mokesčiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurie skaičiuojami nuo darbuotojams priskaičiuotų sumų, mokėti, kaip nurodyta Garantinio fondo nuostatuose;

3. Kredito pervedimams dėl išmokų iš Garantinio fondo pervedimo į darbuotojų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose) apmokėti pagal šių kredito įstaigų (jų filialų) įkainius. Jeigu išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose), su šių išmokų pervedimu susijusios išlaidos atlyginamos iš jų gavėjui skirtų išmokų iš Garantinio fondo. Jeigu kredito pervedimui apmokėti naudojamos Garantinio fondo lėšos, kai išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtose kredito įstaigose (jų filialuose), viršija darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo sumą, išmokos iš Garantinio fondo šiam darbuotojui nepervedamos;

4. Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms apmokėti finansų ministro nustatyta tvarka.

.

Teisės aktų registras.

Atnaujinta: 2020 02 13

Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti.

Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos

Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

Teisės aktų registras.

Atnaujinta: 2023 07 12

Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos.

Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:

• dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – 77,58 procento jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
• išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – 77,58 procento jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
• išdirbusiam daugiau nei 20 metų – 77,58 procento jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal tam darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių dvylikos mėnesių darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

Apskaičiuojant asmens vidutinį mėnesio darbo užmokestį, įskaitomos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos toje darbovietėje, iš kurios asmuo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Valstybinio socialinio draudimo išmokos neįskaitomos.

Atnaujinta: 2023 07 12

Su tarpininkavimo įdarbinant užsienyje agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Prieš pasirašant ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jokiu būdu negali tai vykti neapibrėžtai, sakant „vietoj pamatysite“ ir panašiai. Jei kas nors neaišku – nebijokite klausti.

Tarp darbuotojo ir surasto darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.  Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka. Patarimas ketinantiems įsidarbinti – visada atidžiai skaitykite sutartis, konsultuokitės su teisininkais, jei kyla klausimų.

Atnaujinta: 2020 02 12

Tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvos Respubliką ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas.

Atnaujinta: 2022 01 18

Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.

Atnaujinta: 2022 01 18

Savo skaidriai dirbančiojo tapatybės kodą galės gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie asmeninės paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) arba asmeniškai atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Taip pat darbuotojui skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą galės gauti darbdavys, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS), arba atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Atnaujinta: 2022 01 18

Vienos užklausos metu darbdavys galės atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą „Sodros“ EDAS sistemoje.

Atnaujinta: 2022 01 18

Asmuo, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą galės atsisiųsti realiuoju laiku.

Atnaujinta: 2022 01 18

Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantis savarankiška veikla, gaus po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo (pavyzdžiui, veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą).

Atnaujinta: 2022 01 18

Pareigą tikrinti kodą turės Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas.

Atnaujinta: 2022 01 18

Kodas bus tikrinamas mobiliojo įrenginio pagalba nuskaitant QR kodą, taip, kaip yra tikrinamas Galimybių pasas. Tam tikslui bus naudojama nemokama mobili programėlė, kurią bus galima atsisiųsti tiek į mobilų telefoną, tiek į planšetę ar kitus įrenginius.

Atnaujinta: 2022 01 18

Skaidriai dirbančio asmens kodą galima pateikti atspausdintą ant popieriaus arba atsisiųstą įrenginyje (mobiliajame telefone, kompiuteryje ir pan.).

Atnaujinta: 2022 01 18

Darbdavys turi užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodą ir jį pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, FNTT, Policijai), statytojui (užsakovui) arba jo vienam įgaliotam rangovui.

Atnaujinta: 2022 01 18

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas turi užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys būtų identifikuoti: statybos darbus atliekantys darbuotojai, savarankišką veiklą vykdantys asmenys bei kiti statybvietėje esantys asmenys, neatliekantys statybos darbų.

Atnaujinta: 2022 01 18

Kiti, statybvietėje esantys asmenys, kurie neatlieka statybos darbų, statybvietėje gali būti tik turėdami statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir užregistruoti, nurodant jų atvykimo į statybvietę pradžios laiką bei atvykimo priežastį.

Atnaujinta: 2022 01 18