DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Covid-19: ligos išmokos ir darbas 39
    • 1.

      Kokiais atvejais mokama ligos išmoka sveiko vaiko, lankančio pradinę mokyklą, priežiūrai, kai šalyje paskelbtas karantinas, tačiau pradinukai gali grįžti į mokyklas?

      Ligos išmoka prižiūrint vaikus, lankančius pradinę mokyklą, mokama ir nedarbingumas suteikiamas šiais atvejais:

      • Jei pradinukas mokosi nuotoliniu būdu įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną, kai švietimo įstaigose pereinama prie visuotinio nuotolinio mokymo, vaikus iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo, taip pat specialiojo ugdymo programą besimokančius neįgalius asmenis prižiūrintys suaugusieji gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką. 

      Įvedus karantiną turi būti aiškus Vyriausybės nurodymas pradinukus ar vaikus su negalia ugdyti nuotoliniu būdu. Jeigu tokio nurodymo nėra, tuomet vaikai iki ketvirtos klasės ar neįgalūs asmenys yra ugdomi kontaktiniu būdu, todėl nedarbingumas už jų priežiūrą nėra suteikiamas ir ligos išmokos nemokamos, nebent savivaldybės administracijos direktorius įvestų infekcijų plitimą ribojantį režimą.

      • Jei pradinukas mokosi mišriuoju būdu – pradinėje mokykloje  ir nuotoliniu būdu. Šiuo atveju ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą mokama tik tais atvejais, kai ligos išmoką gaunantis vienas iš tėvų nedirba ir negauna jam priklausančio darbo užmokesčio.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 2.

      Kokio dydžio ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai paskelbus karantiną? Kiek gali trukti nedarbingumas?

      Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Nedarbingumo pažymėjimas iš pradžių gali būti išduodamas iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o būtinybė prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai bei pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 3.

      Ar įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną nedarbingumo pažymėjimai dirbantiems tėvams išduodami atgaline tvarka?

      Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 4.

      Ar reikia kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo nutraukimo, jei pradinukas grįžta mokytis į mokyklą?

      Jeigu pradinukui pradėjus mokytis mokyklos suole, jį prižiūrėjęs ir mokytis nuotoliniu būdu padėjęs tėtis arba mama sugrįš į darbą, dėl nedarbingumo pažymėjimo nutraukimo į šeimos gydytoją kreiptis nereikia. 

      „Sodra“ tėvams, sugrįžusiems į darbą, ligos išmokų nemokės, ligos išmoką skirs tik už tuos laikotarpius, kai tėtis arba mama negavo darbo užmokesčio.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 5.

      Ar moksleivių atostogų metu yra mokama ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

      Per moksleivių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą nėra mokamos, tačiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galioja.

      Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

      Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškils poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 6.

      Ar bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai vaikų su negalia priežiūrai, jeigu ugdymas vyksta įprastai?

      Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia esant paskelbtam karantinui ar ekstremaliajai situacijai ugdomi įprastu būdu – mokyklose. Tačiau tėvai, nusprendę vaiko su negalia neleisti į ugdymo įstaigą, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ir gauti ligos išmoką.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 7.

      Ar bus mokama ligos išmoka, jei švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas?

      Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia, tuomet tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
      Nedarbingumo trukmė – iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiama po 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka siekia  65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 8.

      Ar bus mokama ligos išmoka, kai nustačius koronaviruso infekciją vienam mokiniui, turi izoliuotis visi mokiniai? 

      Kai vaikui iki ketvirtos klasės imtinai ar vaikui su negalia, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, taikoma privaloma izoliacija, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą. Ligos išmoka: siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 9.

      Kokia ligos išmokama mokama, kai susergama?

      Dirbančiajam susirgus, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. 

      Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 10.

      Kokio dydžio ligos išmoką gaus darbuotojas, kuris užsikrėtė koronavirusu vykdydamas savo profesinę veiklą?

      Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką. Nedarbingumo trukmė – iki asmuo taps vėl darbingas. Ligos išmoka – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 11.

      Jei esu priverstas izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

      Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

      Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

      Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

      Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

      Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 12.

      Ar bus teikiamos paslaugos vaikų dienos centruose paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją? 

      Vaikų dienos centrai savo veiklą vykdo įprastu būdu, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. 

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 13.

      Ar karantino metu teikiamos paslaugos senjorų ir žmonių su negalia dienos centruose? 

      Socialinės priežiūros paslaugos dienos centruose žmonėms su negalia bei senyvo amžiaus žmonėms teikiamos įprastu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai įstaigoje nustatomas COVID-19 atvejis.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 14.

      Kada bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius?

      Laikantis saugumo reikalavimų nuo 2021 m. balandžio 22 d. leidžiama aplankyti savo artimuosius, gyvenančius socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose  – senjorus ir žmones su negalia. 

      Aplankyti savo artimuosius galės tie šalies gyventojai, kurie yra pasiskiepiję arba nuo jų persirgimo koronavirusu yra praėję ne daugiau kaip 180 dienų.  

      Nuo gegužės 24 d. savo artimuosius globos įstaigose galės aplankyti ir asmenys, turintys neigiamą COVID-19 testą.  PRG arba antigeno tyrimo testas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prie 24 val. (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) ir gautas neigiamas atsakymas. 

      Aplankyti savo artimuosius galės ir vaikai iki 16 metų. Jiems atlikti COVID-19 testo nereikės.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 15.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

      Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo.  Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 16.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

      Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. 

      Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienerius metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

      Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 17.

      Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

      Egzistuoja tokios galimybės:

      NUOTOLINIS DARBAS. Pandemijai nesiliaujant, priimtas sprendimas, kad darbas nuotoliniu būdu yra privalomas ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės darbus atlikti nuotoliniu būdu.
      Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 18.

      Kada darbdaviai gali skelbti prastovas? 

      Darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 19.

      Kiek darbuotojui mokama prastovos metu? 

      Darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus.

      Nuo 2021 metų darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. 

      Bet kuriuo atveju, kompensuojama suma negalės būti didesnė nei mokėtas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo (2020 m. lapkričio 7 d.).  

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 20.

      Ar darbdavys gali skelbti prastovą darbuotojui, turinčiam laikiną nedarbingumą arba atostogaujančiam?

      Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas, pvz., vaiko slaugos, arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali.

      Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, o darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 21.

      Ar visiems darbuotojams reikia skelbti vienodos trukmės prastovas?

      Ne, reikia skelbti tokios trukmės prastovą darbuotojui, kokia reikalinga atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 22.

      Kiek laiko bus mokamos subsidijos pasibaigus karantinui?

      Subsidijos, skirtos darbdaviams kompensuoti darbo užmokestį prastovose esantiems darbuotojams, bus mokamos visą karantino laikotarpį ir dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 23.

      Ar apie prastovas reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai?

      Taip. Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą (arba dalinę prastovą), jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant www.vdi.lt interneto svetainėje patalpintą formą.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 24.

      Ar darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, gali reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą?

      Ne. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse. Be to, nesilaikant su prastovos paskelbimu susijusių reikalavimų, darbdaviui gresia bauda.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 25.

      Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą?  

      Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 26.

      Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima laikinai įsidarbinti kitoje įmonėje? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

      Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 27.

      Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

      Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

      Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 28.

      Kas yra savarankiškai dirbantys asmenys? 

      Tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 29.

      Kokie savarankiškai dirbantys asmenys gali pretenduoti į 260 eurų dydžio išmoką?

      Išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veiklos buvo apribotos dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos bei karantino ir yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą apribotų veiklų sąrašą. Pasitikrinti, ar jūsų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, galite čia

      Jei į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekote, tačiau atitinkate kitas išmokos skyrimo sąlygas ir Jūsų pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., galite pretenduoti būti įtrauktas į minėtą sąrašą ir gauti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims.

      Nuo 2021 metų kovo 15-osios savarankiškai dirbantieji, kuriems išmoka nebuvo skirta, nes jie nebuvo įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, tačiau atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas, gali pakartotinai kreiptis į Užimtumo tarnybą ir iš naujo pateikti prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims.

      Užimtumo tarnyba įvertins, ar savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:

      • savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos;
      • gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“;
      • jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

      VMI patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens deklaruotos pajamos iš savarankiškai vykdytos veiklos  2020 metais sumažėjo, palyginti su 2019-aisiais.

      Jeigu deklaruotos minėtos pajamos 2020 metais, lyginant su 2019 metais deklaruotomis atitinkamomis pajamomis, sumažėjo 30 proc. ar daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

      Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami pretenduoti į išmoką, VMI turi būti pateikę  Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.
      Išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka visas išmokos skyrimo sąlygas, yra skiriama nuo karantino pradžios.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 30.

      Kiek laiko mokama išmoka savarankiškai dirbantiems karantinui pasibaigus? 

      Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai bus mokama dar vieną mėnesį, vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Jeigu karantino terminas bus trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis – proporcingai mažinamas.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 31.

      Kur kreiptis dėl išmokos savarankiškai dirbantiems?

      Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą vienu iš nurodytų būdų:

      Neregistruotiems Užimtumo tarnyboje asmenims:

      Galimybę teikti prašymus turi tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys asmenys. Užsiregistruoti galite elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Tai galite atlikti čia.
      Detaliau, kaip pateikti prašymą, rasite čia.  

      Registruotiems Užimtumo tarnyboje asmenims:

      • Iš savo darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas;
      • Paštu, siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas;
      • Per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.  
         

      Atnaujinta: 2021 05 10

    • 32.

      Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu?

      Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

      Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

      Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

      Draudėjams, neįtrauktiems į VMI skalbiamus sąrašus, įmokų atidėjimas ir išieškojimas vykdomas įprasta tvarka.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 33.

      Kas gali gauti darbo paieškos išmoką?

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo paieškos išmoka skiriama asmenims, kurie atitinka šias sąlygas:

      • asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
      • bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
      • asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėn. iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;
      • asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 34.

      Koks darbo paieškos išmokos dydis 2021 m.?

      2021 metais darbo paieškos išmoka siekia apie 212 eurų per mėnesį.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 35.

      Kiek laiko bus mokama darbo paieškos išmoka?

      Darbo paieškos išmoka bus mokama viso karantino laikotarpiu ir dar 1 mėnesį jam pasibaigus.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 36.

      Ką daryti, jei netekau darbo?

      Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje. 

      Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

      Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 37.

      Kiek laiko mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka?

      Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius. Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

      Pastovią nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 proc. MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2021 metų pastovioji dalis sudaro 149,39 euro. 

      Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji sieks 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažės. 

      Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 38.

      Kada darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką, jei jį atleidžia darbdavys? 

      Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
      Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

      • 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
      • 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
      • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

      Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

      Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

      Atnaujinta: 2021 05 07

    • 39.

      Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

      Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo ar šeima į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą turi  asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 eurų.

      Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

      Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

      Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu,  susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.
       

      Atnaujinta: 2021 05 07