Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Covid-19: ligos išmokos ir darbas 25
    • 1.

      Kokia ligos išmokama mokama, kai susergama?

      Dirbančiajam susirgus bet kokia liga, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. 

      Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 2.

      Kokio dydžio ligos išmoką gaus darbuotojas, kuris užsikrėtė koronavirusu vykdydamas savo profesinę veiklą?

      Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką. Nedarbingumo trukmė – iki asmuo taps vėl darbingas. Ligos išmoka – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d.).

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 3.

      Jei esu priverstas izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

      Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

      Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

      Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

      Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

      Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 4.

      Ar bus mokama ligos išmoka, jei švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas?

      Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia, tuomet tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
      Nedarbingumo trukmė – iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiama po 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka siekia  65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 5.

      Ar bus mokama ligos išmoka, kai nustačius koronaviruso infekciją vienam mokiniui, turi izoliuotis visi mokiniai? 

      Kai vaikui iki ketvirtos klasės imtinai ar vaikui su negalia, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, taikoma privaloma izoliacija, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą. Ligos išmoka: siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 6.

      Ar moksleivių atostogų metu yra mokama ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

      Per moksleivių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą nėra mokamos, tačiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galioja.

      Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

      Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškils poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 7.

      Ar įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną nedarbingumo pažymėjimai dirbantiems tėvams išduodami atgaline tvarka?

      Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 8.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

      Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo.  Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 9.

      Darbdavys per karantiną verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

      Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. 

      Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienerius metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

      Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 10.

      Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

      Egzistuoja tokios galimybės:

      NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams (žr. 11–12 klausimus–atsakymus).

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 11.

      Kada darbdaviai gali skelbti prastovas? 

      Darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu  dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 12.

      Kiek darbuotojui mokama prastovos metu? 

      Darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 13.

      Ar darbdavys gali skelbti prastovą darbuotojui, turinčiam laikiną nedarbingumą arba atostogaujančiam?

      Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas, pvz., vaiko slaugos, arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali.

      Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, o darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 14.

      Ar visiems darbuotojams reikia skelbti vienodos trukmės prastovas?

      Ne, reikia skelbti tokios trukmės prastovą darbuotojui, kokia reikalinga atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 15.

      Ar apie prastovas reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai?

      Taip. Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą (arba dalinę prastovą), jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant www.vdi.lt interneto svetainėje patalpintą formą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 16.

      Ar darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, gali reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą?

      Ne, darbdavys, paskelbęs prastovą darbuotojui, negali reikalauti, kad  jis atvyktų į darbą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 17.

      Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą?  

      Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 18.

      Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima laikinai įsidarbinti kitoje įmonėje? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

      Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 19.

      Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

      Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

      Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 20.

      Kas yra savarankiškai dirbantys asmenys? 

      Tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 21.

      Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu ir jam pasibaigus?

      Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

      Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

      Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 22.

      Ką daryti, jei netekau darbo?

      Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje. 

      Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

      Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 23.

      Kiek laiko mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka?

      Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.

      Bedarbiams, kuriems nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija.

      Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

      Pastoviąją nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 proc. MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2021 metų pastovioji dalis sudaro 149,39 euro. 

      Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji sieks 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažės. Kiekvienu iš šių nurodytų laikotarpiu mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 m. III ketvirtį (nuo 2021-07-01 iki 2021-09-30) užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje  asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 876,13 Eur. 

      Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 24.

      Kada darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką, jei jį atleidžia darbdavys? 

      Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
      Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

      • 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
      • 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
      • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

      Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

      Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 25.

      Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

      Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo ar šeima į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą turi  asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 eurų.

      Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

      Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

      Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu,  susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

  • Migrantai Lietuvoje 32
    • 1.

      Iš kokių valstybių atvyksta daugiausiai migrantų? 

      Daugiausiai asmenų, atvykusių per Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną, yra iš Irako, Kongo, Kamerūno, Sirijos, Rusijos, Irano, Afganistano.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 2.

      Kodėl negalime tiesiog neįleisti migrantų į Lietuvą? 

      Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl privalo priimti ir nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą. Pabėgėlių teises reglamentuoja Ženevos konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, bei kiti Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos pasienio pareigūnai, vykdydami mūsų šalies tarptautinius įsipareigojimus, neteisėtus migrantus privalo sulaikyti.
      Migrantus, kurie Lietuvą pasiekia neteisėtai kirtę sieną, laikinai apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, dėl jų pradedamos teisinės procedūros. Daliai pabėgėlių, atsižvelgiant į prašymo aplinkybes, suteikiamas politinis prieglobstis, kiti turi būti kuo greičiau sugrąžinti į savo kilmės šalis. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra vertinamas individualiai Migracijos departamento specialistų.
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 3.

      Kodėl į Lietuvą atvykusiems migrantams neleidžiama toliau vykti į kitas Europos valstybes?

      Dalis Lietuvos Respublikos sienos yra kartu ir išorinė Europos Sąjungos siena. Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų, taip pat jaučia pareigą, kad neteisėtai sieną kirtę migrantai būtų užregistruoti, patikrinti, įvertintas jų prieglobsčio prašymo pagrįstumas. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 4.

      Kas yra prieglobsčio prašytojas, pabėgėlis, o kas – ekonominis migrantas? Ar visi pabėgėliai – tik ekonominiai migrantai? 

      Pabėgėlis yra asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų, kuris yra už pilietybės valstybės ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali ar bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.
      Prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kuris priverstinai palikęs savo šalį dėl įvairių grėsmių savo gyvybei ar sveikatai atvyksta į kitą šalį ieškodamas apsaugos ir prašo prieglobsčio, kad gautų pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą.
      Migrantas yra asmuo, kuris savo sprendimu išvyksta iš savo šalies, siekdamas pagerinti savo ir savo šeimos gerovę bei perspektyvas. 

      Ne visi  atvykę užsieniečiai yra ekonominiai migrantai. Tarp jų gali būti ir tokių, kuriems būtinas politinis prieglobstis. Migracijos departamentas, identifikavęs tokius asmenis, jų prašymus nagrinėja bendra tvarka ir užtikrina, kad nė vienas prieglobsčio prašytojas, kuriam reikia apsaugos, nebūtų grąžintas į jį persekiojančią šalį. 
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 5.

      Kas vyksta su migrantais, kai jie patenka į Lietuvą? Kokie žingsniai taikomi? 

      Visiems užsieniečiams atliekami testai dėl COVID-19 ligos ir, kol laukiama rezultatų, jie izoliuojami. Tuo metu tikslinamos migrantų patekimo į Lietuvą aplinkybės, atliekami tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų.

      Daugelis migrantų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną, pasiprašo prieglobsčio.

      Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuojamas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja šiuos prašymus ir sprendžia, ar yra pagrindo jiems suteikti prieglobstį. Kol kas nė vienam atvykusiam migrantui prieglobstis nėra suteiktas.

      Jei nėra priežasčių suteikti prieglobstį, organizuojamas neteisėtų migrantų grąžinamas į kilmės šalį. Situaciją apsunkina tai, kad daugelis šių asmenų atvyksta be jokių dokumentų.
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 6.

      Kaip suteikiamas pabėgėlio statusas?

      Tam, kad žmogus įgytų pabėgėlio teisinį statusą Lietuvoje, turi būti atlikta pabėgėlio statuso nustatymo procedūra, tai yra turi būti patikrinta ir konstatuota, kad toks žmogus iš tikrųjų pagrįstai bijo persekiojimo, kad tas persekiojimas yra susijęs su žmogaus savybėmis (rase, religija, lytimi, politinėmis pažiūromis ar kt.), bei kad jis negali tikėtis savo šalies apsaugos nuo tokio persekiojimo. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 7.

      Ar asmuo gali būti pripažįstamas pabėgėliu, jei jo šalyje nevyksta karas?

      Šalyje gali nebūti karo veiksmų, tačiau konkrečiam asmeniui dėl kitų priežasčių pavyzdžiui, dėl politinių įsitikinimų, religijos ar rasės,  gali kilti grėsmė jo saugumui ar laisvei.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 8.

      Ar pabėgėlio statusas gali būti suteiktas, jei asmuo susimokėjo už kelionę? 

      Tai vertina Migracijos departamento specialistai. Migrantai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų, bilietų). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių kontrabandininkų paslaugomis. Vien faktas, kad asmuo susimokėjo už kelionę, nėra priežastis nesuteikti jam pabėgėlio statuso.

      Atnaujinta: 2021 09 12

    • 9.

      Ar nelegaliai atvykusius asmenis galima laikyti nusikaltėliais, nes jie pažeidė Lietuvos įstatymus?

      Vadinti žmogų nusikaltėliu teisine prasme galime tik po to, kai kompetentingas teismas, išsamiai įvertinęs tyrimo metu surinktus įrodymus, pripažįsta jį kaltu, o išteisintas žmogus nusikaltėliu nelaikomas.

      Migrantai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų gavimo, bilietų įsigijimo). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių kontrabandininkų paslaugomis.
       

      Atnaujinta: 2021 09 12

    • 10.

      Ar migrantai yra hibridinio karo kariuomenės dalis?

      Atsižvelgiant į tai, kad didžioji atvykusių migrantų dalis yra pažeidžiami asmenys (moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, negalią turintys ir sunkiomis ligomis sergantys asmenys), galima būtų tuo abejoti. Greičiau tai yra hibridinio karo aukos, įkaitai, atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 11.

      Ar tarp migrantų gali būti teroristų?

      Mūsų šalies Viešojo saugumo tarnybos specialistai vertina ir atidžiai tikrina kiekvieną atvykusį migrantą. Tarptautiniu mastu pastebėta, kad teroristai dažniausiai atvyksta legaliais, jiems patogiais būdais.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 12.

      Kiek laiko Lietuvoje bus nelegaliai atvykęs asmuo?

      Tol, kol bus išnagrinėta jo situacija arba prieglobsčio prašymas, jei prieglobsčio negautų – kol bus išsiųstas į savo kilmės šalį. Taip pat bet kada jis gali išvykti į savo kilmės šalį savo noru ir gauti piniginę paramą.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 13.

      Kodėl nelegaliai atvykęs asmuo negali išeiti iš stovyklos teritorijos?

      Kadangi asmuo šalies sieną kirto neteisėtai, jis apgyvendinamas ir juo rūpinamasi, tačiau įstatymai jam nesuteikia teisės laisvai judėti šalyje.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 14.

      Kas nelegaliai į šalį atvykusio asmens laukia toliau? 

      Jei jis yra prieglobsčio prašytojas:

      • suteikus prieglobstį Lietuvoje, jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje;
      • nesuteikus prieglobsčio Lietuvoje, jis privalės išvykti iš Lietuvos  (jam bus pasiūlyta savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pasinaudojant teikiama parama, o nesutikus – bus išsiųstas iš Lietuvos);
      • nesuteikus prieglobsčio, gali būti suteiktas leidimas gyventi šalyje, jeigu asmens negalima išsiųsti į kilmės šalį dėl humanitarinių priežasčių;
      • jei asmeniui prieglobstis nesuteikiamas ir nėra objektyvių galimybių jį išsiųsti iš Lietuvos, gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

      Jei asmuo neteisėtai kirto sieną ir nepateikė prašymo suteikti prieglobstį:

      • jam nebus leista likti Lietuvoje ir privalės iš jos išvykti (savanoriškai arba priverstinai);
      • jam nebus išduotas joks dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje;
      • jei asmeniui prieglobstis nesuteikiamas ir nėra objektyvių galimybių jį išsiųsti iš Lietuvos, gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

      Atnaujinta: 2021 09 12

    • 15.

      Kokias teises turi prieglobsčio prašytojas?

      Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, jis yra  prieglobsčio prašytojas ir turi teisę:

      • gyventi paskirtoje vietoje ir naudotis tuo, kas suteikiama;
      • nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, taip pat informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;
      • gauti nemokamą teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;
      • nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
      • priskyrus pažeidžiamiems asmenims, gauti būtinąsias ir specialiąsias paslaugas. 
         

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 16.

      Kokios prieglobsčio prašytojo pareigos?

      Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, prieglobsčio prašytojas, privalo:

      • vykdyti pareigūnų nurodymus;
      • leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
      • prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę; atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį; 
      • atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas, pajamas ir čia turimą turtą; 
      • neišvykti iš Lietuvos Respublikos;
      • laikytis apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių.
         

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 17.

      Ar asmuo bus nubaustas už neteisėtą sienos kirtimą?

      Kol asmuo yra prieglobsčio prašytojas, nubaustas nebus. Jei asmuo nėra prieglobsčio prašytojas, tai už neteisėtą sienos kirtimą gali būti nubaustas.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 18.

      Kiek laiko reikia laukti sprendimo dėl prieglobsčio?

      Sprendimas gali būti priimtas per dvi savaites, o jeigu reikia – ilgiau. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra sudėtingas procesas, be kita ko apimantis faktų nustatymą, įrodymų surinkimą ir įvertinimą, konkrečios situacijos analizavimą bei pamatuoto sprendimo priėmimą. Nuo sprendimo gali priklausyti žmogaus gyvybė, todėl kiekviena byla vertinama atskirai ir detaliai.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 19.

      Ar neteisėtai į Lietuvą atvykęs asmuo gali savanoriškai grįžti į kilmės valstybę?

      Taip, gali. Šį pageidavimą jis gali išreikšti bet kuriuo metu ir kelionei gauti finansinę paramą. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 20.

      Ar neteisėtai į Lietuvą atvykęs asmuo gali išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį?

      Lietuva vadovaujasi Europos Sąjungos teisės procedūra – Dublino reglamentu, kuris taikomas 32 šalyse. Prieglobsčio pasiprašius bet kurioje iš šių šalių, nuimami asmens pirštų antspaudai ir suvedami į bendrą duomenų bazę. Remiantis Dublino procedūra, nustatoma, kuri viena šalis yra atsakinga už asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Todėl pasitraukę į kitas Europos šalis migrantai dažnu atveju yra grąžinami į tą šalį, kuri pradėjo prieglobsčio procedūrą.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 21.

      Kaip dažnai neteisėtai į Lietuvą atvykę asmenys yra maitinami? 

      Suaugusieji maitinami tris kartus per dieną, o vaikai ir paaugliai – po keturis kartus. Kai kuriose apgyvendinimo vietose yra sudarytos sąlygos gamintis maistą patiems. Tokiais atvejais, maitinimo paslaugos jiems nėra teikiamos. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 22.

      Kokios medicininės paslaugos suteikiamos neteisėtai į Lietuvą atvykusiems asmenims?

      Stovyklose lankosi mobilios medikų komandos, kurios vertina asmenų sveikatos būklę. Jei gydytojas išrašo medikamentų, jie būna asmeniui pristatyti.

      Ūmiai pablogėjus sveikatos būklei, kviečiama greitoji medicinos pagalba. 

      Didesnėse apgyvendinimo vietose veikia medicinos punktai, kuriuose dirba šeimos gydytojas ir slaugytojas.
       

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 23.

      Ar migrantai gali dirbti tuo laikotarpiu, kol yra nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas? 

      Prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 24.

      Kaip bendruomenės gali prisidėti prie pagalbos pabėgėliams?

      Kiekvienas iš mūsų galime prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų organizuojamos inciatyvos „Žmogus   – svarbiausia“ ir prisidėti prie elementarių migrantų poreikių užtikrinimo.

      Norintys padėti migrantams, gali prisidėti šiais būdais:

      • aukojant lėšas atvykusių pažeidžiamų žmonių elementariems poreikiams. Lėšas renka Lietuvos Raudonasis Kryžius visų 9 partnerių organizacijų vardu. Savo pasirinktą sumą aukoti galite čia;
      • aukojant migrantams reikalingus daiktus. Kokių daiktų labiausiai reikia skelbiama nevyriausybinių organizacijų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. 
      • savanoriška veikla (paramos skirstymas, socialinė pagalba, aplinkos tvarkymas, vaikų užimtumas ir pan.). Plačiau

      Atnaujinta: 2021 09 12

    • 25.

      Kodėl migrantui ar pabėgėliui išlaikyti skiriama daugiau pinigų, nei gauna šalies pensininkas? 

      Migrantų krizės suvaldymui – migrantų apgyvendinimui ir būtinosioms paslaugoms – lėšų skiria Europos Sąjunga. Migrantams skiriamų lėšų „krepšelis“ nėra didelis. Pavyzdžiui, Pabėgėlių priėmimo centre šiltą maistą sau ruošia patys pabėgėliai, patys įsigyja ir produktus. Produktų įsigijimui per dieną skiriama 2,5 euro.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 26.

      Kaip ir kurie migrantai bus integruojami į visuomenę ir darbo rinką? 

      Suteikus užsieniečiui prieglobstį, asmeniui taikoma socialinė integracija. Sukuriamas individualus integracijos planas, suteikiama reikiama parama, būtiniausios švietimo, socialinės, psichologinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. 

      Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.

      Atnaujinta: 2021 09 09

    • 27.

      Ar valstybė turės visada finansiškai išlaikyti pabėgėlio statusą gavusius asmenis? 

      Pabėgėlio statusą gavę asmenys skatinami integruotis į visuomenę, mokytis, susirasti darbą. 

      Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.
       

      Atnaujinta: 2021 09 09

    • 28.

      Ar migrantams užtikrinama psichologo ar psichiatro pagalba? Kodėl ji yra reikalinga? 

      Pabėgėlių priėmimo ir Užsieniečių registracijos centruose dirba psichologai. Kitose apgyvendinimo vietose mobilios specialistų komandos nustato migrantų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, taip pat įvertina migrantų emocinę būseną, gydytojo poreikį, ypatingai kritinėmis situacijomis juos konsultuoja psichologai.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 29.

      Ar migrantų šeimos apgyvendinamos kartu? Ar migrantų vaikai gali būti atskiriami nuo tėvų? 

      Migrantų šeimos visada apgyvendinamos kartu. Vaikai negali būti atskirti nuo tėvų. 

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 30.

      Kokia tvarka priimami migrantai, nesulaukę pilnametystės amžiaus? 

      Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvą. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 31.

      Ką veikia migrantai, gyvenantys stovyklose? Kokia jų kasdienybė? 

      Šiuo metu migrantų judėjimo laisvė stovyklose yra apribota – tai reiškia, kad jie negali palikti stovyklos. Stovyklose jų užimtumas gana ribotas: kiek įmanoma, žmonės skalbiasi drabužius, švarina savo aplinką, pristačius užimtumo priemonių, jeigu orai geri ir erdvė tinkama, žaidžia lauko ar stalo žaidimus, vaikai daug piešia ir užsiima kita veikla, kuria galima užsiimti stovykloje.

      Atnaujinta: 2021 09 07

    • 32.

      Kaip pasirengta saugoti migrantus, įkurtus šalia gyvenviečių? Kaip garantuojamas žmonių saugumas? 

      Siekiant užtikrinti saugumą, veikiama 3 kryptimis:

      1. stovyklavietės ir joje gyvenančių žmonių apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, gali būti pasitelkiamos ir privačios saugos tarnybos. Pajėgos planuojamos taip, kad būtų užtikrinta tvarka stovyklavietės viduje, o stovyklavietėje gyvenantys asmenys niekur nepasišalintų;
      2. stovyklavietės apylinkėse, gretimose gyvenvietėse skiriamas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kuris patruliuoja ir yra pasirengęs reaguoti į visus įvykius, kilus neramumams stovyklavietėje ir pan., taip pat maksimaliai greitai prisideda vykdant iš stovyklaviečių pasišalinusių asmenų paiešką;
      3. pasienio bei policijos pareigūnai intensyvina bendradarbiavimą su vietos gyventojais, vietos valdžios atstovais ir maksimaliai įsitraukia į saugumo problemų sprendimą, teikia informaciją apie situaciją žmonėms, bendruomenių atstovams. Tam organizuojami susitikimai, bendraujama socialiniuose tinkluose ir pan.
         

      Atnaujinta: 2021 09 07

  • Vaiko teisių apsauga 8
    • 1.

      Ar yra kokių nors pasikeitimų, norint kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą po centralizacijos?

      Į vaiko teisių apsaugos skyrių galima kreiptis kaip ir anksčiau, pagal savo gyvenamąją vietą. Visų skyrių kontaktinius duomenis galite rasti čia

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 2.

      Ar centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, vaiko teisių apsaugos specialistai rūpinasi tik smurto prieš vaikus klausimais?

      Žinoma, ne. Kaip ir anksčiau, kai vaiko teisių apsaugos skyriai buvo savivaldybės administracijos dalis, taip ir iki šiol vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į bet kokius pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, taip pat ir nesusijusius su smurto naudojimu prieš vaiką, dalyvauja pagalbos šeimai organizavimo procese, atstovauja vaiko interesams teismuose ir kitose administracinėse institucijose, rūpinasi globos vaikui organizavimu / inicijavimu, organizuoja įvaikinimą, konsultuoja / tarpininkauja vaiko tėvams sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais, vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo savivaldybėse stebėseną, bendradarbiauja su savivaldybėmis įgyvendinant vaiko gerovės gerinimo priemones ir kt. 

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 3.

      Jei vaikas pasiskųs, kad yra mušamas, švietimo, medicinos darbuotojui arba jie patys pastebės smurtavimo požymius, kokios darbuotojų pareigos šiuo atveju?

      Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja asmenis, kurių darbas susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, turinčius informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nedelsiant apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba policiją. Taip pat įstatymas numato tokių asmenų atsakomybę, jiems šios pareigos neįvykdžius. Savo ruožtu, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo reaguoti į kiekvieną tokį pranešimą.

      Pirmiausia, vaiko teisių apsaugos specialistai įvertina, ar toks pranešimas pagrįstas. Jei pastebima tam tikrų rizikų vaikui – atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti nustatytas arba būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, arba vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju, šeimai skiriama atvejo vadyba ir užtikrinamas reikalingų paslaugų teikimas, antruoju –šeimai skiriama mobiliosios komandos pagalba ir atvejo vadyba. Taip pat, kartu su tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą vaiko teisių specialistai bando užtikrinti vaikui laikinąją priežiūrą, jei tai įmanoma, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo šeimos.

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 4.

      Kaip veikia Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema nuo 2018 m. liepos 1 d., ją centralizavus?

      Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema tapo centralizuota: deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija buvo pakeista į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai buvo perkelti į minėtą instituciją ir dirba pagal teisės aktuose nustatytus vienodus standartus, taip pat teisės aktuose nustatyti aiškūs vaiko teisių apsaugos specialistų ir kitų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų veikimo algoritmai.

      Vaiko teisių apsaugos centralizavimo tikslas buvo sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos apsaugant ir ginant kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus formavimą ir taikymą savivaldybėse, operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir greitą teisėtų sprendimų priėmimą, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą, pagalbos suteikimą kiekvienam vaikui. 

      Kartu įsigaliojo bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, kad vaikui ir šeimai būtų užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba.
       

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 5.

      Kaip ir kodėl pasikeitė galimų vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimas nuo 2020 m. sausio 1 d.?

      Nuo 2020 m. sausio 1 d. grėsmės vaikui lygių nustatymą pakeitė vaiko situacijos vertinimas.

      Vaiko situacijos vertinimas – tai aprašas su kriterijais, kuriuo vadovaujasi vaiko teisių apsaugos specialistai, nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir vertindami, ar ir kokios vaiko teisės buvo pažeistos.

      Vaiko situacijos vertinimas pakeitė grėsmės vaikui lygius, nes siekiama dar labiau susitelkti į paslaugų ir pagalbos šeimai teikimą, kai yra šalinamos šeimoje esančios rizikos neatskiriant vaiko nuo šeimos. Tai tampa pagrindiniu vaiko teisių apsaugos aspektu.

      Grėsmės lygiai labiau akcentavo identifikuotas grėsmes, rizikas, iššūkius, o vaiko situacijos vertinimas padeda plačiau pažvelgti į bendrą situaciją – kokios šeimai reikia pagalbos, paslaugų, kokių iššūkių jai kyla, bet kartu ir tai, kuo šeima stipri, kaip galima išnaudoti jos pačios turimus resursus padėti sau ir vaikui. Kalbant paprasčiau, vertinamos ne tik rizikos, bet ir atsižvelgiama į teigiamus aspektus, kurie gali būti svarbūs siekiant sėkmingai padėti vaikui ir šeimai.

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 6.

      Kas yra vaiko laikinoji priežiūra?

      Vaiko laikinoji priežiūra – tai nauja priemonė, papildomai apsauganti vaiką nuo atskyrimo nuo šeimos net ir tais atvejais, kai identifikuojami vaiko teisių pažeidimai ir nustatomas vaiko apsaugos poreikis. 

      Vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą išlaiko visas savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, o su šeima dirba mobiliosios komandos specialistai ir atvejo vadybininkas. Laikinosios priežiūros metu vaiko saugumą padeda užtikrinti seneliai, tetos, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys. Vaikas gali būti prižiūrimas tiek giminaičių ar draugų namuose, tiek savo tėvų namuose – svarbiausia, kad būtų asmuo, kuris padės užtikrinti vaiko saugumą. Vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką bus skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant proporcingai vaiko laikinosios priežiūros kalendorinių dienų skaičiui (tai yra, asmuo gaus išmoką už tiek dienų, kiek prižiūrės vaiką). Tokia išmoka vaiko laikinosios priežiūros atveju mokama asmeniui nuo 4 vaiko laikinosios priežiūros dienos.

      Jeigu nėra galimybės rasti asmens, kuris galėtų laikinai prižiūrėti vaiką, laikinoji priežiūra gali būti nustatyta krizių centre – čia vaikas apgyvendinamas kartu su abiem tėvais arba vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui.
       

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 7.

      Ar šeimai atsirado papildomų pagalbos priemonių nuo 2020 m. sausio 1 d.?

      Nuo 2020 m. sausio 1 d. atvejo vadyba gali būti taikoma ne tik toms šeimoms, kuriose  nustatyti vaiko teisių pažeidimai (kaip buvo iki šiol), bet ir tais atvejais, jei pati šeima ar su ja dirbančios organizacijos, institucijos manys, kad šeimai  tiesiog reikia kompleksinės pagalbos. Tokiu būdu taip pat siekiama stiprinti šeimas, padėti joms spręsti kylančius sunkumus, padėti šeimai laiku, orientuojantis į prevenciją, kai vaiko teisių pažeidimų dar nėra, bet šeimai tikrai reikalingas stiprus palaikymas, pagalba.   

      Taip pat pailgėjo mobiliųjų komandų darbas su šeima, esančia krizėje – iki šiol tai buvo 2 savaitės, o nuo sausio 1 d. 2020 m. mobilioji komanda su šeima krizėje dirba visą mėnesį, esant poreikiui – pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.  
       

      Atnaujinta: 2020 03 03

    • 8.

      Kokie kiti svarbūs pakeitimai įvyko vaiko teisių apsaugos sistemoje nuo 2020 m. sausio 1 d. 

      Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo pasikeitimai, išvardinti 5-7 punktuose. Be šių pasikeitimų, svarbu žinoti ir tai, kad yra įtvirtinta, kad vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinama valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo bylose, kuriose svarstomas klausimas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Taip užtikrinamas geresnis tėvų teisių atstovavimas. 

      Įtvirtinta atsakomybė ir už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus – tai reiškia, kad jei bus nustatyta, kad asmuo tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar sumelavo apie tai, kad šeimoje pažeidinėjamos vaiko teisės, prieš vaikus smurtaujama ar kitaip netinkamai su jais elgiamasi, jam galės būti skirtos priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau žinoma, jei asmuo pranešė apie situaciją, kai įtarė ar galvojo, kad pvz., galimai prieš vaiką smurtaujama ar kitaip pažeidžiamos jo teisės, ir tokia situacija nepasitvirtino, baudos nebus skiriamos, todėl kviečiame nebijoti pranešti apie atvejus, kurie kelia įtarimų ar nerimo. 
       

      Atnaujinta: 2020 03 03

  • Vienišo asmens išmoka 13
    • 1.

      Kas gali gauti išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d.?

      Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys:

      • šalpos senatvės pensiją;
      • šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų);
      • šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo;
      • socialinę pensiją;
      • pensijos priemoką, nes jų pensija mažesnė nei 260 Eur.

      Papildomi kriterijai:

      deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi. Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 28,63 Eur.

       

      Atnaujinta: 2021 06 10

    • 2.

      Kas gaus vienišo asmens išmoką nuo 2022 m. sausio 1 d.?

      Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys:

      • šalpos senatvės pensiją;
      • šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų);
      • šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo;
      • socialinę pensiją;
      • socialinio draudimo senatvės pensiją, išskyrus išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją;
      • socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam;
      • ištarnauto laiko pensiją, paskirtą iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jos gavėjas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba pripažintas 45 procentų ir daugiau darbingumo;
      • socialinio draudimo netekto darbingo (invalidumo) pensiją;
      • pagal Lietuvos ir  Europos Sąjungos (ES) tarptautines sutartis, ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos nacionalinius teisės aktus ar ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus paskirtą senatvės pensiją (laikiną išmoką), kai jos gavėjas yra sukakęs Lietuvoje nustatytą senatvės pensijos amžių, ar neįgalumo pensiją (laikiną išmoką).

      Papildomi kriterijai

      Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi. Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 32 Eur.

       

      Atnaujinta: 2021 06 10

    • 3.

      Per kiek laiko reikia kreiptis į „Sodrą“?

      Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos.

      Jeigu prašymą pateiksite nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d., sprendimas dėl išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. Ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. kartu su paskirta vienišo asmens išmoka  gausite ir nuo liepos 1 d. susidariusią nepriemoką.

      Jeigu prašymą pateiksite po spalio 31 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. 

      Atnaujinta: 2021 06 30

    • 4.

      Kokiu būdu reikia kreiptis į „Sodrą“?

      Asmenys, pretenduojantys į vienišo asmens išmokos skyrimą nuo 2021 m. liepos 1 d., turi pateikti prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo „Sodros“ teritoriniam skyriui nuo 2021 m. liepos 1 d. vienu iš nurodytų būdų – internetu, telefonu, paštu arba atvykę į „Sodros“ skyrių

      Jeigu prašymą pateiksite tarp liepos 1 dienos ir spalio 31 dienos, sprendimas dėl išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d.  

      Asmenys, įgysiantys teisę gauti vienišo asmens išmoką nuo kitų metų sausio 1 d., į „Sodrą“ vienu iš nurodytų būdų galės kreiptis nuo kitų metų.

      Atnaujinta: 2021 06 16

    • 5.

      Koks vienišo asmens išmokos dydis nuo 2021 m. liepos 1 d.?

      Nuo 2021 m. liepos 1 d. vienišo asmens išmokos dydis – 28,63 Eur.

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 6.

      Koks vienišo asmens išmokos dydis nuo 2022 metų sausio 1 d.?

      Nuo 2022 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis – 32 Eur. 

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 7.

      Ar vienišų asmenų pensijos bus mokamos už einamąjį ar praėjusį mėnesį? 

      Vienišo asmens išmoka bus mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 8.

      Ar skiriant vienišų asmenų pensijas bus vertinamas potencialių gavėjų turtas ir pajamos? 

      Skiriant vienišo asmens išmoką nebus vertinamas vienišų asmenų gavėjų turtas ir pajamos. 

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 9.

      Ar gaunantiems vienišo asmens išmoką nebus panaikintos kitos kompensacijos?

      Nei vienišo asmens išmoka, nei našlių pensija neturi įtakos kitoms žmogui pagal kitus įstatymus priklausančioms ir kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, skiriamai piniginei socialinei paramai ar apmokėjimui už socialines paslaugas.

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 10.

      Kur ir kada gausiu vienišo asmens išmoką?

      Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Jeigu prašymą pateiksite nuo liepos 1 dienos iki spalio 31 dienos, išmoką gausite ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. Kartu gausite ir vienišo asmens išmokos nepriemoką, jeigu ji susidarė. Asmenims, kurie prašymą pateiks po spalio 31 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. 

      Vienišo asmens išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka. Jeigu, pavyzdžiui,  šalpos senatvės pensija jums pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gaunate į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gausite į tą pačią sąskaitą.

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 11.

      Kiek laiko bus mokama vienišo asmens išmoka? 

      Vienišo asmens išmokos mokėjimo trukmė:

      • vienišo asmens išmoka gali būti mokama tol, kol asmuo turi teisę ją gauti;
      • vienišo asmens išmokos gavėjui mirus, jį laidojusiems asmenims išmokama išmoka už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar vieno mėnesio išmokos dydžio suma.

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 12.

      Kada gali būti stabdomas ar nutraukiamas vienišo asmens išmokos mokėjimas?

      Vienišo asmens išmokos mokėjimas stabdomas, jeigu:

      • išmokos gavėjas tampa asmeniu, nedeklaravusiu gyvenamosios vietos Lietuvoje;
      • įsiteisėjusiu teismo sprendimu išmokos gavėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu;
      • stabdomas paskirtos šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos kompensacijos, socialinės pensijos ar pensijos priemokos mokėjimas.

      Vienišo asmens išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį atsirado viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmos dienos.

      Vienišo asmens išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

      • išmokos gavėjui nutraukiamas paskirtos šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos kompensacijos, socialinės pensijos ar pensijos priemokos mokėjimas;
      • išmokos gavėjas deklaravo išvykimą iš Lietuvos;
      • išmokos gavėjas Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarė santuoką;
      • išmokos gavėjas, kaip našlys, gauna socialinio draudimo našlių, valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių rentą ar gauna iš užsienio valstybės periodinę pensinio pobūdžio išmoką našlystės  (maitintojo netekus) atveju, kurios dydis (bendra šių išmokų suma) yra didesnis nei 28,63 Eur. 

      Atnaujinta: 2021 06 09

    • 13.

      Apie kokias aplinkybes, susijusias su vienišų asmenų išmokos mokėjimu, reikia pranešti „Sodrai“?

      Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų „Sodrą“ reikia informuoti apie:

      • santuokos Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarymą;
      • periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekus) atveju paskyrimą užsienio valstybėje;
      • išvykimą gyventi į kitą valstybę. 

      Per nustatytą terminą nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos vienišo asmens išmokos mokėjimui, permokėta šios išmokos suma bus išieškota iš Jūsų įstatymų nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2021 06 09

  • Išmokos vaikams 22
    • 1.

      Kokio dydžio universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) mokama nuo 2021 m. sausio 1 d.?

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 eurų (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70 eurų (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, didesnio dydžio išmokos bus mokamos 2021 m. vasario mėnesį.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 2.

      Kokio amžiaus vaikai gali gauti vaiko pinigus?

      Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 21 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama  iki 21 metų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 3.

      Ar reikia pakartotinai kreiptis dėl universalios išmokos vaikui skyrimo nuo 2021 m. sausio 1 d., jeigu prašymą dėl šios išmokos teikiau 2020 m.?

      Jeigu dėl išmokos vaikui skyrimo buvo kreiptasi 2020 m. ir išmokos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2021 m. sausio 1 d. iš naujo teikti prašymo dėl universalios išmokos vaikui nereikia. Išmokų dydžiai nuo 2021 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti automatiškai.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 4.

      Ar šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, papildomai skiriama išmoka vaikui?

      Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu  2 VRP (256 eurų).

      Nuo 2021 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 41,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

      Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalis darbo paieškos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą:

      20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
      25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
      30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
      35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
      40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

      Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos, nevertinamos.
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 5.

      Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Vaikui suėjo 18 m., o jis dar mokosi gimnazijos 3-oje klasėje. Liko metai iki gimnazijos baigimo.  Ar reikia pateikti kokią nors pažymą iš gimnazijos, kad dar mokosi? Jeigu reikia, nurodykite kam?

      Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (70 Eur) išmoka per mėnesį.

      Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo pateikdami prašymą gauti išmoką iki asmuo baigs minėtą programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

      Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai (Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 9 punktas).

      Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybę.
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 6.

      Ar gali dėl išmokos kreiptis pats nepilnametis vaikas?

      Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 7.

      Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis 18 metų sulaukęs asmuo?

      Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 8.

      Ar gausioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų) papildomai skiriama išmoka vaikui?

      Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai skiriama ir mokama 41,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

      Pavyzdžiui,  tris vaikus auginanti šeima nuo 2021 m. sausio 1 d. gaus 70+70+70+41,2+41,2+41,2=333,60 euro.  

      Atkreiptinas dėmesys, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai (auginančiai 3 ir daugiau vaikų) į šeimos sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 9.

      Ar neįgaliems vaikams (asmenims) papildomai skiriama išmoka vaikui?

      Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 41,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

      Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 10.

      Kaip galima kreiptis dėl universalios išmokos vaikui? Ar kasmet, ar vieną kartą?

      Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8.

      Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.

      Prašymas gauti išmoką pateikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, reikia kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 11.

      Kaip galima kreiptis dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui gausioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų) ar nepasiturinčioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus)?

      Kreipimosi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui būdai tokie patys, kaip ir kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui – elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją ir raštu pateikus prašymą.

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 12.

      Kokius dokumentus nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, reikia pateikti kreipiantis dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui?

      Primename, kad išmokos vaikui, kuri papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar.

      Taigi, kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2021 metais, vertinamos 2020 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo  2 VRP dydžio (256 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikia, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba. Tuo atveju,  jeigu šeima pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamos sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Vaiko tėvai turi pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui.

      Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia.  

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 13.

      Ar vaikų globos namuose ar šeimynose augantys vaikai galės gauti vaiko pinigus?

      Universalią išmoką vaikui gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 14.

      Ar skiriant išmoką vaikui tikrinamos visų vaikų gyvenimo sąlygos?

      Tikrinamos ne visų šeimų, auginančių vaikus, gyvenimo sąlygos. Išmokos vaikui esmė užtikrinti vaiko interesus. Dėl to gyvenimo sąlygos gali būti tikrinamos tik šeimose, susiduriančiose su socialine rizika, užtikrinant su šeima dirbančio socialinio darbuotojo pagalbą, kuriam rekomendavus bus parinktas vaiko poreikius užtikrinantis išmokos mokėjimo būdas.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 15.

      Kada išmoka pasieks mūsų sąskaitą?

      Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 16.

      Ar reikia atidaryti atskirą sąskaitą vaikui?

      Nebūtinai, išmoka vaikui gali būti pervedama į vaiko tėvo ar motinos, globėjo (rūpintojo) vardu atidarytą banko sąskaitą.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 17.

      Ar gali kreiptis ne vien tėvas / mama, bet ir seneliai?

      Seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvus ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 18.

      Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis vaiko tėvas, kuris yra ne Lietuvos Respublikos pilietis? 

      Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 19.

      Ar bus grąžinama išmoka nuo sausio, jei kreipsiuos, pvz., kovą? 

      Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2021 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2021 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2021 m. sausio 1 d.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 20.

      Kaip gaunamos išmokos tada, kai tėvai išvykę iš Lietuvos, bet vaikas gyvena Lietuvoje su seneliais arba jei tėvai išvykę kartu su vaikais – deklaravę tai arba nedeklaravę?

      Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo gali, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu. Išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui skiriama tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje.

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 21.

      Kokie reikalavimai keliami, kad vaikas galėtų gauti vaiko pinigus, kai tėvai deklaravę išvykimą?

      Išmoką vaikui turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, ir visi kiti Išmokų vaikams įstatyme nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. asmens teisė gauti išmoką nebesiejama su pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, todėl asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi teisę gauti išmoką ir pagal faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

      Atkreiptinas dėmesys, kad išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai buvo taikomi ir iš Europos Sąjungos išstojusiai Jungtinei Karalystei. Todėl išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus vadovaujantis minėtais reglamentais. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis 2020 m. sausio 24 d. pasirašytu Susitarimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, tai atvejais, kai vienas iš vaiko šeimos narių iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirba ar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir lieka gyventi ar dirbti joje ir po 2021 m. sausio 1 d., Lietuvoje paskirta išmoka už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus ir toliau bus mokama, kol nepasikeis to vaiko šeimos nario situacija Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, kol toks asmuo liks gyventi Jungtinėje Karalystėje ir turės teisę gauti tokią išmoką pagal Lietuvos teisės aktus.

      Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies, ar Šveicarijos Konfederacijos, ar Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo (t. y. kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką). Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymėtina, kad pagal reglamentus, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

      Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ukrainoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 22.

      Aš neturiu kur deklaruoti gyvenamosios vietos, ar tokiu atveju galiu gauti vaiko pinigus?

      Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

      Atnaujinta: 2021 01 07

  • Socialinė parama mokiniams 3
    • 1.

      Ar reikia pateikti prašymą dėl nemokamo maitinimo, kai šeimos gaunamos pajamos nevertinamos?

      Vienas iš mokinio tėvų (globėjų) dėl nemokamų pietų nevertinant šeimos gaunamų pajamų turi kreiptis į mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administraciją, arba į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Dokumentų apie šeimos gaunamas pajamas pareiškėjui pateikti nereikia.
      Nuo 2021 m. liepos 1 d. nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami be atskiro tėvų prašymo.
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 2.

      Kada skiriama socialinė parama mokiniams?

      Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.
      Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

      • nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos (nuo 2021 m. liepos 1 d. – iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos);
      • pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos (nuo 2021 m. liepos 1 d. – iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos);
      • vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

      Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 3.

      Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai?

      Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

      Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims (80 Eur vienam mokiniui per mokslo metus) įsigyti skiriama:

      • jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (192 Eur);
      • jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (256 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
      • mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

      Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (320 Eur).

      Nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų

      Mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
      Nuo 2021 m. liepos 1 d. nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų taip pat skiriami ir mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje.

      Atnaujinta: 2021 01 07

  • Socialinis draudimas – kita 2
    • 1.

      Kodėl nuo 2017 metų netekto darbingumo socialinio draudimo pensija ėmė didėti, o netekto darbingumo periodinė kompensacija mažėti?

      Nuo  2017 metų sausio 1 d. asmenims dėl to paties draudžiamojo įvykio (kuris daro įtaką ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atsiradimui) mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija (jei ši didesnė nei periodinė kompensacija). Jei periodinė kompensacija didesnė nei netekto darbingumo socialinio draudimo pensija, tai mokama viso dydžio pensija ir skirtumas tarp periodinės kompensacijos ir paskirtosios pensijos. Pagal iki 2017 metų galiojusią tvarką asmenims buvo mokama tiek netekto darbingumo pensija, tiek viso dydžio periodinė kompensacija. Seniems išmokų gavėjams yra nustatytos pereinamosios Įstatymo įsigaliojimo nuostatos ir yra mokama dviejų išmokų suma (netekto darbingumo socialinio draudimo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos). Šių dviejų išmokų suma bus mokama tol, kol netekto darbingumo pensija pradės viršyti bendrą abiejų išmokų sumą, tuomet bus mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija. Todėl pamažu didėjant pensijai bus mažinamas periodinės draudimo išmokos dydis.
       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Kaip apskaičiuojamas socialinio draudimo stažas savarankiškai dirbantiems asmenims?

      Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.

      Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. 

      Atnaujinta: 2020 02 13

  • Piniginė socialinė parama – nepasiturintiems gyventojams 17
    • 1.

      Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

      Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. 

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 2.

      Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

      Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

      • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
      • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus; 
      • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
      • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 3.

      Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo? 

      Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 4.

      Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

      Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 140,8 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų). 

      Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

      • įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
      • iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
      • buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
      • kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

      Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

      1. pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
      2. ketvirtą–šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
      3. septintą–dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 5.

      Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršiją nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

      Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (70,4 Eur).

      Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

      • jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur);
      • jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 6.

      Koks yra socialinės pašalpos dydis?

      Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

      • skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (179,2 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;
      • skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (153,6 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
      • skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

      Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.
      Socialinės pašalpos skaičiavimas:
      Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur
      Socialinės pašalpos dydis:
      179,2 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 99,2 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)
      153,6 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 73,6 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)
      140,8 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 60,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau 12 mėnesių).

      Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

      • pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP* (140,8 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; 
      • antram šeimos nariui90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP (126,72 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
      • trečiam ir paskesniems šeimos nariams70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP (98,56 Eur) dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

      Pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 467 Eur (MMA**).
      Socialinės pašalpos skaičiavimas:
      Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(467 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 87,56 Eur
      Socialinės pašalpos dydis:
      pirmam šeimos nariui – 140,8 Eur – 87,56 Eur = 53,24 Eur
      antram šeimos nariui – 90 proc. x (140,8 Eur – 87,56 Eur) = 47,92 Eur
      trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (140,8 Eur – 87,56 Eur) = po 37,27 Eur
      Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,24 + 47,92 + 37,27 + 37,27 = 175,7 Eur
      * Nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur
      ** Nuo 2021-01-01 MMA – 642 Eur (bruto), 467 Eur (neto)

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 7.

      Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

      Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas .

      Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 140,8 Eur (nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų). 

      Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS)  www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 8.

      Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

      Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. 

      Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc. apmokant kreditą ir palūkanas. 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 9.

      Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

      Pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas1

      Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

      Šiuo metu laikinai galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo.

       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 10.

      Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

      Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: 

      • būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kvadratinių metrų, šeimai – 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui, 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui, 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
      • karšto vandens normatyvas: 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
      • geriamojo vandens normatyvas: 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

      Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būsto šildymo išlaidų kompensacija priklausytų už faktinį būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, tai yra 70 m2 (38 m2+12 m2+10 m2+10 m2). 
       

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 11.

      Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

      Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos / vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai dydžio / 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos  gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio.
      Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų).

      1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 800 Eur. 
      Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
      (800 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) - (128 Eur (1 VRP*) x 4 (šeimos narių skaičius)) = 88 Eur
      88 Eur x 10 proc. = 8,8 Eur (8,8 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 70 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos). 

      2 pavyzdys: Vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 376 Eur (vidutinė senatvės pensija).
      Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
      376 Eur – 192 Eur (1,5 VRP*)= 184 Eur
      184 Eur x 10 proc. = 18,40 Eur (18,40 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos).
      *Nuo 2021-01-01 1 VRP – 128 Eur

      Taip pat kompensuojama:

      •   geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (asmens) pajamų;
      •   karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (asmens) pajamų. 
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 12.

      Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

      Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre. 

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 13.

      Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

      Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 14.

      Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas? 

      Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nuo to, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 15.

      Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo? 

      Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 16.

      Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

       Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

      • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
      • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti; 
      • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
      • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 17.

      Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

      Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt

      Atnaujinta: 2021 01 07

  • Neįgaliųjų integracija 8
    • 1.

      Kur internete skelbiamas socialinių įmonių sąrašas?

      Socialinių įmonių sąrašą galite rasti Užimtumo tarnybos puslapyje.

      Kitą informaciją apie socialines įmones galite rasti mūsų interneto svetainėje.

       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 2.

      Kur kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo pensininkui?

      Specialiuosius poreikius neatsižvelgiant į asmens amžių nustato nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

      Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

      Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. Šiuos dokumentus asmuo turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, kuri ir priims sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
       
      Pažymime, kad specialiųjų poreikių lygį, kuris suteikia teisę naudotis neįgaliesiems taikomomis lengvatomis ir garantijomis, pensijos amžių sukakusiems asmenims, nustato bei neįgaliojo pažymėjimą išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 3.

      Kokia yra specialiųjų poreikių nustatymo tvarka?

      Specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiai yra nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį.

      Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra nustatyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių:

      • pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
      • antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

      Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:

      • pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
      • antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

      Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

      Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. 

      Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gavusi asmens prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo bei kitus reikalingus dokumentus specialiesiems poreikiams nustatyti, kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, kompleksiškai įvertina asmenį gydančio gydytojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, tai yra medicininius kriterijus, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

      Svarbu paminėti, kad vertinant specialiuos poreikius senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną pildo savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas seniūnijos socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas. Minėto klausimyno pagalba nustatoma, kokiose veiklose žmogui sunku veikti ir kokia pagalba jam padidintų bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes ir išduodama rekomendacija dėl pagalbos poreikio.

      Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 4.

      Šeimos, auginančios neįgalų vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.  

      Dėl šios kompensacijos reikia kreiptis į „Sodrą“ ir jai pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir kitus reikalingus dokumentus.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 5.

      Esu darbingo amžiaus neįgalusis. Pamečiau neįgaliojo pažymėjimą, kaip gauti dublikatą?

      Pametęs ar dėl kitų priežasčių praradęs neįgaliojo pažymėjimą, asmuo turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo teritorinį skyrių su prašymu išduoti dokumento dublikatą ir pateikti:

      • raštišką motyvuotą prašymą dėl dokumento dublikato išdavimo;
      • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl pažymėjimo keitimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitu saugiu būdu (pvz. , per elektroninę bankininkystę);
      • asmens 3 x 4 cm  dydžio nuotrauką. 

      Prašymus siunčiant paštu, pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 6.

      Kuo skiriasi ženklas „Neįgalusis“ ir neįgaliojo kortelė, kur juos gauti?

      Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo tvarkos

      Atsižvelgus į Neįgaliųjų reikalų tarybos pateiktus siūlymus, buvo nuspręsta, kad teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

      1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
      2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;

      Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.
       
      Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos
       
      Teisę gauti kortelę turi:

      1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
      2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
      3. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
      4. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
      5. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
      6. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
      7. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

      Norintieji gauti kortelę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniam skyriui turi pateikti:

      • prašymą išduoti kortelę;
      • neįgaliojo pažymėjimą (tik pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis);
      • 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą);
      • specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją, jeigu kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d.

      Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai. Kortelę saugoti privalo pats asmuo. Mokestis už kortelių išdavimą ir keitimą neimamas. Juridiniams asmenims ši kortelė neišduodama.
       
      Kortelė galioja tiek, kiek trunka darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 7.

      Jei tėvai nesutinka su vaikui nustatytu neįgalumo lygio, ką jie turi daryti?

      Jei vaiko tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai nesutinka su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu dėl neįgalumo lygio nustatymo, jį per 30 kalendorinių dienų nuo Neįgalumo lygio nustatymo pažymos įteikimo ar išsiuntimo dienos galima skųsti tarnybos direktoriui. 

      Jeigu asmens tėvai (įtėviai), globėjas, rūpintojas, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su pakartotiniu neįgalumo lygio vertinimu ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtu sprendimu, šis sprendimas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 8.

      Kokią paramą gali gauti neįgalieji, studijuojantys aukštosiose mokyklose? Kur reikia kreiptis del stipendijos gavimo?

      Finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti studijų prieinamumą neįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

      Finansinės pagalbos priemonės teikiamos Lietuvos piliečiams arba kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, deklaravusiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkantiems visas šias sąlygas:
      1. jiems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
      2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų (išskyrus atvejį, kai neįgalus studentas, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti): 
      2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
      2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
      2.3. pagal profesinių studijų programą;
      2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
      2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

      Neįgaliems studentams, atitinkantiems minėtus reikalavimus, teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

      1. specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį;
      2. studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir studijuojantiems jose valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose.

      Finansinių pagalbos priemonių  teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.ndt.lt). 

      Taip pat šiems neįgaliems studentams iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti ar studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. 
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

  • Parama – socialinė parama mirties atveju 6
    • 1.

      Koks paramos palaikams parvežti dydis?

      Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2160 Eur).

      Atnaujinta: 2021 01 11

    • 2.

      Per kiek laiko laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę dėl paramos palaikams parvežti gavimo?

      Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 3.

      Kokias atvejais skiriama parama palaikams parvežti?

      Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (384 Eur).

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 4.

      Kas yra palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos?

      Palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos – palaikų parengimo parvežti (laikymo, skrodimo, balzamavimo, kremavimo ar kita), palaikų parvežimo karste ar urnoje, palaikų parvežimo dokumentų sutvarkymo ir kitos būtinos palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos.

      Parama palaikams parvežti neteikiama, kai valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų ir karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 5.

      Per kiek laiko laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę dėl laidojimo pašalpos gavimo?

      Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

      Atnaujinta: 2021 01 07

    • 6.

      Kokiais atvejais skiriama laidojimo pašalpa?

      Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (320 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:

      1. Lietuvos Respublikos piliečiams;
      2. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
      3. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
      4. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
      5. asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
      6. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
      7. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
      8. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
      9. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje.
      10. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
      11. Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.
      12. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
         

      Atnaujinta: 2021 01 07

  • Parama būstui 11
    • 1.

      Koks įstatymas reglamentuoja paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 2.

      Kokią turi teisę į paramą būstui įsigyti šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, ir yra sukuriama nauja šeima?

      Šeimos, atitinkančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjams šio kredito daliai apmokėti yra teikiama 10 procentų subsidija, jeigu prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu gavėjai yra šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs. Šiuo atveju,  jeigu yra sukuriama nauja šeima ir vaikas, kurio vienas iš tėvų yra miręs, nėra įvaikintas patėvio ar pamotės, minėta šeima gali pretenduoti į aukščiau nurodyto dydžio subsidiją.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 3.

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų. Paaiškinkite, ar asmuo, sukakęs 36 metus yra asmuo ne vyresnis kaip 36 metų ar vyresnis kaip 36 metų ir kada asmenys netenka teisės į 10 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti kaip jaunos šeimos, auginančios vieną arba daugiau vaikų.

      Kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, sukakę 36 metų amžių laikytini asmenimis vyresniais kaip 36 metų ir neturi teisės į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 4.

      Gyvenu savivaldybės būste nuo 1996 metų ir noriu nusipirkti šį būstą, todėl noriu žinoti kaip bus įvertintos būsto remonto investicijos, kurias atlikau savo lėšomis, pastoviai remontuodamas būstą, taip pat pakeičiau bute duris, langus ir pan., pasakykite, kas nustato būsto pardavimo kainą?

      Savivaldybės būstas, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą jį parduoti, parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

      Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas (savivaldybė) savo lėšomis daro išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas privalo savo lėšomis daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą. Nuomotojui (savivaldybei) gavus nuomininko pranešimą dėl neatidėliotino kapitalinio remonto ir nepašalinus trūkumų, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui (savivaldybei) ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus.  Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 3 dalis).

      Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinęs, turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą (išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita), t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę sutartimi nustatyti kitokias nuomotojo ir nuomininko pareigas dėl remonto darbų atlikimo, nei yra nustatyta Civiliniame kodekse. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos sutartyje turi būti aptarti atvejai arba sudaryti papildomi nuomininko ir nuomotojo susitarimai, jeigu savivaldybės būsto remonto darbai bus atliekami kita tvarka (turi būti numatyta, kas ir kokius darbus atliks bei kaip už juos bus atsiskaitoma).
       

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 5.

      Ar galiu nupirkti savivaldybės nuomojamą socialinį būstą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 6.

      Nuomoju socialinį būstą, tačiau mano deklaruotos pajamos viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus reikalavimus, kokios mano galimybės toliau gyventi šiame būste?

      Jeigu asmens, nuomojančio socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ir pajamos daugiau kaip 25 procentų viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo neturi nuosavybės teise kito būsto.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 7.

      Esu socialinio būsto nuomininkas, bet mano deklaruotos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį, ar savivaldybė gali mane atleisti nuo būsto nuomos mokesčio?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (187,5 Eur), jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos. 

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 8.

      Esu įrašyta į savivaldybės Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, ar galiu gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?

      Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą gali pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, iki kol jiems bus suteiktas socialinis būstas. 

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 9.

      Kaip galiu gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?

      Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą, pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 10.

      Esame 2-jų asmenų šeima, neturime nuosavo būsto, norime pasiteirauti, kokia parama būstui įsigyti ar išsinuomoti galėtume pasinaudoti?

      Asmenys ir šeimos, atitinkantys Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, gali pasinaudoti šiomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis:

       

      Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:
      •    valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
      •    mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.


      Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:
      •    nuomojant socialinį būstą; 
      •    mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  
       

      Atnaujinta: 2020 02 07

    • 11.

      Netekau teisės į socialinio būsto nuomą dėl neženkliai padidėjusių pajamų ir buvau išbraukta iš savivaldybės Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Kaip galėčiau grįžti į minėtą sąrašą, jeigu kitais metais sumažėtų mano deklaruotos gaunamos pajamos,  ar savivaldybė mane  įsirašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal mano prašymo pateikimo datą? 

      Nuo 2019-09-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, asmenys ir šeimos, kurie dėl padidėjusių pajamų buvo išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, savivaldybės administracijai pateikę prašymą, iš naujo įrašomi į šį sąrašą, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiame sąraše laikotarpį, jeigu kreipimosi metu metiniai vertinamų pajamų dydžiai neviršija nustatytų dydžių ir jeigu nuo išbraukimo iš šio sąrašo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai.  

      Atnaujinta: 2020 02 07

  • Socialinės paslaugos 8
    • 1.

      Kas yra budintis globotojas?

      Budintis globotojai – asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse keliamus reikalavimus globėjui (rūpintojui), išklausę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, su globos centru sudarę tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, pasirengę į savo šeimą priimti vieną ar keletą vaikų (iki 3 vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ir (ar)  seserys), netekusių tėvų globos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, šiais vaikais budintis globotojas rūpinsis iki tol, kol jie galės grįžti į savo šeimą arba, jei biologinėje šeimoje sunkumų išspręsti nepavyks, jiems bus siekiama surasti globėjų ar įtėvių šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) budinčio globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei. Budinčio globotojo namuose gali būti apgyvendinti vaikai nuo 0 iki 18 metų. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą.  

       

      Atnaujinta: 2019 01 11

    • 2.

      Esu socialinė darbuotoja, norėčiau tobulinti profesinę kompetenciją. Kokios yra profesinės kompetencijos tobulinimo formos?

      Socialinio  darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo formos yra šios: mokymai (paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai), profesinė praktika, dalyvavimas supervizijos procese), kitų asmenų mokymas (paskaitos; seminarai,  įžanginis  individualios priežiūros personalo mokymas ir praktiniai užsiėmimai, vadovavimas  socialinio  darbo  studentų   profesinei praktikai. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su darbuotojo profesinės kompetencijos ir veiklos (įsi)vertinimu. T.y. pirmiausiai socialiniai darbuotojai turi atlikti kompetencijų įsivertinimą pagal tam tikras kompetencijų rūšis, įsivertinimo rezultatus aptarti su kolega ar tiesioginiu vadovu. Kompetencijų įsivertinimui naudojamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Metodinę pagalbą dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai. Metodinį profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankį galima rasti Departamento tinklapyje.


      Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti (arba prasitęsti) atestacinę  kategoriją, prašymą bei visus jų atestacijai reikalingus dokumentus teikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą. Kartu su prašymu (pagal Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 priedą) socialinis darbuotojas pateikia: išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; darbdavio (-ių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijas; pastarųjų 5 metų profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę; savianalizės anketą pagal Aprašo 3 priede nustatytą formą; darbdavio (-ių) pažymas, patvirtinančias kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinio darbo studentams organizuotų mokymo valandų skaičių ir kt. rašytinę informaciją, įrodančią atitiktį papildomiems reikalavimams, taikomiems siekiant socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, tais atvejais, kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją; socialinio darbuotojo nuožiūra kitą jo praktinę veiklą apibūdinančią informaciją.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kas reglamentuoja, kiek darbuotojų turi būti įdarbinta socialinės globos įstaigoje?

    • 4.

      Ar nakvynės namai turi įgyti licenciją socialinei globai teikti?

      Ne, nakvynės namų teikiamoms paslaugoms turėti licencijos nereikia. Pagal Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.  įsakymu Nr. A1-93, nakvynės namai yra priskiriami prie socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų, todėl licencijavimas netaikomas. Rekomendacijos nakvynės namams ir laikino apnakvindinimo įstaigų veiklai yra patvirtintos  Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo“.  

      Atnaujinta: 2018 01 11

    • 5.

      Esu įgijusi socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, ar galiu dirbti su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis?

      Taip, dirbti su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis galite. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju su vaikais ir (arba) socialinę riziką patiriančiomis šeimomis gali asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją.

      Atnaujinta: 2019 01 11

    • 6.

      Ar tiesa, kad neįgaliesiems padidintas kompensuojamų medicinos pagalbos priežiūros priemonių skaičius?

      Taip, Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953  patvirtintas kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo pakeitimas. Buvo padidintas kompensuojamų sauskelnių, įklotų, paklodžių skaičius. Aktualus teisės aktas dėl kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo bei skyrimo tvarkos.

      Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją

      Atnaujinta: 2018 01 11

    • 7.

      Iki kada socialinės globos įstaigoms privaloma įgyti licenciją ir kur kreiptis?

      Socialinės globos įstaigų licencijavimas pradėtas 2013 m.  Nuo 2015 m. sausio 1 d. įstaigos, neturinčios licencijos socialinei globai, negalės teikti šių paslaugų.

      Socialinės globos įstaigų licencijavimas vykdomas per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę: http://sglis.sppd.lt:8090

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 8.

      Kur Vilniaus rajone yra globos namai ar pensionatas žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, ir kokios sąlygos, norint ten pakliūti?

      Šiuo klausimu siūlome kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Skyriaus specialistai rekomenduos tinkamiausią variantą pasirenkant globos namus.
       
      Čia galite rasti sąrašus pagal apskritis: http://www.socialiniszemelapis.lt/

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Darbo santykiai 10
    • 1.

      Ar darbuotojas yra atsakingas už tam tikrų jam patikėtų vertybių sugadinimą/praradimą, jeigu, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių?

      Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio rašytiniu nurodymu darant išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 736 straipsnyje numatytų išskaitų dydžių – iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

      1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

      2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

      3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.  Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu ši išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis; mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

      Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

      Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumo, jų dydžio, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti šį darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą reglamentuoja Darbo kodekso 216 – 233 straipsniai.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Pagal Darbo kodekso 138 str. 1d. neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiamos 25 darbo dienos kasmetinių atostogų. Ar šios atostogos traktuojamos kaip pailgintos?

       

      Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja minimalios trukmės kasmetines atostogas labiau socialiai pažeidžiamai darbuotojų grupei, t. y. darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems. Taip pat Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja ir kitų rūšių atostogų, t. y. papildomų ir pailgintų atostogų, suteikimo tvarką ir darbuotojų, turinčių į jas, sąrašą.

      Teisę į pailgintas atostogas turi teisę darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, kategoriją. Konkreti nurodytų atostogų konkreti trukmė ir detalus darbuotojų sąrašas yra įtvirtintas Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės apraše, patvirtintame Nutarimu Nr. 496.

      Darbo kodekso 138 str. 2 d. nuostatos nustato darbuotojų teisę į papildomas atostogas, ir šių atostogų trukmė ir suteikimo tvarką nustato Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

      Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, darytina išvada, kad Darbo kodekso 138 str. 1 d. nurodyta teisė darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, t. y. 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) ar 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), kurios nepriskirtinos nei pailgintoms, nei papildomoms atostogoms. 

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 3.

      Pagal Darbo kodekso nuostatas darbdavys turi imtis priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje mažinti. Ką darbdavys šiuo atveju turi daryti?

      Darbo kodekso 30 str.  darbdaviui nustatyta pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (toliau – psichologinio smurto prevencijos politika).

      Pagal Darbo kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys, organizuodamas pavaldžių darbuotojų darbą, gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. 

      Darbo kodekso 206 str. 1 d. 9 p. įtvirtina darbdavio, įdarbinančio vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, pareigą informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis prieš priimant sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo.

      Remiantis išdėstytu, darbdavys turi parengti ir suderinti su darbuotojų atstovais psichologinio smurto prevencijos politiką, kurioje, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklos sritį, būtų apibrėžta, kokie veiksmai, neveikimas laikytini psichologiniu smurtu darbe; galimos psichologinio smurto formos; kur ir kaip gali kreiptis pagalbos smurto aukos ir smurtautojai. Taip pat labai svarbu politikoje numatyti pranešimų apie psichologinio smurto atvejus darbe ir jų registravimo tvarką. Tuo tikslu darbdavys turi paskirti asmenį, kuriuo darbuotojai pasitiki ir kuriam darbuotojai turėtų pranešti apie psichologinio smurto darbe atvejus.

      Su šiuo dokumentu turi būti pasirašytinai supažindintas kiekvienas darbdavio darbuotojas.

      Darbo teisės specialistai siūlo šiuos psichologinio smurto prevencijos darbo aplinkoje užtikrinti veiksmus: 1. gerinti psichosocialinę aplinką (normalus darbo krūvis, aiškios atsakomybės ribos, teisingas apmokėjimas, konfliktinių situacijų sprendimas, besitęsiančio streso vengimas); 2. registruoti smurto atvejus ir juos analizuoti; 3. ugdyti organizacijos kultūrą; gerinti fizinę darbo aplinką; 4. informuoti ir mokyti darbuotojus; 5. suteikti psichologinę pagalbą smurto aukoms (psichologinė konsultacija, laisvos dienos); 6. nubausti smurtautojus (pokalbis, psichologo konsultacija). 

      Iš dalies darbdaviui, įgyvendinant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, padės psichosocialinių  profesinės rizikos veiksnių vertinimas, kurį - detaliau reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai ir Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.
      Darbdaviui formuojant psichologinio smurto prevencijos politiką  taip pat siūloma naudoti Lietuvai pritaikytą Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodiką – Streso darbe valdymo standartus, – paremtus gerąja praktika ir mokslo įrodymais  (detalesnę informaciją galima rasti: http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html).

       

      Atnaujinta: 2020 02 17

    • 4.

      Darbuotojas turi teisę į 4 kompensuojamo poilsio valandas, nes dirbo savo poilsio dieną, ir kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką. Ar darbdavys, esant darbuotojo prašymui, pridėti abu kompensuojamus poilsio laikus prie kasmetinių atostogų? Tokiu atveju, ar pridedamas jungtinis poilsio laikas gali būti apmokamas kaip kasmetinės atostogos, t. y. vidutinių darbo užmokesčiu?

      Darbo kodekso nuostatos nenumato draudimo darbuotojui su darbdaviu susitarti, kad prie kasmetinių atostogų būtų pridėtas kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. ir kompensuojamas poilsio laikas už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ta aplinkybė, kad minėtų rūšių kompensuojamas poilsis pagal galimybes gali būti suteiktas per vieną darbo dieną, pridedant ją prie kasmetinių atostogų, nesudaro prielaidos teigti, kad jis (kompensuojamas poilsis) virsta kasmetinių atostogų diena, ir tuo pagrindu keisti pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. numatytą apmokėjimą už kompensuojamąjį poilsį už komandiruotės laiką, t. y. už jį sumokant ne darbo užmokestį, o vidutinį darbo užmokestį.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 5.

      Ar darbuotojui, dirbusiam savo poilsio ar švenčių dienomis ir už šį darbą pasirinkusiam kompensavimo būdą – poilsio laiką, pridedamą prie kasmetinių atostogų laiko, yra apmokamas faktiškai dirbtas laikas?

      Jeigu darbuotojas, dirbęs savo poilsio ar šventinę dieną, pasirenka kompensavimo būdą, numatytą Darbo kodekso 144 str. 5 d., t. y. poilsio laiko, pridedamo kasmetinių atostogų laiko, ir darbdavys sutinka su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, šiuo atveju darbuotojo poilsio ar švenčių dienomis faktiškai dirbtas laikas apmokamas kita tvarka, nei darbuotojas būtų pasirinkęs kitą kompensavimo būdą – dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tai yra aptariamas priklausantis darbuotojui dvigubas apmokėjimas yra padalinamas dviem darbuotojo pasirinktoms poilsio dienoms. Kompensuojamas poilsio laikas pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą apmokamas darbuotojo darbo užmokesčiu.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 3 str. 8 d., 140 str. ir 120 str. nuostatomis, darbdavys gali įsivesti atitinkamą žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – darbas poilsio ar švenčių dienomis, kuris kompensuojamas apmokamu poilsio laiku, ir savo lokaliniuose teisės aktuose numatyti, kad skaičiuodamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį ir imdamas laikotarpį, į kurį patenka darbas poilsio ar švenčių dieną, kuris kompensuojamas poilsio laiku, netraukti tų valandų į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.

      Vertinant Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą, kad kompensuojamasis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, darytina išvada, kad šis kompensuojamasis poilsio laikas gali būti suteiktas tiek pridedant jį prie kasmetinių atostogų, tiek jį suteikiant ir bet kurią kitą darbo savaitės dieną. Šis kompensuojamasis poilsio laikas pagal savo paskirtį nėra laikytinas kasmetinėmis atostogomis, todėl jis gali būti suteikiamas ir darbo valandomis, priklausomai nuo to, kiek darbo valandų buvo dirbta poilsio ar švenčių dieną.

       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 6.

      2017 m. liepos 1 d. neteko galios visos sudarytos su darbuotojais materialinės atsakomybės sutartys, taip pat ir kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartys.  Kaip darbdaviui, kurio veikla yra maisto / pramoninių prekių prekyba, apsaugoti savo turtinius interesus, kai darbuotojui / darbuotojų grupei yra perduodamos darbdavio materialinės vertybės (prekės)? Ar galimas susitarimas su darbuotojų grupe dėl solidarinės atsakomybės prekių vagystės sunaikinimo ar kt. atvejais?

      Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir netekus galios materialinės atsakomybės sutartims, sudarytoms iki 2017-06-30, darbo sutarties šalims išliko pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su materialinėmis vertybėmis, pagal darbo sutartį, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (24 str.), taip pat teisė į patirtą žalos atlyginimą. Normos, reglamentuojančios turtinių ir neturtinių darbo teisinių santykių šalių interesų apsaugą, yra įtvirtintos Darbo kodekso 31 str.: darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, o darbuotojas turi saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas, vadovaudamasis darbdavio nustatyta jam (darbdaviui) priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarka, turi naudotis perduotu turtu pagal jų tikslinę paskirtį. Aptariama tvarka neturi pažeisti Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Toks reglamentavimas sudaro prielaidą darbdaviui detaliai nustatyti jo vykdomai veiklai atitinkančią darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką.

      Pagal susiformuotą teisminę praktiką darbo teisinių santykių šalys įgyvendina teises ir pareigas, susijusias su materialinių vertybių apsauga, taip: darbuotojas įsipareigoja saugoti jam patikėtas materialines vertybes, o darbdavys – sudaryti sąlygas perduodamas vertybes darbuotojui išsaugoti, pasirūpindamas tinkamomis patalpomis, techninėmis ir kitokiomis apsaugos priemonėmis, organizuodamas darbą tokiu būdu, kad nesusidarytų prielaidos prarasti vertybes. Tam būtina užtikrinti darbuotojams realias galimybes priimti ir išduoti prekes, vesti jų apskaitą; kontroliuoti darbuotojus, kad būtų apribotos jų galimybės piktnaudžiauti, nevykdyti pareigų ar jas vykdyti aplaidžiai bei nuslėpti trūkumus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui darbdavys turi nustatyti tokias atsakomybės sąlygas, kurios išlaikytų pusiausvyrą tarp darbdavio intereso – apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimą jų praradimo atveju – bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neišsaugojus. Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016 40, 41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

      Solidarioji skolininkų prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

      Analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į draudimą sudaryti susitarimus dėl Darbo kodekse nustatytų teisių ir pareigų ( Darbo kodekso 33 str. 5 d.), darytina išvada, kad darbdavys, patvirtindamas darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, joje turi numatyti detalų materialinių vertybių perdavimą darbuotojui / darbuotojų grupei, šių vertybių realizavimą ir apskaitą, kontrolę, taip pat jų apsaugos priemonių užtikrinimą. Su šia tvarka darbuotojai, dirbantys su materialinėmis vertybėmis, turi būti supažindinti pasirašytinai ( Darbo kodekso 42 str. 4 d.). 

       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 7.

      Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad nuo 2017 07 01 kalendorinės atostogų dienos nebus perskaičiuojamos į darbo dienas. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas, papildomos atostogos nuo 2017 07 01 skaičiuojamos darbo dienomis. Kaip prie kalendorinių dienų pridėti darbo dienas? 2017 06 30 sukaupta 100 k. d. atostogų, tame tarpe 20 k. d. papildomų atostogų už stažą. Nuo 07 01 už stažą suteikiama +3 d. d. Ar pirmiausia reikia išnaudoti seniausias sukauptas atostogas ir naujas papildomas dienas kaupti atskirai?

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-06-30 (toliau – 2002 m. DK), 165 str.  1 d. buvo nustatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos.
      2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 126 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20  darbo dienų  (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama  šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių  trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuo DK įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki DK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 kalendorines dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

      Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.1 papunktyje nustatytam, kad papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti DK 127 str. 4 d.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK nuostatos nenumato, tačiau nedraudžia, nurodyto mišraus kasmetinių atostogų skaičiavimo būdo tam pačiam darbuotojui, tačiau šio būdo įgyvendinimo tvarka taip pat turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Ši tvarka neturi būti mažiau palankesnė, nei būtų taikoma įprasta kasmetinių ir papildomų atostogų skaičiavimo tvarka. Jeigu kolektyvinėje sutartyje tokia tvarka nėra numatyta, tai turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad iki 2017-07-01 sukauptos kasmetinės atostogos, sukauptos daugiau kaip už 3 darbo metus turi būti išnaudotos iki 2020 m. liepos 1 d., seniau sukauptos kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos pirmiausiai.

      Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje situacijoje kasmetinės atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o papildomos kasmetinės atostogos – darbo dienomis, ir siekiant išvengti atostogų skaičiavimo nesusipratimų, tikslinga būtų jas skaičiuoti atskirai. 

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 8.

      Darbuotoja 2015 m. gruodžio mėnesį buvo priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį metams. Padirbusi 8 mėnesius darbuotoja išėjo 2 metams vaiko priežiūros atostogų. Šios darbuotojos terminuotos darbo sutarties nutraukimo terminas yra perkeltas į pirmą darbo dieną, kai ji grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Ar darbdavys, nutraukęs su šia darbuotoja terminuotą darbo sutartį po 2017 m. liepos 1 d., t. y. įsigaliojus Darbo kodeksui, privalo sumokėti darbuotojai išeitinę išmoką?

      2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603 3 str. nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo  kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus.

      DK 7 str. 1 d. nustatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teisės normos.

      DK 69 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi  ilgiau  kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo  vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

      Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, DK 69 str. 4 d. nuostatos taikomos visoms terminuotoms darbo sutartims, kurios tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, nepriklausomai nuo to, kada jos buvo sudarytos, tačiau kurios nutraukiamos po 2017 m. liepos 1 d.
       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 9.

      Ar į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių darbdavys – biudžetinė įstaiga, inicijuodamas darbo tarybos sudarymą, turi įtraukti tik pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus, ar ir valstybės tarnautojus? Ar valstybės tarnautojai gali būti darbo tarybos nariais?

      Remiantis Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalimi, darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

      Atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik DK, manome, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas. 

      Paminėtina, jog darbo tarybos nariais gali būti ne tik darbuotojai, atitinkantys DK 170 str. 2 d. numatytus kriterijus (sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (arba trumpiau, jeigu visi darbuotojai yra išdirbę trumpiau nei 6 mėnesius),  bet taip pat ir šiuos kriterijus atitinkantys valstybės tarnautojai. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.

      Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai nepriklausomai nuo jų statuso. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 10.

      Koks 2021 metų metinis vidutinis darbo dienų ir darbo valandų skaičius?

      2021 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei bus 21 darbo diena, o  esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos.

      Darbo valandų skaičius patvirtintas toks: esant penkių darbo dienų savaitei nustatomos 167,4 darbo valandos, esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos.

      Tuo atveju, jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse bus nustatytas kitoks darbo laikas, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius nustatys pati įmonė, įstaiga ar organizacija.

      2021 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

      Atnaujinta: 2021 05 24

  • Kolektyvinės sutartys: naujasis Darbo kodeksas 7
    • 1.

      Kada panaikinamas kolektyvinės sutarties registravimas?

      Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

      Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.

      Atnaujinta: 2021 04 20

    • 2.

      Ar pakeitus kolektyvinę sutartį reikia registruoti pakeitimus?

      Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis.

      Atnaujinta: 2021 04 20

    • 3.

      Kokie duomenys skelbiami kolektyvių sutarčių registre?

      Kolektyvinių sutarčių registre registruojami ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami šie duomenys:

      • kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;
      • profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas;
      • darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas;
      • registravimo kolektyvinių sutarčių registre data;
      • kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data;
      • kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

      Atnaujinta: 2020 02 12

    • 4.

      Kaip pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užregistruoti kolektyvinę sutartį?

      Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus: paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis; abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

      Atnaujinta: 2021 04 20

    • 5.

      Kuo vadovaujantis turi būti registruojamos kolektyvinės sutartys?

      Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu“ galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos.

      Atnaujinta: 2020 02 12

    • 6.

      Ar reikia registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje iki šio Darbo kodekso pasirašytas kolektyvines sutartis?

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje registruojamos tik nuo 2017 m. liepos 1 d. pasirašytos kolektyvinės sutartys. Pasirašytų iki šios datos registruoti nereikia.

      Atnaujinta: 2021 04 20

    • 7.

      Ar galioja iki šio Darbo kodekso sudarytos kolektyvinės sutartys?

      Visos iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.

      Atnaujinta: 2021 04 20

  • Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas 21
    • 1.

      Kas nustato profesinio darbo patirtį?

      Tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma komisija, kuri padėtų įvertinti, ar dviejose pareigybėse nurodytos funkcijos gali būti laikomos tapačiomis, ar profesinio darbo patirtis gali būti užskaityta einant naujas pareigas ir pan.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Ar į profesinio darbo patirtį įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose?

      Į profesinio darbo patirtį turėtų būti įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose iki  vaikui sukaks 3 m., nes:

      1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti yra viena iš tikslinių atostogų rūšių,  kurių metu darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo tęsiasi visą atostogų laikotarpį;
      2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs;
      3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybos stažą įskaitomas ir atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, laikotarpis.

      Teisės aktų aktualių redakcijų prašome ieškoti Teisės aktų registre
       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 3.

      Ar metų eigoje galima keisti (padidinti) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą?

      Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 10 dalyje numatyta prievolė būtinai numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, tačiau nedraudžiama keisti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pakeitus (nustačius naują darbo apmokėjimo sistemą) įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pareigybių koeficientus, jei pasikeitė pareigybių funkcijos, numatyti kiti reikalavimai, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimas taip pat pasikeitė asignavimai darbo užmokesčiui. Minėto įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos nustatymo kriterijai  detalizuojami pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį ir t.t., t.y. leidžia keisti pareiginės algos pastoviosios dalies dydį.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 4.

      Iki kada turi būti atliktas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimas?

      Darbuotojų įvertinimas bei įstaigos vadovo sprendimas pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl veiklos įvertinimo turi būti baigtas iki sausio 31 d.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 5.

      Kaip nustatomas socialinių paslaugų centre dirbančio psichologo pareigybės lygis? Pagal kurį Įstatymo priedą 3 ar 5 – turi būti mokamas pareiginė algos pastoviosios dalies koeficientas?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, psichologai yra priskiriami specialistų grupei. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas socialinių paslaugų centre dirbančiam specialistui turėtų būti nustatomas pagal Įstatymo 3 priedą. Įstatymo 5 priedas taikomas pareigybėms, nurodytoms Įstatymo 8 straipsnyje, visiems kitiems specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo 3 priede.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Koks reikalingas išsilavinimas užimti vienas ar kitas pareigas, sprendžia biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pareigybei priskirtų funkcijų sudėtingumą. Pvz., Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu 1548,  4 punkte nustatyti reikalavimai mokyklos psichologui, kurie priskirtini prie A1 pareigybės lygio.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 6.

      Kokiam pareigybės lygiui priskiriamos darželio auklėtojų padėjėjos (C ar D)?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, lopšelio darželio auklėtojų padėjėjos priskiriamos C lygio pareigybių grupei, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbuotojai, neturintys būtino tai pareigybei išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 7.

      Prašome pateikti darbo užmokesčio sistemos pagal įstatymo reikalavimus pavyzdžius.

      Atsakome į klausimą, pateikdami pavyzdžius dėl darbo apmokėjimo sistemos, kuriuose pateikti tik darbo apmokėjimo pavyzdiniai dydžiai. Konkrečias pareigybes ir konkrečius dydžius pagal kriterijus turi nusistatyti kiekviena biudžetinė įstaiga darbo apmokėjimo sistemoje (Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 2 d.).

      Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdžiai

       

      Atnaujinta: 2021 08 25

    • 8.

      Ar psichologo bei pagalbos mokiniui specialisto pareigybes, kurioms būtinas magistro laipsnis, galima priskirti prie A2 lygio?

      Psichologui bei pagalbos mokiniui specialistui taikoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“ 2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1548 nuostatomis, šioms pareigybėms pareigybių aprašymuose turėtų būti nurodytas A1 pareigybės lygis.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 9.

      Iki 2016 m. gruodžio 31 d. kai kuriems darbuotojams buvo paskirti priedai už skubių, svarbių darbų vykdymą, o kitiems – priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą. Koks turi būti nustatytas atlyginimas įsigaliojus Įstatymui?

      Ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. turi būti mokamas ne mažesnis darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) nei buvo nustatytas 2016 m. gruodžio mėn. Priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą ar laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį šiuo atveju neturi būti jungiamos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 10.

      Ar Įstatyme vartojama sąvoka „profesinio darbo patirtis“ reiškia darbuotojo profesinę patirtį toje darbovietėje ar apskritai bendrą darbuotojo profesinę patirtį?

      Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis taip pat. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 30 straipsnį vaiko priežiūros atostogų metu darbo stažas nenutrūksta ir šiuo atveju į profesinę darbo patirtį įskaičiuojamas ir minėtas laikotarpis.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 11.

      Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ šiuo metu galioja ir ar galima vadovautis šio nutarimo nuostatomis?

      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 12.

      Darbuotojui už neatidėliotinų darbų vykdymą 2016 m. IV ketvirtyje buvo skiriamas 50 proc. priedas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Koks turi būti mokamas jam atlyginimas 2017 m., kai neatidėliotini darbai jau pasibaigę, o Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį.

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu iki 2016 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais), jam ne ilgiau kaip 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis. Vadinasi, 2017 m. turi būti mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo nustatytas ir mokamas 2016 m. gruodžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad priemokos už papildomą darbą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį neįskaičiuojamos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 13.

      Įstatyme nustatyta, kad didesnis darbo užmokestis mokamas ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. Ar tai reiškia, jog didesnį darbo užmokestį privaloma mokėti iki 2018 m. sausio 31 d., ar gali būti mokama ir trumpiau? Jeigu galima, ar turi būti darbo sutarties šalių tarpusavio susitarimas, ar tai gali būti vienašališkas darbdavio sprendimas?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi siekiama, kad įsigaliojus Įstatymui darbo užmokestis nemažėtų ir data siejama su veiklos vertinimu, t. y. iki galimybės nustatyti darbuotojui pareiginės algos kintamąją dalį, siekiančią iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 14.

      Darbovietės skyriui vadovauja darbuotojas, turintis daugiau nei 20 m. vadovaujamo darbo patirtį ir profesinio darbo patirtį, tačiau turintis tik vidurinį išsilavinimą. Ar gali asmuo, pagal išsilavinimą priskirtinas į C kategoriją, užimti šias pareigas?

      Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojas eis ir toliau vadovo pareigas (A arba B, priklausomai nuo pareigybei keliamų reikalavimų), bet iki 2022 m. sausio 1 d. šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant jam išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 15.

      2016 m. darbuotojo pareiginė alga su priedu sudarė 1500 Eur. Remiantis Įstatymo nuostatomis, skaičiuojant darbuotojo pareiginę algą pagal koeficientus ji yra mažesnė 50 Eur. Kyla klausimas, kurį atlyginimą mokėti, kad nepažeisti Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies?

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais) iki 2016 m. gruodžio 31 d., jam ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis, tai nustatant darbo sutartyje.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 16.

      Kodėl 2017 m. be veiklos vertinimo negalima nustatyti kintamos dalies, o naujai pradėjusiam dirbti darbuotojui galima metams nustatyti 20 proc. kintamą dalį?

      Pareiginės algos kintamoji dalis jau dirbantiems darbuotojams galės būti mokama tik įvertinus jų veiklą už 2017 metus, todėl kintamoji dalis 2017 metais jiems nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dirbantiems darbuotojams, taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė, t.y. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis (taip pat ir su priedais), jeigu pagal darbo užmokesčio sistemą jiems nustatyta mažesnė pareiginės algos pastovioji dalis. Atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (ar taikoma nauja darbo apmokėjimo sistema, ar taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė) bei siekiant teisingo apmokėjimo už darbą, naujai priimamiems darbuotojams numatyta galimybė (ne pareiga) nustatyti iki 20 procentų kintamąją dalį, atsižvelgiant į darbuotojui keliamus uždavinius.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 17.

      Nuo 2017 m. vasario 1 d. darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, šio sumažinimo pagrindas buvo nurodytas naujo Įstatymo įsigaliojimas. Teigiama, kad Įstatymas nustato mažesnį darbo užmokestį nei gaunama šiuo metu. Kaip iš tikrųjų yra?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas“.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 18.

      Kaip traktuoti Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas: „mokamas ne mažesnis atlyginimas, nei iki Įstatymo įsigaliojimo“?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį tarnybinis atlyginimas ir priedas (priemokos už papildomą darbą ir vienkartinės išmokos neįskaičiuojamos).

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 19.

      Kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198?

      Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo nauja redakcija.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 20.

      Ar darbuotojų veikla už 2019 metus vertinama vadovaujantis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis?

      Ne, darbuotojai turi būti vertinami vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatomis (t.y. įvertinus labai gerai teikiama vertinimo išvada su siūlymu nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį ne mažiau kaip 15 % pareiginės algos pastoviosios dalies,  įvertinus gerai - ne mažiau kaip 5 %), bei 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”.

      Atnaujinta: 2020 01 27

    • 21.

      Kas pasikeitė biudžetinių įstaigų darbuotojų vertinime nuo 2020 m. sausio 1 d.?

      1. patikslintas kasmetinio veiklos vertinimo tikslas, numatant, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla vertinama ne tik pagal nustatytas metines užduotis, bet ir pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siekiant, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai priklausytų ir nuo kasdieninės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos, jam vykdant savo tiesiogines funkcijas;
      2. patikslinti procentiniai pareiginės algos kintamosios dalies, paskirtos įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ar gerai, dydžiai – įvertinus labai gerai nustatoma ne mažesnė kaip 15 procentų (buvo ne mažesnė kaip 10 proc.) pareiginės algos pastovioji dalis; gerai – ne mažesnė kaip 5 procentų (ankstesnėje redakcijoje šiuo atveju dydis nebuvo sukonkretintas) pareiginės algos pastovioji dalis;
      3. įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą nepatenkinamai, numatyta galimybė sudaryti rezultatų gerinimo planą (atsižvelgiant į Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su biudžetinės įstaigos vadovu gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų);
      4. numatyta, kad metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamiesiems metams gali būti nustatomi ir tuo atveju jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą ar darbuotoją, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai (ankstesnėje redakcijoje tokios galimybės nebuvo);
      5. taip pat numatyta galimybė nustatyti metines užduotis darbuotojui, grįžusiam iš vaiko priežiūros atostogų (anksčiau tokios galimybės nebuvo);
      6. nurodyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymui. Priėmus sprendimą pritarti motyvuotam siūlymui, šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos;
      7. numatyta galimybė darbuotojų vertinimą atlikti praleidus įstatyme nustatytus terminus (vertinimas atliekamas kasmet iki sausio 31 d.), jeigu darbuotojas sirgo, buvo komandiruotėje ar esant kitoms svarbioms priežastims – darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos;
      8. numatytą galimybė darbuotojui į veiklos vertinimo pokalbį stebėtojo teisėmis kviesti įstaigos darbuotojų atstovą, kuris Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įgyvendina darbuotojų atstovavimą (informavimą, konsultavimą, dalyvavimą darbdaviui priimant sprendimus) įstaigoje.

      Atnaujinta: 2020 01 27

  • Valstybinės pensijos ir kt. išmokos 5
    • 1.

      Kaip skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos?

      Už mirusius pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jei pretendentai atitinka nustatytas sąlygas.

      Našlių pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau  darbingumo, taip pat negaunantiems socialinio draudimo našlių pensijų.

      Našliai įgyja teisę į našlių pensiją už mirusius pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus tuo atveju, jei iki sutuoktinio mirties sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti neįgaliais iki sutuoktinio mirties, arba sukako tokį amžių ar pripažinti neįgaliais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našliai, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

       Našlių pensijos dydis – 20 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija.

      Valstybinės našlaičio pensijos skiriamos ir mokamos iki 18 metų, o jeigu našlaičiai pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų – iki gyvos galvos; vyresni kaip 18 metų – jeigu jie mokosi,  bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Našlaičių pensijos dydis – 30 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu yra vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. 

      Šias pensijas skiria: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo  komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos pirmininko  pavaduotojas. 

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Kokios I ir II laipsnio valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo sąlygos, koks pensijos dydis?

      Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

      Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. 8 340  60412).

      Asmenims už nuopelnus – ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau. 

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 3.

      Kas gali pretenduoti į valstybinę I ar II laipsnio pensiją?

      Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms, išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

      Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. (8 340)60412).

      Asmenims už nuopelnus - ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 4.

      Karo metais buvau perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą. Ar turiu teisę į kokią nors išmoką?

      Asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų  mainų atkeltiems į Lietuvą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinis statusas, yra skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jos skiriamos asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių. Kitokios išmokos nenumatytos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 5.

      Kokių dokumentų reikia valstybinei pensijai gauti turint 5 vaikus?

      Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.

      Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai ji neatitinka sąlygų valstybinei pensijai skirti.

      Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

      Dėl šių pensijų skyrimo motinos (tėvai) su prašymais (prašyme turi būti nurodyta, ar asmeniui nėra paskirta iš mokama valstybinė pensija) turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos dokumentus:

      1. asmens gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti visų vaikų kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);
      2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
      3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai (tėvui) nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;
      4. tais atvejais, kai daugiavaikių motinos arba tėvo bent vienam iš vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba)  nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.), – šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją;
      5. vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
      6. vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
      7. dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos  gyventojų registro, jeigu vaikų gimimo dokumentuose nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

      Dokumentus, nurodytus 3–7 punkte, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu minėtų duomenų nėra  atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose.

      Atnaujinta: 2020 02 13

  • Socialinis draudimas – pensijos 14
    • 1.

      Ar tiesa, kad gaunantiems socialinio draudimo pensiją ar kitą išmoką, bet nedeklaravusiems gyvenamosios vietos žmonėms gali būti nutrauktas pensijos mokėjimas?

      Socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai ar asmenys, besikreipiantys dėl šių išmokų skyrimo, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. To nepadarius, išmoka nebus skiriama (arba jos mokėjimas nutrūks).

      Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Kam priklauso kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas? Koks jų dydis?

      Mėnesio kompensacijos dydis – 136,4 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos. Kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kompensacijos gavėjo turimas pajamas.

      Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis.  

      Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos tik iki asmuo sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių.

      Teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai iki 1995 m. sausio 1 d. dirbę įstatymo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis. Tai yra:

      • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 10 metų, o moterys 7,5 metų požeminius darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų ir pareigų pirmajame sąraše;
      • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterys – 10 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų antrajame sąraše;
      • vyrai ir moterys dirbę ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų vietovėse, prilygintose Tolimosios Šiaurės rajonams;
      • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse;
      • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis;
      • vyrai, dirbę 25 metus, o moterys – 20 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąraše;
      • civilinės aviacijos darbuotojai vyrai, valdę oro skrydžius ir turėję dispečerio pažymėjimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterys – 10 metų;
      • civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojai vyrai, dirbę ne mažiau kaip 20 metų, moterys – 15 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame inžinerijos ir technikos darbuotojų pareigų sąraše;
      • artistai, turintys 20 (ir daugiau) metų kūrybinio darbo scenoje stažą.

      Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę laiko, nustatyto visai kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga ypatingomis darbo sąlygomis dirbtam laikui, jeigu tas laikas atitinka įstatymo nustatytus laikotarpius.

      Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo.

      Dėl kompensacijų skyrimo kreipiamasi į „Sodros“ teritorinį skyrių

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 3.

      Kokio dydžio bus išankstinė senatvės pensija?

      Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip, kaip socialinio draudimo senatvės pensija Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
      Sustabdžius išankstinės senatvės pensijos mokėjimą (pradedama dirbti, asmuo pradedamas drausti pensijų socialiniu draudimu), vėliau atnaujinamas iki tol mokėtos išankstinės senatvės pensijos dydis.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 4.

      Ar sumažės senatvės pensija, jei gausiu išankstinę senatvės pensiją?

      Sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensija skiriama iš naujo ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kurį asmeniui buvo mokėta išankstinė senatvės pensija. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų stažas (nuo 2022 m. šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 metais pasieks 42 metus 6 mėnesius).

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 5.

      Ar kiekvienas, neturintis pajamų, gali gauti išankstinę senatvės pensiją?

      Ne, reikia atitikti keletą sąlygų. Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

      1. iki Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
      2. turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių;
      3. negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos;
      4. nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
      5. atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

      Daugiau informacijos rasite šiame skyriuje.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 6.

      Kas gali gauti našlių pensiją?

      Našlių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, sutuoktiniui, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

      Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (nepriklausomai nuo našlio amžiaus sutuoktinio mirties metu), jei mirusysis bent minimalų stažą, reikalingą atitinkamos rūšies pensijos skirti, buvo įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus tuos asmenis, kurie iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją. Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991-06-01, dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.

      Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.

      Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, kuris 2021 m. yra 28,63 EUR. Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 7.

      Kas gali gauti našlaičio pensiją?

      Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

      Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 24 metų, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 26 metų, ir visą laiką nuo pripažinimo neįgaliaisiais išlieka nedarbingi ar iš dalies darbingi. Taip pat teisę gauti našlaičių pensiją turi švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

      Našlaičių pensijų dydis - 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas nuo valstybinės netekto darbingumo pensijos, nustatytos asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba senatvės pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensijas turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

      Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.
       

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 8.

      Jei žmogus yra sukakęs pensinį amžių, ar jam galima nustatyti darbingumo lygį?

      Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Šiems asmenims nustatomi specialieji poreikiai. Plačiau - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos svetainėje.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 9.

      Kam skiriamos netekto darbingumo pensijos? Koks turi būti stažas joms gauti?

      Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus.

      Stažas netekto darbingumo pensijai gauti

       

      Amžius

      Minimalusis stažas

      Būtinasis stažas

      21

      2 mėn.

      1 metai

      22

      4 mėn.

      1 metai

      23

      6 mėn.

      1 metai

      24

      8 mėn.

      1 metai 4 mėn.

      25

      10 mėn.

      1 metai 8 mėn.

      26

      1 metai

      2 metai

      27

      1 metai 2 mėn.

      2 metai 4 mėn.

      28

      1 metai 4 mėn.

      2 metai 8 mėn.

      29

      1 metai 6 mėn.

      3 metai

      30

      1 metai 8 mėn.

      3 metai 6 mėn.

      31

      1 metai 10 mėn.

      4 metai

      32

      2 metai

      4 metai 6 mėn.

      33

      2 metai 2 mėn.

      5 metai

      34

      2 metai 4 mėn.

      5 metai 8 mėn.

      35

      2 metai 6 mėn.

      6 metai 4 mėn.

      36

      3 metai

      7 metai

      37

      3 metai 6 mėn.

      7 metai 8 mėn.

      38

      4 metai

      8 metai 4 mėn.

      39

      4 metai 6 mėn.

      9 metai

      40

      5 metai

      10 metų

      41

      5 metai 6 mėn.

      11 metų

      42

      6 metai

      12 metų

      43

      6 metai 6 mėn.

      13 metų

      44

      7 metai

      14 metų

      45

      7 metai 6 mėn.

      15 metų

      46

      8 metai

      16 metų

      47

      8 metai 6 mėn.

      17 metų

      48

      9 metai

      18 metų

      49

      9 metai 6 mėn.

      19 metų

      50

      10 metų

      20 metų

      51

      10 metų 6 mėn.

      21 metai

      52

      11 metų

      22 metai

      53

      11 metų 6 mėn.

      23 metai

      54

      12 metų

      24 metai

      55

      12 metų 6 mėn.

      25 metai

      56

      13 metų

      26 metai

      57

      13 metų 6 mėn.

      27 metai

      58

      14 metų

      28 metai

      59

      14 metų 6 mėn.

      29 metai

      60

      15 metų

      30 metų

      61

      15 metų

      31 metai

      62

      15 metų

      32 metai

      63

      15 metų

      33 metai

      64

      15 metų

      34 metai

      65

      15 metų

      35 metai

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 10.

      Kada galima perskaičiuoti pensiją?

      Jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.

      Duomenis apie pajamas, gautas iki 1994 m. sausio 1 d. galima pateikti tik tuo atveju, jei 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus mokama papildoma pensijos dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Dirbantiems pensijų gavėjams nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės ir netekto darbingumo pensijos kiekvienais metais naujinamos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 11.

      Iš ko susideda socialinio draudimo senatvės pensija?

      Senatvės pensija lygi bendrosios ir individualiosios pensijos dalių sumai.
      Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama β × B,
      β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo,
      B – bazinė pensija (dydis eurais),
      Individualioji pensijos dalis lygi V × p,
      V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius,
      p – apskaitos vieneto vertė eurais.
      Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, naudojami skiriant ir apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas, bus indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį.
      Nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis – 198,29 EUR.
      Nuo 2021 m. sausio 1 d. apskaitos vieneto vertė – 4,17 EUR.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 12.

      Koks yra senatvės pensijos amžius?

      Senatvės pensijos amžius nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. ilginamas 4 mėnesiais moterims ir 2 mėnesiais vyrams.

      Savo pensinį amžių galite sužinoti, pasinaudoję šia skaičiuokle.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 13.

      Koks yra stažas socialinio draudimo senatvės pensijai gauti?

      Minimalus pensijų socialinio draudimo stažas – 15 metų. Būtinasis – 35 metai, bet jis didinamas palaipsniui.
      Nuo 2018 m. būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai didinamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks 35 metus (2027 metais). 2021 m. būtinasis stažas senatvės pensijai yra 32 metai.
      Pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už jus moka privalomas pensijų socialinio draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims).
      Nuo 1995 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio  per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

      Atnaujinta: 2021 01 04

    • 14.

      Ar galima nustatyti tėvystę po sugyventinio mirties? Ar gali tokiu atveju vaikas gauti našlaičių pensiją? Kur kreiptis?

      Dėl tėvystės nustatymo Jūs turite kreiptis tik į teismą. Jeigu tėvystė būtų nustatyta ir būtų tenkinamos įstatymu nustatytos sąlygos (stažo reikalavimas ir kt.), tai dėl teisės į našlaičių pensiją turite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.

      Atnaujinta: 2020 02 13

  • Socialinis draudimas – išmokos 6
    • 1.

      Jei mokykloje paskelbtas karantinas, o mano vaikas neserga, ar galiu imti nedarbingumą jo priežiūrai?

      Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei  (įtėviui)  ar  globėjui iš „Sodros“ lėšų  pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko  priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. „Sodra“ moka ligos išmokas už ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus vaikus, kurie prižiūrimi dėl karantino.

      Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“. Tai nurodyta Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse.

      Už vaikus, kurie nepatenka į ikimokyklinukų, priešmokyklinukų ar pradinukų grupę, nedarbingumo pažymėjimai taip pat gali būti išduoti, tačiau už juos išmokos nėra skiriamos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Koks minimalus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d.?

      Šios išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 6 bazines socialines išmokas (6x40) – 240 eurų. Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.

      Plačiau apie socialinio draudimo išmokas.

      Atnaujinta: 2021 08 26

    • 3.

      Ar galima išeiti į vaiko priežiūros atostogas, neišėjus į nėštumo ir gimdymo atostogas?

      Galima.  Jeigu moteris yra išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogos prasideda pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogų laikui.  Jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogos nebuvo išleista, teisę į vaiko priežiūros atostogas ji įgyja nuo vaiko gimimo dienos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 4.

      Kokia yra ligos išmokos mokėjimo tvarka?

      Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Darbdavio mokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

      Neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenims ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. apskaičiuojama iš asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2020 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 5.

      Kaip mokama ligos išmoka, kai asmuo slaugo sergantį šeimos narį?

      Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokama iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos slaugymo dienos ir yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
      Nuo  2018  m. sausio 1 d. vaikus (anūkus) slaugyti ir ligos išmoką gauti gali ir teisę į šią išmoką turintys seneliai.
       

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 6.

      Kada mažinama vaiko priežiūros išmoka? 

      Pirmaisiais vaiko priežiūros metais gavus iš vykdomos darbinės veiklos pajamų ir (ar) išmokų iš „Sodros“ biudžeto, vaiko priežiūros išmoka mokama kaip jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

      Antraisiais  vaiko  auginimo metais vaiko priežiūros išmoka nepriklauso nuo gautų pajamų ir mokama viso dydžio.

      Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą.

       

      Atnaujinta: 2021 08 26

  • Garantinis ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai 4
    • 1.

      Kas moka įmokas į Garantinį fondą?

      Į Garantinį fondą  0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:

      - Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;

      fiziniai asmenys (ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla);

      valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 2.

      Kokie išmokų dydžiai skiriami iš Garantinio fondo ir kokiam tikslui jie skirti?

      Darbdaviui tapus nemokiam, iš Garantinio fondo mokamos šios darbuotojams priklausančios išmokos:

      1. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančioms 6 mėnesinių algų dydžio (toliau – MMA).  Tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimų sumos neviršija 6 MMA, darbuotojui išmokama patvirtinto reikalavimo šių sumų dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija 6 MMA, darbuotojui išmokama 6 MMA dydžio išmoka;

      2. Mokesčiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurie skaičiuojami nuo darbuotojams priskaičiuotų sumų, mokėti, kaip nurodyta Garantinio fondo nuostatuose;

      3. Kredito pervedimams dėl išmokų iš Garantinio fondo pervedimo į darbuotojų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose) apmokėti pagal šių kredito įstaigų (jų filialų) įkainius. Jeigu išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose), su šių išmokų pervedimu susijusios išlaidos atlyginamos iš jų gavėjui skirtų išmokų iš Garantinio fondo. Jeigu kredito pervedimui apmokėti naudojamos Garantinio fondo lėšos, kai išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtose kredito įstaigose (jų filialuose), viršija darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo sumą, išmokos iš Garantinio fondo šiam darbuotojui nepervedamos;

      4. Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms apmokėti finansų ministro nustatyta tvarka.

      .

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 3.

      Kas yra Ilgalaikio darbo išmokų fondas ir kas turi teisę gauti išmokas?

      Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti.

      Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

      Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos

      Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2020 02 13

    • 4.

      Kokie išmokų dydžiai yra skiriami iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir kaip apskaičiuojamas išmokos dydis?

      Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos

      Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

      Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:

      • dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – 77,58 procento jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
      • išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – 77,58 procento jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
      • išdirbusiam daugiau nei 20 metų – 77,58 procento jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

      Darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal tam darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių dvylikos mėnesių darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

      Apskaičiuojant asmens vidutinį mėnesio darbo užmokestį, įskaitomos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos toje darbovietėje, iš kurios asmuo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Valstybinio socialinio draudimo išmokos neįskaitomos.

      Atnaujinta: 2020 02 13

  • Įdarbinimas užsienyje ir Lietuvoje 1
    • 1.

      Kuo skiriasi darbo ir paslaugų sutartys? Kas jose turi būti nurodoma?

      Su tarpininkavimo įdarbinant užsienyje agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Prieš pasirašant ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jokiu būdu negali tai vykti neapibrėžtai, sakant „vietoj pamatysite“ ir panašiai. Jei kas nors neaišku – nebijokite klausti.

      Tarp darbuotojo ir surasto darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.  Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka. Patarimas ketinantiems įsidarbinti – visada atidžiai skaitykite sutartis, konsultuokitės su teisininkais, jei kyla klausimų.

      Atnaujinta: 2020 02 12