DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Piniginė socialinė parama – nepasiturintiems gyventojams 17
    • 1.

      Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

      Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. 

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 2.

      Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

      Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

      • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
      • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus; 
      • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
      • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 3.

      Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo? 

      Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 4.

      Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

      Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 140,8 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų). 

      Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

      • įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
      • iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
      • buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
      • kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

      Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

      1. pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
      2. ketvirtą–šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
      3. septintą–dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 5.

      Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršiją nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

      Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (70,4 Eur).

      Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

      • jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur);
      • jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 6.

      Koks yra socialinės pašalpos dydis?

      Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

      • skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (179,2 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;
      • skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (153,6 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
      • skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

      Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.
      Socialinės pašalpos skaičiavimas:
      Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur
      Socialinės pašalpos dydis:
      179,2 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 99,2 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)
      153,6 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 73,6 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)
      140,8 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 60,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau 12 mėnesių).

      Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

      • pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP* (140,8 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; 
      • antram šeimos nariui90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP (126,72 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
      • trečiam ir paskesniems šeimos nariams70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP (98,56 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

      Pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 467 Eur (MMA**).
      Socialinės pašalpos skaičiavimas:
      Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(467 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 87,56 Eur
      Socialinės pašalpos dydis:
      pirmam šeimos nariui – 140,8 Eur – 87,56 Eur = 53,24 Eur
      antram šeimos nariui – 90 proc. x (140,8 Eur – 87,56 Eur) = 47,92 Eur
      trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (140,8 Eur – 87,56 Eur) = po 37,27 Eur
      Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,24 + 47,92 + 37,27 + 37,27 = 175,7 Eur
      * Nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur
      ** Nuo 2021-01-01 MMA – 642 Eur (bruto), 467 Eur (neto)

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 7.

      Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

      Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas .

      Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 140,8 Eur (nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų). 

      Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS)  www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 8.

      Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

      Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. 

      Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc. apmokant kreditą ir palūkanas. 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 9.

      Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

      Pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas1

      Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

      Šiuo metu laikinai galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo.

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 10.

      Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

      Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: 

      • būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kvadratinių metrų, šeimai – 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui, 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui, 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
      • karšto vandens normatyvas: 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
      • geriamojo vandens normatyvas: 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

      Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būsto šildymo išlaidų kompensacija priklausytų už faktinį būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, tai yra 70 m2 (38 m2+12 m2+10 m2+10 m2). 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 11.

      Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

      Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos / vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai dydžio / 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos  gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio.
      Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų).

      1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 800 Eur. 
      Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
      (800 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) - (128 Eur (1 VRP*) x 4 (šeimos narių skaičius)) = 88 Eur
      88 Eur x 10 proc. = 8,8 Eur (8,8 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 70 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos). 

      2 pavyzdys: Vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 376 Eur (vidutinė senatvės pensija).
      Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
      376 Eur – 192 Eur (1,5 VRP*)= 184 Eur
      184 Eur x 10 proc. = 18,40 Eur (18,40 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos).
      *Nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur

      Taip pat kompensuojama:

      •   geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (asmens) pajamų;
      •   karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (asmens) pajamų. 
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 12.

      Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

      Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre. 

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 13.

      Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

      Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 14.

      Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas? 

      Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nuo to, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 15.

      Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo? 

      Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 16.

      Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

       Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

      • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
      • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti; 
      • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
      • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 17.

      Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

      Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07