DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Covid-19: ligos išmokos ir darbas 36
    • 1.

      Ar pasibaigus pradinukų atostogoms bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams?  Kokia nedarbingumo trukmė?

      Pasibaigus žiemos atostogoms, pradinukų mokymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu. Tėvai gali derinti darbą iš namų ir vaiko priežiūrą arba kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, gauti ligos išmoką ir padėti atžaloms mokytis. Ligos išmoka už vaiko priežiūrą gali būti mokama vaiko tėvams, globėjams ar dirbantiems seneliams. 
      Nedarbingumo trukmė – iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o nuotolinis mokymas išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 2.

      Ar išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams, kurie namuose prižiūri nesergančius darželinukus?  Kokia nedarbingumo trukmė?

      Jeigu tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems pavyksta suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, darželinukams ir priešmokyklinukams rekomenduojama likti namuose. Jei tėvams nepavyksta suderinti darbo iš namų ir vaiko priežiūros arba tėvai nusprendžia vaiko neleisti į ugdymo įstaigą, nuo sausio pradžios jie galės vaiką iki aštuonerių metų prižiūrėti namuose ir gauti ligos išmoką. Tokia galimybe galės pasinaudoti ne tik tėvai ar globėjai, bet ir dirbantys seneliai.
      Nedarbingumo trukmė – iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o nuotolinis mokymas išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 3.

      Ar bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai vaikų su negalia priežiūrai, jeigu ugdymas vyksta įprastai?

      Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia bus ir toliau ugdomi įprastu būdu – mokyklose. Tačiau tėvai, nusprendę vaiko su negalia neleisti į ugdymo įstaigą, galės kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ir gauti ligos išmoką.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 4.

      Ar bus mokama ligos išmoka, jei švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas?

      Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia, tuomet tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
      Nedarbingumo trukmė – iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiama po 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka siekia  65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 5.

      Ar bus mokama ligos išmoka, kai nustačius koronaviruso infekciją vienam mokiniui, turi izoliuotis visi mokiniai? 

      Kai vaikui iki ketvirtos klasės imtinai ar vaikui su negalia, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, taikoma privaloma izoliacija, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą. Ligos išmoka: siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 6.

      Ar bus teikiamos paslaugos vaikų dienos centruose? 

      Vaikų dienos centrai savo veiklą vykdo įprastu būdu, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 7.

      Ar teikiamos paslaugos senjorų ir žmonių su negalia dienos centruose? 

      Socialinės priežiūros paslaugos dienos centruose žmonėms su negalia bei senyvo amžiaus žmonėms teikiamos įprastu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai įstaigoje nustatomas COVID-19 atvejis.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 8.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

      Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo. Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 9.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

      Ne. Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienus metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti. Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 10.

      Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

      Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

      NUOTOLINIS DARBAS. Pandemijai nesiliaujant, priimtas sprendimas, kad darbas nuotoliniu būdu yra privalomas ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės darbus atlikti nuotoliniu būdu.
      Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 11.

      Kada darbdaviai gali skelbti prastovas? 

      Darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 12.

      Kiek darbuotojui mokama prastovos metu? 

      Darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ kitais metais gaus ne mažiau kaip 467 eurus.
      Nuo 2021 metų darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus bus kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis sieks 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. 
      Bet kuriuo atveju, kompensuojama suma negalės būti didesnė nei mokėtas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo (2020 m. lapkričio 7 d.).  

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 13.

      Ar darbdavys gali skelbti prastovą darbuotojui, turinčiam laikiną nedarbingumą arba atostogaujančiam?

      Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas, pvz., vaiko slaugos, arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, o darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju gali skelbti prastovą.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 14.

      Ar visiems darbuotojams reikia skelbti vienodos trukmės prastovas?

      Ne, reikia skelbti tokios trukmės prastova darbuotojui, kokia reikalinga atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 15.

      Kiek laiko bus mokamos subsidijos pasibaigus karantinui?

      Subsidijos, skirtos darbdaviams kompensuoti darbo užmokestį prastovose esantiems darbuotojams, bus mokamos visą karantino laikotarpį ir dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 16.

      Ar apie prastovas reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai?

      Taip. Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą (arba dalinę prastovą), jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant www.vdi.lt interneto svetainėje patalpintą formą.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 17.

      Ar darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, gali reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą?

      Ne. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 18.

      Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą? 

      Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams dirbti konkrečioje darbo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 19.

      Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima įsidarbinti laikinai į kitą įmonę? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

      Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 20.

      Kaip elgtis darbuotojui, turėjusiam sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu kolega?

      Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 21.

      Jei turiu izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

      Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

      Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

      Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

      Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

      Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 22.

      Kokio dydžio ligos išmoką gaus darbuotojas, kuris užsikrėtė koronavirusu vykdydamas savo profesinę veiklą?

      Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką. Nedarbingumo trukmė – iki asmuo taps vėl darbingas. Ligos išmoka – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 23.

      Dirbau savarankiškai, bet dėl karantino negaliu vykdyti veiklos. Ar gausiu 257 eurų išmoką kaip ir pirmojo karantino metu? Kiek laiko ji bus mokama?

      Pandemijai tebesitęsiant ir Vyriausybei įvedus karantiną šalyje, dalis savarankiškai dirbančių asmenų dėl ūkinės veiklos apribojimų negali vykdyti veiklos, todėl netenka pajamų. Tokia savarankiškai dirbančių asmenų grupė ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu gali gauti 257 eurų dydžio išmoką.

      Nuo 2021 metų pradžios savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį gali jeigu atitika šias sąlygas:

      • Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo.
      • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
      • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.
      • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

      Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 24.

      Kur kreiptis dėl 257 eurų išmokos savarankiškai dirbantiems?

      Teikti prašymus gali tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jeigu dar nesate užsiregistravęs, siūlome pasinaudoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje prieinama elektronine paslauga Registracija Užimtumo tarnyboje https://bit.ly/38fOE3U.

      Naujai registruoti ir iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje užsiregistravę savarankiškai dirbantieji, dėl prašymų pateikimo turi kreiptis į jiems priskirtus konsultantus, kurie suteiks visą reikiamą informaciją. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 25.

      Kas bus su mano išmoka 2021 metais, jei aš prašymą pateikiau nuo antro karantino pradžios? 

      Ji bus mokama iki 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu asmuo atitinka tris sąlygas: 

      • veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, 
      • gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija MMA,
      • jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. 

      Jei savarankiškai dirbančio asmens ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą –  iki  2020 metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmokos mokėjimas bus tęsiamas. Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 26.

      Kas bus, jeigu gaunu išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, bet į sąrašą nepatenku? 

      Jei asmuo į VMI sąrašą nepateks, išmoka bus nutraukta nuo 2021-01-01 dienos. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 27.

      Jei pateiksiu prašymą iki sausio 1 d.  ar išmoka man bus skirta sena tvarka? 

      Prašymai, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo iki 2021-01-01, baigiami nagrinėti, ir išmoka skiriama pagal sąlygas galiojančias nuo 2021 m. sausio 1 d. (bus tikrinama, ar yra VMI sąraše, jeigu nėra – išmoka bus neskiriama).

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 28.

      Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu?

      Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

      Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

      Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

      Draudėjams, neįtrauktiems į VMI skalbiamus sąrašus, įmokų atidėjimas ir išieškojimas vykdomas įprasta tvarka.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 29.

      Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

      Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

      Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 30.

      Ar kilus antrai koronaviruso pandemijos bangai bus mokama darbo paieškos išmoka? Kas ją galės gauti?

      Taip, darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

      Darbo paieškos išmokos negalės gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ar kai jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Darbo paieškos išmoka nebus skiriama studentams, profesinių mokyklų mokiniams ir kt., kurie ką tik užsiregistravo Užimtumo tarnyboje turėdami tikslą gauti šią išmoką. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 31.

      Koks darbo paieškos išmokos dydis 2021 metais?

      2021 metais darbo paieškos išmoka sieks apie 212 eurų per mėnesį.  

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 32.

      Kiek laiko bus mokama darbo paieškos išmoka?

      Nutraukus karantiną ar ekstremalią situaciją, po 1 mėnesio nutruks ir šios išmokos mokėjimas. 

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 33.

      Ką daryti, jei netekau darbo?

      Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje. 

      Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

      Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 34.

      Kiek laiko mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka?

      Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius. Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovią nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 proc. MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2021 metų pastovioji dalis –149,39 euro. Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji sieks 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažės. 

      Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 35.

      Kada darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką, jei jį atleidžia darbdavys? 

      Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
      Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

      • 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
      • 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
      • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

      Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

      Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 36.

      Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

      Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo ar šeima į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą įgis asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 140,8 eurų.

      Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

      Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

      Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu, susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.

      Atnaujinta: 2021 01 04