DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Piniginė socialinė parama – nepasiturintiems gyventojams 7
    • 1.

      Noriu pasiteirauti, ar gali žmogus pensininkas, taip pat turintis invalidumą, kreiptis dėl šildymo išlaidų kompensavimo, jeigu gyvena anūkei priklausančiame bute? Jeigu taip, ar užtenka anūkės sutikimo/patvirtinimo ar reikia kažko daugiau?

      Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, teikiamos asmenims, kurių nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija jų gyvenamai vietovei taikomo turto vertės normatyvo, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste ir atitinkantiems bent vieną šiame įstatyme nurodytą sąlygą (pavyzdžiui, asmuo yra sukakęs senatvės pensijos amžių).

      Minėtame įstatyme taip pat yra numatyta galimybė skirti būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Ši nuostata įtvirtinta siekiant socialinio teisingumo bei užtikrinti lygias teises nepasiturintiems asmenims gauti valstybės paramą. Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruoti viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centras.Taigi kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo to, kas yra buto savininkas. 

      Pažymėtina, jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Ar galima gauti kompensaciją už šildymą, jei esi kažkiek už tai įsiskolinęs?

      Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

      Apie tai, kas turi teisę į kompensacijas už šildymą ir kitą socialinę paramą, daugiau rasite SADM internetinės svetainės skyriuje: Šeima ir vaikai -> Socialinė parama šeimoms ir vaikams -> Nepasiturintiems gyventojams

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kreipiantis dėl kompensacijos už šildymą, ar yra skirtumas, pas žmogų centrinis šildymas, ar jis kūrena malkomis? Kur kreiptis dėl jos gavimo?

      Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos teikiamos nepriklausomai nuo to, kokios rūšies kuru (kietuoju kuru – malkomis, anglimi ir pan., dujomis ar tiekiamas centralizuotas šildymas) gyvenamosios patalpos šildomos.

      Kompensacijos teikiamos įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus. Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybinės įmonėje Registrų centras.

      Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio. Kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos / asmens pajamos (pvz., pensinio amžiaus asmenims).

      Dėl kompensacijų asmenys turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją.

      Dokumentai, reikalingi kompensacijoms gauti:

      • Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
      • Pažyma apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą;
      • Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti. 

      Apie tai, kas turi teisę į kompensacijas už šildymą ir kitą socialinę paramą, daugiau rasite SADM internetinės svetainės skyriuje: Šeima ir vaikai -> Socialinė parama šeimoms ir vaikams -> Nepasiturintiems gyventojams

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Kai kreipiausi dėl socialinės pašalpos į savivaldybę, man pasiūlė už tai dirbti kažkokį darbą, ar tai teisėta?

      Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

      Visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygasreglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas.

      Visuomenei naudinga veikla organizuojama savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu.

      Už kiekvieną piniginės socialinės paramos teikimo mėnesį nustatyta visuomenei naudingos veiklos trukmė negali viršyti 40 valandų per mėnesį.

      Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, nėščios moterys, motina ar tėvas, auginantys mažamečius vaikus, asmenys, slaugantys šeimos narius, neįgalūs asmenys ar turintys nedarbingumo pažymėjimus, medicinos pažymas ar pateikę gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Už kokio dydžio būstą (skaičiuojant vienam gyventojui) mokama kompensacija?

      Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 m2, karšto vandens normatyvas - 1,5 m3; geriamojo vandens normatyvas – 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

      Atnaujinta: 2018 01 19

    • 6.

      Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir vandenį 2018 metais?

      Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 122 Eur) dydžio, karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
      Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 255 Eur per mėnesį:

      • už normatyvinį būsto plotą (50 m2) šis asmuo gali mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas – (255 Eur – 122 Eur) x 10 % = 13,30 Eur, t. y. asmuo už būsto šildymo išlaidas pats moka tik 13,30, o likusi būsto šildymo išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės;
      • už normatyvinį karšto vandens kiekį (1,5 m3) ir „gyvatuko mokestį“ asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų – 255 Eur x 0,05 = 12,75 Eur, t. y. išlaidas iki 12,75 Eur moka pats asmuo, o likusi karšto vandens išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės;
      • už normatyvinį geriamojo vandens kiekį (2 m3) asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų – 255 Eur x 0,02 = 5,10 Eur, t. y. išlaidas iki 5,10 Eur moka pats asmuo, o likusi geriamojo vandens išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės.


      Siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, patikrinus gyvenimo sąlygas, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, t. y. įvertinus realią šeimos ar asmens padėtį bei konkrečias aplinkybes, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti kompensacijas, jeigu asmuo neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų arba skirti  būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį būsto ploto normatyvą.

      Daugiau: Veiklos sritys -> Šeima ir vaikai  ->  Socialinė parama šeimoms ir vaikams  -> Nepasiturintiems gyventojams 
       

      Atnaujinta: 2018 01 19

    • 7.

      Kaip sužinoti, kiek žmonių mano mieste gauna socialinę pašalpą?

      Apie socialinę pašalpą ir kitus socialinius rodiklius galite rasti informaciją tinklalapyje http://www.socialiniszemelapis.lt/.

      Atnaujinta: 2017 11 16