DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Covid-19: ligos išmokos ir darbas 25
    • 1.

      Kokia ligos išmokama mokama, kai susergama?

      Dirbančiajam susirgus bet kokia liga, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. 

      Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 2.

      Kokio dydžio ligos išmoką gaus darbuotojas, kuris užsikrėtė koronavirusu vykdydamas savo profesinę veiklą?

      Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką. Nedarbingumo trukmė – iki asmuo taps vėl darbingas. Ligos išmoka – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d.).

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 3.

      Jei esu priverstas izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

      Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

      Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

      Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

      Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

      Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 4.

      Ar bus mokama ligos išmoka, jei švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas?

      Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia, tuomet tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
      Nedarbingumo trukmė – iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiama po 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka siekia  65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 5.

      Ar bus mokama ligos išmoka, kai nustačius koronaviruso infekciją vienam mokiniui, turi izoliuotis visi mokiniai? 

      Kai vaikui iki ketvirtos klasės imtinai ar vaikui su negalia, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, taikoma privaloma izoliacija, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą. Ligos išmoka: siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 6.

      Ar moksleivių atostogų metu yra mokama ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

      Per moksleivių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą nėra mokamos, tačiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galioja.

      Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

      Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškils poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 7.

      Ar įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną nedarbingumo pažymėjimai dirbantiems tėvams išduodami atgaline tvarka?

      Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 8.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

      Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo.  Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 9.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

      Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. 

      Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienerius metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

      Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 10.

      Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

      Egzistuoja tokios galimybės:

      NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams (žr. 11–12 klausimus–atsakymus).

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 11.

      Kada darbdaviai gali skelbti prastovas? 

      Darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu  dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 12.

      Kiek darbuotojui mokama prastovos metu? 

      Darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 13.

      Ar darbdavys gali skelbti prastovą darbuotojui, turinčiam laikiną nedarbingumą arba atostogaujančiam?

      Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas, pvz., vaiko slaugos, arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali.

      Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, o darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 14.

      Ar visiems darbuotojams reikia skelbti vienodos trukmės prastovas?

      Ne, reikia skelbti tokios trukmės prastovą darbuotojui, kokia reikalinga atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 15.

      Ar apie prastovas reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai?

      Taip. Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą (arba dalinę prastovą), jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant www.vdi.lt interneto svetainėje patalpintą formą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 16.

      Ar darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, gali reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą?

      Ne, darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, negali reikalauti, kad  jis atvyktų į darbą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 17.

      Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą?  

      Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 18.

      Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima laikinai įsidarbinti kitoje įmonėje? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

      Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 19.

      Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

      Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

      Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 20.

      Kas yra savarankiškai dirbantys asmenys? 

      Tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 21.

      Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu ir jam pasibaigus?

      Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

      Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

      Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 22.

      Ką daryti, jei netekau darbo?

      Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje. 

      Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

      Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 23.

      Kiek laiko mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka?

      Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.

      Bedarbiams, kuriems nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija.

      Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

      Pastoviąją nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 proc. MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2021 metų pastovioji dalis sudaro 149,39 euro. 

      Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji sieks 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažės. Kiekvienu iš šių nurodytų laikotarpiu mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 m. III ketvirtį (nuo 2021-07-01 iki 2021-09-30) užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje  asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 876,13 Eur. 

      Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 24.

      Kada darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką, jei jį atleidžia darbdavys? 

      Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
      Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

      • 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
      • 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
      • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

      Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

      Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 25.

      Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

      Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo ar šeima į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą turi  asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 eurų.

      Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

      Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

      Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu,  susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.

      Atnaujinta: 2021 09 06