• Išmokos vaikui - vaiko pinigai (nuo 2018 m.) 21
    • 1.

      Man kyla įtarimų dėl to, kad alga 2018 m. sausį dėl PNPD panaikinimo sumažėjo daugiau nei turėtų, kaip išsiaiškinti, ar viskas tvarkoje?

      Nuo 2018 m. įsigaliojo mokestiniai pakeitimai, kurių tikslas skurdo mažinimas didinant pajamas mažai uždirbantiems. Daugiausia klausimų keliantys pokyčiai – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimas ir perėjimas prie tiesioginių išmokų už vaikus atsisakant papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD). Įsigaliojus šiems pokyčiams, daugeliui gali kilti klausimų skaičiuojant gaunamas pajamas ir vertinant pokyčių naudą.

      Norime atkreipti dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. visiems asmenims be vaikų, kurių atlyginimas yra didesnis nei 310 eurų ir mažesnis nei 1160 eurų, padidėjo grynosios pajamos „į rankas“. Viso to priežastis yra padidintas pagrindinis neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD).

      Asmenų, kurie augina vaikus, situacija tokia: grynosios pajamos „į rankas“ dėl panaikinto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sumažėjo, tačiau tas sumažėjimas dėl minėtų pokyčių negalėjo būti didesnis už išmoką vaikui, kuri yra mokama nuo 2018 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunančių asmenų grynųjų pajamų „į rankas“ sumažėjimą kompensuoja nauja išmoka vaikams, o mažesnes pajamas gaunančių šeimų atveju – nauja išmoka vaikams gerokai viršija sumą, kurią tokios šeimos iki šiol gavo per papildomo NPD taikymą.

      Patarimai, kaip išvengti nesusipratimų su vaiko pinigais ir PNPD skaičiavimais:

      1. Nepainioti PNPD su NPD. NPD šiemet dar padidintas ir sudaro 380 Eur.

      2. Skaičiuojant PNPD naudos praradimus abiems tėvams nepamiršti dalinti PNPD naudą per pusę. Jei šeima taikydavo PNPD abiems tėvams, nauda už vaiką vienam tėvui buvo maksimaliai 15 Eur.

      3. Įsidėmėti, kad PNPD nauda už vieną vaiką abiems tėvams niekada nebuvo daugiau nei 30 Eur. Vaiko pinigai šiemet yra 30 eurų kiekvienam vaikui, o vėliau bus didinami.

      4. Kaip gauti PNPD už gruodį? Jeigu alga už 2017 m. buvo išmokėta gruodžio mėn., tai PNPD dar buvo taikomas. Jeigu alga buvo išmokėta 2018 m. sausio mėn., tai PNPD nebegali būti taikomas.  Gyventojas GPM permoką, susidariusią dėl gruodžio mėn. nepritaikyto PNPD, galės susigrąžinti teikdamas metinę pajamų deklaraciją.

      5. Atkreipkite dėmesį, kad jeigu pernai Jums priklausantis PNPD buvo netaikytas arba buvo taikytas nepilna apimtimi, Jūs galite susigrąžinti  susidariusią GPM permoką pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

      6. Prisiminti, kad PNPD pakeitimo išmokomis vaikui poveikis asmens ar šeimos pajamoms, bet kokiu atveju yra neutralus arba teigiamas ir negali būti neigiamas.

      Atnaujinta: 2018 02 09

    • 2.

      Aš neturiu kur deklaruoti gyvenamosios vietos, ar tokiu atveju galiu gauti vaiko pinigus?

      Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas Išmokų vaikams įstatymas ir teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Ar bus grąžinama išmoka nuo sausio, jei kreipsiuos, pvz., kovą? 

      TAIP. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad visiems tėvams įgijus teisę į išmoką vaikui nuo sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2018 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2018 m. sausio 1 d.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 4.

      Kaip gaunamos išmokos tada, kai tėvai išvykę iš Lietuvos, bet vaikas gyvena Lietuvoje su seneliais arba jei tėvai išvykę kartu su vaikais – deklaravę tai arba nedeklaravę?

      Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo jie gali, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

      Išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui skiriama tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje.
       

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 5.

      Kokie reikalavimai keliami, kad vaikas galėtų gauti vaiko pinigus, kai tėvai deklaravę išvykimą?

      Išmoką vaikui turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, ir visi kiti Išmokų vaikams įstatyme nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Išmokų vaikams įstatymui asmens teisė gauti išmoką nebesiejama su pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, todėl asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi teisę gauti išmoką ir pagal faktinę gyvenamąją vietą.

      Atkreiptinas dėmesys, kad išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo (t. y. kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką). Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymėtina, kad pagal reglamentus, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

      Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ukrainoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.
       

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 6.

      Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis vaiko tėvas, kuris yra ne Lietuvos Respublikos pilietis? 

      Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 7.

      Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis 18 metų sulaukęs asmuo?

      Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis galės kreiptis pats.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 8.

      Jei mano vaikas taps pilnametis 2018 m. sausio mėnesį – ar aš turiu teisę dar kreiptis dėl vaiko išmokos?

      Tėvai turi teisę kreiptis dėl išmokos vaikui iki jis mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (t. y. vidurinėje ar profesinėje mokykloje), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 9.

      Ar gali kreiptis ne vien tėvas/mama, bet ir seneliai?

      Seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, galės kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvus ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 10.

      Ar reikia atidaryti atskirą sąskaitą vaikui?

      Nebūtinai, išmoka vaikui gali būti pervedama į vaiko tėvo ar motinos, globėjo (rūpintojo) vardu atidarytą banko sąskaitą. Išmoka taip pat gali būti išmokama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje ar savivaldybės (seniūnijos) kasoje (jeigu kasa yra).

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 11.

      Kada išmoka pasieks mūsų sąskaitą?

      Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

      Atnaujinta: 2018 01 05

    • 12.

      Jei anksčiau išmokos negaudavome, bet nuo sausio 1 d. įgysime tokią teisę, ar būtina suskubti kreiptis jau sausį, kad nebūtų praleisti kokie nors terminai?

      Prašymus dėl išmokos vaikui skyrimo bus galima teikti nuo 2018 m. sausio 1 d. Svarbu tai, kad išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad visiems tėvams įgijus teisę į išmoką vaikui nuo sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2018 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, nėra būtinybės kreiptis jau 2018 metų pradžioje.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 13.

      Ar bus tikrinamos visų vaikų gyvenimo sąlygos?

      Gyvenimo sąlygos bus tikrinamos ne visų šeimų, auginančių vaikus. Išmokos vaikui esmė – kad būtų užtikrinami vaiko interesai. Dėl to gyvenimo sąlygos gali būti tikrinamos tik šeimose, susiduriančiose su socialine rizika, užtikrinant su šeima dirbančio socialinio darbuotojo pagalbą,kuriam rekomendavus bus parinktas vaiko poreikius užtikrinantis išmokos mokėjimo būdas.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 14.

      Ar vaikų globos namuose ar šeimynose augantys vaikai galės gauti vaiko pinigus?

      Universalią išmoką vaikui (30 eurų) galės gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 15.

      Ką daryti tam, kuris jau 2017 m. pradėjo gauti vaiko išmoką – ar kreiptis papildomai?

      Jeigu išmoka vaikui buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d. ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, išmokos mokėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. bus tęsiamas be atskiro tėvų (globėjų) prašymo ir išmokos dydis bus perskaičiuojamas bei išmoka mokama iki paskirtos išmokos nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos.

      Pavyzdžiui, kai išmoka vaikui paskirta laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio mėnesio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., išmokos dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. bus perskaičiuojamas (pridedant 30 eurų už kiekvieną vaiką) ir išmoka mokama iki 2018 m. lapkričio 15 d.

      Pasibaigus šiam išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, dėl tolesnio išmokos skyrimo reikėtų kreiptis iš naujo.

      Atnaujinta: 2018 02 09

    • 16.

      Kokius dokumentus nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, reikės pateikti kreipiantis dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui?

      Primename, kad išmokos vaikui, kuri bus papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar.

      Taigi, kai kreipsis nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turės patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2018 metais, vertinamos 2017 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo 1,5 VRP dydžio (183 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikės, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba.Tuo atveju,  jeigu pajamos einamaisiais metais sumažėja, vaiko tėvai turės pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui.

      Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. 

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 17.

      Kaip reikės kreiptis dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui gausioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų) ar nepasiturinčioms šeimoms, (auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus)?

      Kreipimosi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui būdai tokie patys, kaip ir kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui – elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą http://www.spis.lt/ arba tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją ir raštu pateikus prašymą.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 18.

      Kaip reikės kreiptis dėl universalios išmokos vaikui? Ar kasmet, ar vieną kartą?

      Dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur) reikėtų kreiptis nuo 2018 m. sausio 1 d. Pateikti prašymą išmokai gauti bus galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur) papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8.

      Prašymą išmokai gauti bus galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios 30 Eur išmokos vaikui nereikia.

      Asmenys, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. kreipsis dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur), prašymą išmokai gauti pateiks tik vieną kartą ir išmoka bus paskirta iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, turės kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 19.

      Ar gausioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų) bus papildomai skiriama išmoka vaikui?

      Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turės teisę papildomai gauti išmoką vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų: vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 euro, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 euro. Tai reiškia, kad iš viso vienam vaikui būtų mokama atitinkamai 58,5 arba 45,2 euro.

      Pavyzdžiui, jei tris vaikus (vienas iš kurių iki 2 metų amžiaus) auginanti šeima, kurioje kiekvienas iš tėvų gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), nuo 2018 m. sausio 1 d. gaus 30+30+30+28,5+15,2+15,2 =148,9 euro. (Šis pavyzdys nereiškia, kad gali pretenduoti tik MMA gaunantys tėvai.)

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 20.

      Ar šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, bus papildomai skiriama išmoka vaikui?

      Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turės teisę gauti papildomai išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP (183 eurai): vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 euro, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 euro. Tai reiškia, kad iš viso vienam vaikui būtų mokama atitinkamai 58,5 arba 45,2 euro.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 21.

      Kokio amžiaus vaikai galės gauti vaiko pinigus?

      Išmokų vaikams įstatymu įteisintas išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimas visiems vaikams kaip universali išmoka – kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio (30 eurų) išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.

      Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 21 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. Todėl, siekiant nediskriminuoti neįgalių vaikų ir užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti ,,vaiko pinigus“  iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgys vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama  iki 21 metų.

      Atnaujinta: 2018 03 22

  • Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas 6
    • 1.

      Ar tėvams bus kokių nors pasikeitimų, norint kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kai ji bus centralizuota?

      Ne, jie galės kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių pagal savo gyvenamąją vietą, kaip ir dabar.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Ar nuo liepos vaiko teisių apsaugos darbuotojai rūpinsis tik smurto prieš vaikus klausimais?

       

      Žinoma, ne vien. Jie kaip ir dabar, reaguos į bet kokius pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, taip pat ir nesusijusius su smurto naudojimu prieš vaiką, dalyvaus pagalbos šeimai organizavimo procese, atstovaus vaiko interesams teismuose ir kitose administracinėse institucijose, rūpinsis globos vaikui organizavimu / inicijavimu, organizuos įvaikinimą, konsultuos / tarpininkaus vaiko tėvams sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais, vykdys vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo savivaldybėse stebėseną, bendradarbiaus su savivaldybėmis įgyvendinant vaiko gerovės gerinimo priemones ir kt. 

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Jei vaikas pasiskųs, kad yra mušamas, švietimo, medicinos darbuotojui arba jie patys pastebės smurtavimo požymius – ar tokie atvejai bus vertinami ir sprendžiami kitaip nei iki šiol?

      Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja asmenis, kurių darbas susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, turinčius informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nedelsiant apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba policiją. Taip pat įstatymas numato tokių asmenų atsakomybę, jiems šios pareigos neįvykdžius. Taigi, kiekvienas su vaikais dirbantis specialistas turės naudotis aiškia schema, kam pranešti ir kokiu atveju, kad būtų išvengta didesnės nelaimės. Savo ruožtu, vaiko teisių apsaugos specialistai privalės reaguoti į kiekvieną tokį pranešimą bei pagal vienodą standartą įvertinti vaiko situaciją bei pagal teisės aktuose įtvirtintus kriterijus nustatyti grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – paims vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Gi atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas – vaiko teisių apsaugos specialistui nustačius pirmą arba antrą grėsmės vaikui lygį, pasitelks specialistų komandą, su kuria spręs pagalbos šeimai teikimo ir kt. klausimus. Į atvejo vadybos procesą būtinai bus įtrauktas ir vaiko teisių apsaugos specialistas.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 4.

      Ar su savivaldybėmis tariamasi dėl būsimos centralizacijos?

      Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM atstovai jau aplankė visas savivaldybes, kuriose susitinka su Vaiko teisių apsaugos skyriais, taip pat su savivaldybių administracijų atstovais, merais ir kt. Taip pat kaip ir socialinės apsaugos ir darbo ministro bei politinės komandos vizituose informuojama apie liepos 1 d. įsigaliosiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naujoves, pristatomas naujas tarnybos struktūros projektas, darbuotojų vaidmuo, funkcijos naujoje sistemoje, jų perkėlimo tvarka ir kita aktuali informacija. Su administracijos vadovais aptariamas tarnybos ir savivaldybės tolesnis bendradarbiavimas vaiko gerovės klausimais. Daugiau apie susitikimus rasite www.vaikoteises.lt svetainėje.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 5.

      Kada prasidės mokymai vaiko teisių apsaugos darbuotojams?

      Šių metų balandžio–gegužės mėnesiais.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 6.

      Kas vyks Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje nuo liepos 1 d.?

      Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: šiuo metu deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija bus keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Vaiko teisių apsaugos skyriai šiuo metu yra pavaldūs savivaldybėms. Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija taps Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Šiuo metu savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai bus perkelti į minėtą instituciją ir dirbs pagal teisės aktuose nustatytus vienodus standartus, taip pat teisės aktuose bus nustatyti aiškūs vaiko teisių apsaugos specialistų ir kitų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų veikimo algoritmai.


      Vaiko teisių apsaugos centralizavimo tikslas yra sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos apsaugant ir ginant kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus formavimą ir taikymą savivaldybėse, operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir greitą teisėtų sprendimų priėmimą, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą, pagalbos suteikimą kiekvienam vaikui Aiškūs ir pagrįsti grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijai, esant būtinumui, padės nustatyti, ar reikia vaiką paimti iš šeimos (patvirtinus teismo leidimu).


      Kartu įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, kad vaikui ir šeimai būtų užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba.
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

  • Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas – darbuotojams 16
    • 1.

      Kokia bus mano kategorija, kai būsiu perkeltas dirbti į Tarnybą? Šiuo metu kategorija yra 10.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedu, po perkėlimo bus 10 kategorija. Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis numato, kad karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 2.

      Ar visi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bus perkelti? 

      Taip, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 43 straipsnio 1 dalimi visiems vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams bus įteikti darbo pasiūlymai. Vadovaujantis Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis bus pateikti darbo pasiūlymai į tas darbo pozicijas, kurios numatytos naujoje struktūroje po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, t. y. į sekretoriaus (referento) arba budėtojo.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 3.

      Esu 12 kategorijos 1 klasės, ar kartu persikelia ir klasė?

      Taip, persikelia. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 48.2 punktas numato, kad valstybės tarnautojui paliekama iki perkėlimo arba paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas suteikta kvalifikacinė klasė.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 4.

      Esu skyriaus vedėja, ar man bus pasiūlytas darbas?

      Taip, visiems vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams bus įteikti darbo pasiūlymai, tarp jų ir vedėjams. Vedėjams bus pasiūlytos patarėjų pareigybės (A12-A14) kategorijos.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 5.

      Mano išsilavinimas nėra socialinio darbo, ar po 2018 m. liepos 1 d. galėsiu dirbti Tarnyboje?

      Taip, neatsižvelgiant į Jūsų išsilavinimą, Jums bus pasiūlyta darbo vieta Tarnyboje. Nauji kvalifikaciniai reikalavimai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, bus taikomi naujai priimamiems darbuotojams nuo 2018 m. liepos 1 d.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 6.

      Esu pensininkė, ar po 2018 m. liepos 1 d. būsiu perkelta į Tarnybą? 

      Taip, Jūs būsite perkelta, jei atitiksite Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje numatytas sąlygas. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalis numato 65 metų amžiaus cenzą iki kada gali būti vykdomos valstybės tarnautojo pareigos, tačiau valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 7.

      Iki pensijos man liko 9 mėnesiai, ar galėsiu dirbti Tarnyboje po 2018 m. liepos 1 d.?

      Taip, Jūs būsite perkelta. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalis numato 65 metų  amžiaus cenzą iki kada gali būti vykdomos valstybės tarnautojo pareigos, tačiau valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 8.

      Nevairuoju automobilio, ar po 2018 m. liepos 1 d. galėsiu dirbti Tarnyboje, nes girdėjau, kad vairuotojų neturėsime?

      Galėsite, jei Jūsų pareigybė nebus susijusi su nepertraukiamu funkcijų vykdymu po darbo, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 11 punkte nėra numatytas reikalavimas turėti teisę vairuoti automobilį.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 9.

      Dirbu skyriaus vyriausiąja specialiste vaiko teisių apsaugos skyriuje, ar galėsiu pretenduoti į apskrities skyriaus vedėjo poziciją? Daug metų dirbu skyriaus vedėja, ar galėsiu dalyvauti konkurse apskrities skyriaus vedėjos pozicijai?

      Taip, Jūs galėsite dalyvauti konkurse apskrities/miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybei užimti, jeigu atitinkate Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnyje keliamus reikalavimus valstybės tarnautojui t.y. turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, mokėti valstybinę lietuvių kalbą, būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų, turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą, turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą bei specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 10.

      Ar perėjus dirbti į Tarnybą persikelia valstybės tarnybos darbo stažas, ar jis nenutrūks?

      Taip, valstybės tarnybos stažas persikelia. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Perėjus dirbti iš savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus į Tarnybą, valstybės tarnybos stažas nenutrūks.
       

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 11.

      Esu vyriausioji specialistė, ar man reikės budėti po darbo, savaitgaliais ir švenčių dienomis?

      Ne, jums budėti nereikės. Budėjimą po darbo, savaitgaliais ir švenčių dienomis užtikrins kiekviename apskrities/miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbantys budėtojai. Budėtojai aptarnaus to apskrities/miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame jie bus įdarbinti, teritoriją.
       

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 12.

      Ar dirbdami Tarnyboje kiekvienoje savivaldybėje turėsime automobilį, ar turėsime vairuotoją?

      Taip, kiekviena savivaldybė bus aprūpinta transporto priemonėmis. Transporto priemones vairuos patys vaiko teisių apsaugos specialistai ir budėtojai, turintys B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 13.

      Ar kiekvienoje savivaldybėje turėsime sekretorių?

      Ne. Po 1 sekretorių (referentą) bus kiekviename Tarnybos teritoriniame padalinyje – apskrities/miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 14.

      Ar Tarnyboje yra profesinė sąjunga?

      Ne, Tarnyboje nėra įsteigta profesinė sąjunga. Vadovaujantis Darbo kodekso 171 straipsniu, Tarnyboje yra išrinkta Darbo taryba.

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 15.

      Kodėl skirstant etatus struktūroje vienose savivaldybėse buvo pridėta etatų, kitur išliko toks pats – nepadidėjo?

      Skirstant etatus buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus:
      - vidutinį vaikų skaičių tenkantį vienam VTAS specialistui regione,
      - vidutinį vaikų skaičių tenkantį VTAS specialistui,
      - vaikų globos įstaigų skaičių, globojamų vaikų skaičių,
      - policijos užregistruotus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje,
      - atstovavimą t.y. procesinių dokumentų skaičių,
      - VTAS dalyvavimą teisme,
      - VTAS dalyvavimą ikiteisminiame procese,
      - VTAS gautų pranešimų skaičių po 17 val. poilsio, švenčių dienomis 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais,
      - atstumą nuo apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iki savivaldybės.
      Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, buvo atlikta duomenų analizė ir ja remiantis paskirstyti etatai.
       

      Atnaujinta: 2018 04 19

    • 16.

      Kiek iš viso darbuotojų numatyta Tarnyboje po centralizacijos?

      Tarnyboje su centriniais ir teritoriniais skyriais po liepos 1 d. iš viso numatyta 516 etatų, o nuo spalio 1 d. – 644 etatai.

      Atnaujinta: 2018 04 19

  • Darbo santykiai 10
    • 1.

      Koks 2018 metų metinis vidutinis darbo dienų ir darbo valandų skaičius?

      2018 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei bus 20,9 darbo dienos, o  esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos.

      Darbo valandų skaičius patvirtintas toks: esant penkių darbo dienų savaitei nustatomos 166,8 darbo valandos, esant šešių darbo dienų savaitei – 167,2 darbo valandos.

      Tuo atveju, jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse bus nustatytas kitoks darbo laikas, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius nustatys pati įmonė, įstaiga ar organizacija.

      2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio įsakymu.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Ar darbuotojas yra atsakingas už tam tikrų jam patikėtų vertybių sugadinimą/praradimą, jeigu, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių?

      Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas) atsisakyta visiškos materialinės atsakomybės sutarčių kaip pagrindo neribotai darbuotojo turtinei atsakomybei kilti, tačiau paminėtina, jog tai nereiškia, kad darbuotojai apskritai yra atleidžiami nuo turtinės atsakomybės už jiems perduotų/patikėtų vertybių praradimą. Vienos darbo sutarties šalies padarytos žalos kitai darbo sutarties šaliai atlyginimą reguliuoja bendros žalos atlyginimo normos, įtvirtintos Darbo kodekso 151-157 straipsniuose. Įtvirtinus pagrindinį principą, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbinių pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą, toliau įtvirtinamos nuostatos, kuriomis siekiama šalių interesų pusiausvyros.

      Paminėtina, jog siekiant, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo būtų pagrįsta, turi būti nustatytas ne tik žalos padarymo faktas, tačiau ir darbo pareigų pažeidimas dėl paties darbuotojo kaltės, todėl yra labai svarbu numatyti ne tik pareigą darbuotojui saugoti tam tikras vertybes (pvz., pareigybės aprašymuose ar kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose), tačiau ir tinkamai bei atidžiai tvarkyti darbuotojams patikėto turto apskaitą, fiksuoti turto perdavimą darbuotojui ir tarp darbuotojų.

      Darbo kodekso 153 straipsnis įtvirtina darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas – darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio; teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Darbo kodekso 154 straipsnis apibrėžia ir atvejus, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, – žala padaryta tyčia; žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

      Nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti atsižvelgiama į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), į faktą, kiek kilusi žala yra būdinga darbdavio veiklai ir į komercinę ir gamybinę riziką, kuri tenka darbdaviui, į žalą padariusios šalies kaltės laipsnį ir veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo ir į kitos šalies kaltę ar atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, dėl kurio kilo žala. Papildoma darbuotojo apsauga numatyta teisės normoje, pagal kurią darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į darbuotojo finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

      Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visais atvejais darbdavio rašytiniu nurodymu darant išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, privalo būti laikomasi Darbo kodekso 150 str. 4-6 d. numatytų maksimalių išskaitų dydžių – išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, dydis negali viršyti 20 % išmokėtino darbo užmokesčio (kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus ar 4 dalyje numatytais tam tikrais specialiais atvejais – iki 50 %); iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 % išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

      Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumo, jų dydžio, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti šį darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą reglamentuoja Darbo kodekso 216 – 233 straipsniai.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Pagal Darbo kodekso 138 str. 1d. neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiamos 25 darbo dienos kasmetinių atostogų. Ar šios atostogos traktuojamos kaip pailgintos?

       

      Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja minimalios trukmės kasmetines atostogas labiau socialiai pažeidžiamai darbuotojų grupei, t. y. darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems. Taip pat Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja ir kitų rūšių atostogų, t. y. papildomų ir pailgintų atostogų, suteikimo tvarką ir darbuotojų, turinčių į jas, sąrašą.

      Teisę į pailgintas atostogas turi teisę darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, kategoriją. Konkreti nurodytų atostogų konkreti trukmė ir detalus darbuotojų sąrašas yra įtvirtintas Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės apraše, patvirtintame Nutarimu Nr. 496.
      Darbo kodekso 138 str. 1 ir 2 d. nuostatos nustato darbuotojų teisę į papildomas atostogas, ir šių atostogų trukmė ir suteikimo tvarką nustato Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

      Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, darytina išvada, kad Darbo kodekso 138 str. 1 d. nurodyta teisė darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, t. y. 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) ar 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), kurios nepriskirtinos nei pailgintoms, nei papildomoms atostogoms. 

       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 4.

      Pagal Darbo kodekso nuostatas darbdavys turi imtis priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje mažinti. Ką darbdavys šiuo atveju turi daryti?

      Darbo kodekso 31 str. 1 d. darbdaviui nustatyta pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (toliau – psichologinio murto prevencijos politika).

      Pagal Darbo kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys, organizuodamas pavaldžių darbuotojų darbą, gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. 

      Remiantis išdėstytu, darbdavys turi parengti ir suderinti su darbuotojų atstovais psichologinio smurto prevencijos politiką, kurioje, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklos sritį, būtų apibyrėta kokie veiksmai, neveikimas laikytini psichologiniu smurtu darbe; galimos psichologinio smurto formos; kur ir kaip gali kreiptis pagalbos smurto aukos ir smurtautojai. Taip pat labai svarbu politikoje numatyti pranešimų apie psichologinio smurto atvejus darbe ir jų registravimo tvarką. Tuo tikslu darbdavys turi paskirti asmenį, kuriuo darbuotojai pasitiki ir kuriam darbuotojai turėtų pranešti apie psichologinio smurto darbe atvejus.

      Su šiuo dokumentu turi būti pasirašytinai supažindintas kiekvienas darbdavio darbuotojas.

      Darbo teisės specialistai siūlo šiuos psichologinio smurto prevencijos darbo aplinkoje užtikrinti veiksmus: 1. gerinti psichosocialinę aplinką (normalus darbo krūvis, aiškios atsakomybės ribos, teisingas apmokėjimas, konfliktinių situacijų sprendimas, besitęsiančio streso vengimas); 2. registruoti smurto atvejus ir juos analizuoti; 3. ugdyti organizacijos kultūrą; gerinti fizinę darbo aplinką; 4. informuoti ir mokyti darbuotojus; 5. suteikti psichologinę pagalbą smurto aukoms (psichologinė konsultacija, laisvos dienos); 6. nubausti smurtautojus (pokalbis, psichologo konsultacija). 

      Iš dalies darbdaviui, įgyvendinant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, padės profesinės rizikos psichosocialinių veiksnių vertinimas. Psichosocialinio veiksnių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Darbo kodekso, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.
      Darbdaviui formuojant psichologinio smurto prevencijos politiką  taip pat siūloma naudoti Lietuvai pritaikytą Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodiką – Streso darbe valdymo standartus, – paremtus gerąja praktika ir mokslo įrodymais  (detalesnę informaciją galima rasti: http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html).
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 5.

      Darbuotojas turi teisę į 4 kompensuojamo poilsio valandas, nes dirbo savo poilsio dieną, ir kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką. Ar darbdavys, esant darbuotojo prašymui, pridėti abu kompensuojamus poilsio laikus prie kasmetinių atostogų? Tokiu atveju, ar pridedamas jungtinis poilsio laikas gali būti apmokamas kaip kasmetinės atostogos, t. y. vidutinių darbo užmokesčiu?

      Darbo kodekso nuostatos nenumato draudimo darbuotojui su darbdaviu susitarti, kad prie kasmetinių atostogų būtų pridėtas kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. ir kompensuojamas poilsio laikas už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ta aplinkybė, kad minėtų rūšių kompensuojamas poilsis pagal galimybes gali būti suteiktas per vieną darbo dieną, pridedant ją prie kasmetinių atostogų, nesudaro prielaidos teigti, kad jis (kompensuojamas poilsis) virsta kasmetinių atostogų diena, ir tuo pagrindu keisti pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. numatytą apmokėjimą už kompensuojamąjį poilsį už komandiruotės laiką, t. y. už jį sumokant ne darbo užmokestį, o vidutinį darbo užmokestį.

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 6.

      Ar darbuotojui, dirbusiam savo poilsio ar švenčių dienomis ir už šį darbą pasirinkusiam kompensavimo būdą – poilsio laiką, pridedamą prie kasmetinių atostogų laiko, yra apmokamas faktiškai dirbtas laikas?

      Jeigu darbuotojas, dirbęs savo poilsio ar šventinę dieną, pasirenka kompensavimo būdą, numatytą Darbo kodekso 144 str. 5 d., t. y. poilsio laiko, pridedamo kasmetinių atostogų laiko, ir darbdavys sutinka su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, šiuo atveju darbuotojo poilsio ar švenčių dienomis faktiškai dirbtas laikas apmokamas kita tvarka, nei darbuotojas būtų pasirinkęs kitą kompensavimo būdą – dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tai yra aptariamas priklausantis darbuotojui dvigubas apmokėjimas yra padalinamas dviem darbuotojo pasirinktoms poilsio dienoms. Kompensuojamas poilsio laikas pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą apmokamas vidutiniu darbo užmokesčiu.


      Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 3 str. 8 d., 140 str. ir 120 str. nuostatomis, darbdavys gali įsivesti atitinkamą žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – darbas poilsio ar švenčių dienomis, kuris kompensuojamas apmokamu poilsio laiku, ir savo lokaliniuose teisės aktuose numatyti, kad skaičiuodamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį kasmetinėms atostogoms apmokėti, ir imdamas laikotarpį, į kurį patenka darbas poilsio ar švenčių dieną, kuris kompensuojamas poilsio laiku, netraukti tų valandų į vidutinį darbo užmokestį.


       Vertinant Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą, kad kompensuojamasis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, darytina išvada, kad šis kompensuojamasis poilsio laikas gali būti suteiktas tiek pridedant jį prie kasmetinių atostogų, tiek jį suteikiant ir bet kurią kitą darbo savaitės dieną. Šis kompensuojamasis poilsio laikas pagal savo paskirtį nėra laikytinas kasmetinėmis atostogomis, todėl jis gali būti suteikiamas ir darbo valandomis, priklausomai nuo to, kiek darbo valandų buvo dirbta poilsio ar švenčių dieną.
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 7.

      2017 m. liepos 1 d. neteko galios visos sudarytos su darbuotojais materialinės atsakomybės sutartys, taip pat ir kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartys.  Kaip darbdaviui, kurio veikla yra maisto / pramoninių prekių prekyba, apsaugoti savo turtinius interesus, kai darbuotojui / darbuotojų grupei yra perduodamos darbdavio materialinės vertybės (prekės)? Ar galimas susitarimas su darbuotojų grupe dėl solidarinės atsakomybės prekių vagystės sunaikinimo ar kt. atvejais?

      Darbo kodekso nuostatoms ir netekus galios materialinėms sutartims, sudarytoms iki 2017-06-30, darbo sutarties šalims išliko pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su materialinėmis vertybėmis, pagal darbo sutartį, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (24 str.), taip teisė į patirtą žalos atlyginimą. Normos, reglamentuojančios turtinių ir neturtinių darbo teisinių santykių šalių interesų apsaugą, yra įtvirtintos Darbo kodekso 31 str.: darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, o darbuotojas turi saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas, vadovaudamasis darbdavio nustatyta jam (darbdaviui) priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarka, turi naudotis perduotu turtu pagal jų tikslinę paskirtį. Aptariama tvarka neturi pažeisti Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Toks reglamentavimas sudaro prielaidą darbdaviui detaliai nustatyti jo vykdomai veiklai atitinkančią darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką.


      Pagal susiformuotą teisminę praktiką darbo teisinių santykių šalys įgyvendina teises ir pareigas, susijusias su materialinių vertybių apsauga, taip: darbuotojas įsipareigoja saugoti jam patikėtas materialines vertybes, o darbdavys – sudaryti sąlygas perduodamas vertybes darbuotojui išsaugoti, pasirūpindamas tinkamomis patalpomis, techninėmis ir kitokiomis apsaugos priemonėmis, organizuodamas darbą tokiu būdu, kad nesusidarytų prielaidos prarasti vertybes. Tam būtina užtikrinti darbuotojams realias galimybes priimti ir išduoti prekes, vesti jų apskaitą; kontroliuoti darbuotojus, kad būtų apribotos jų galimybės piktnaudžiauti, nevykdyti pareigų ar jas vykdyti aplaidžiai bei nuslėpti trūkumus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui darbdavys turi nustatyti tokias atsakomybės sąlygas, kurios išlaikytų pusiausvyrą tarp darbdavio intereso – apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimą jų praradimo atveju – bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neišsaugojus. Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016 40, 41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).


      Solidarioji skolininkų prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.


      Analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į draudimą sudaryti susitarimus dėl Darbo kodekse nustatytų teisių ir pareigų (Darbo kodekso 33 str. 5 d.), darytina išvada, kad darbdavys, patvirtindamas darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, joje turi numatyti detalų materialinių vertybių perdavimą darbuotojui / darbuotojų grupei, šių vertybių realizavimą ir apskaitą, kontrolę, taip pat jų apsaugos priemonių užtikrinimą. Su šia tvarka darbuotojai, dirbantys su materialinėmis vertybėmis, turi būti supažindinti pasirašytinai (Darbo kodekso 42 str. 4 d.). 
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 8.

      Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad nuo 2017 07 01 kalendorinės atostogų dienos nebus perskaičiuojamos į darbo dienas. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas, papildomos atostogos nuo 2017 07 01 skaičiuojamos darbo dienomis. Kaip prie kalendorinių dienų pridėti darbo dienas? 2017 06 30 sukaupta 100 k. d. atostogų, tame tarpe 20 k. d. papildomų atostogų už stažą. Nuo 07 01 už stažą suteikiama +3 d. d. Ar pirmiausia reikia išnaudoti seniausias sukauptas atostogas ir naujas papildomas dienas kaupti atskirai?

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-06-30 (toliau – 2002 m. DK), 165 str.  1 d. nustatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos.
      2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 126 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20  darbo dienų  (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama  šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių  trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuo DK įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki DK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 kalendorines dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

      Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.1 papunktyje nustatytam, kad papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti DK 127 str. 4 d.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK nuostatos nenumato, tačiau nedraudžia, nurodyto mišraus kasmetinių atostogų skaičiavimo būdo tam pačiam darbuotojui, tačiau šio būdo įgyvendinimo tvarka taip pat turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Ši tvarka neturi būti mažiau palankesnė, nei būtų taikoma įprasta kasmetinių ir papildomų atostogų skaičiavimo tvarka. Jeigu kolektyvinėje sutartyje tokia tvarka nėra numatyta, tai turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad iki 2017-07-01 sukauptos kasmetinės atostogos, sukauptos daugiau kaip už 3 darbo metus turi būti išnaudotos iki 2020 m. liepos 1 d., seniau sukauptos kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos pirmiausiai.

      Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje situacijoje kasmetinės atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o papildomos kasmetinės atostogos – darbo dienomis, ir siekiant išvengti atostogų skaičiavimo nesusipratimų, tikslinga būtų jas skaičiuoti atskirai. 
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 9.

      Darbuotoja 2015 m. gruodžio mėnesį buvo priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį metams. Padirbusi 8 mėnesius darbuotoja išėjo 2 metams vaiko priežiūros atostogų. Šios darbuotojos terminuotos darbo sutarties nutraukimo terminas yra perkeltas į pirmą darbo dieną, kai ji grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Ar darbdavys, nutraukęs su šia darbuotoja terminuotą darbo sutartį po 2017 m. liepos 1 d., t. y. įsigaliojus Darbo kodeksui, privalo sumokėti darbuotojai išeitinę išmoką?

      2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603 3 str. nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo  kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus.

      DK 7 str. 1 d. nustatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teisės normos.

      DK 69 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi  ilgiau  kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo  vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

      Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, DK 69 str. 4 d. nuostatos taikomos visoms terminuotoms darbo sutartims, kurios tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, nepriklausomai nuo to, kada jos buvo sudarytos, tačiau kurios nutraukiamos po 2017 m. liepos 1 d.
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 10.

      Ar į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių darbdavys – biudžetinė įstaiga, inicijuodamas darbo tarybos sudarymą, turi įtraukti tik pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus, ar ir valstybės tarnautojus? Ar valstybės tarnautojai gali būti darbo tarybos nariais?

      Remiantis Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalimi, darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.


      Atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik DK, manome, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas. 


      Paminėtina, jog darbo tarybos nariais gali būti ne tik darbuotojai, atitinkantys DK 170 str. 2 d. numatytus kriterijus (sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (arba trumpiau, jeigu visi darbuotojai yra išdirbę trumpiau nei 6 mėnesius),  bet taip pat ir šiuos kriterijus atitinkantys valstybės tarnautojai. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.


      Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai nepriklausomai nuo jų statuso. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

  • Kolektyvinės sutartys: naujasis Darbo kodeksas 7
    • 1.

      Kada panaikinamas kolektyvinės sutarties registravimas?

      Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

       

      Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 2.

      Ar pakeitus kolektyvinę sutartį reikia registruoti pakeitimus?

      Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 3.

      Kokie duomenys skelbiami kolektyvių sutarčių registre?

      Kolektyvinių sutarčių registre registruojami ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami šie duomenys:

      • kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;
      • profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas;
      • darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas;
      • registravimo kolektyvinių sutarčių registre data;
      • kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data;
      • kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 4.

      Kaip pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užregistruoti kolektyvinę sutartį?

      Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus: paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis; abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 5.

      Kuo vadovaujantis turi būti registruojamos kolektyvinės sutartys?

      Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu“ galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 6.

      Ar reikia registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje iki šio Darbo kodekso pasirašytas kolektyvines sutartis?

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje registruojamos tik nuo 2017 m. liepos 1 d. pasirašytos kolektyvinės sutartys. Pasirašytų iki šios datos registruoti nereikia.

      Atnaujinta: 2017 11 17

    • 7.

      Ar galioja iki šio Darbo kodekso sudarytos kolektyvinės sutartys?

      Visos iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.

      Atnaujinta: 2017 11 17

  • Įdarbinimas užsienyje ir Lietuvoje 2
    • 1.

      Nuo 2010 m. keitėsi įdarbinimo užsienyje tvarka. Ar tiesa, šiai veiklai nebereikia licencijų?

      Taip, nuo 2010 m. sausio mėn. šiai veiklai nebereikia licencijų.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Kuo skiriasi darbo ir paslaugų sutartys? Kas jose turi būti nurodoma?

      Su tarpininkavimo įdarbinant užsienyje agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Prieš pasirašant ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jokiu būdu negali tai vykti neapibrėžtai, sakant „vietoj pamatysite“ ir panašiai. Jei kas nors neaišku – nebijokite klausti.

      Tarp darbuotojo ir surasto darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.  Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka. Patarimas ketinantiems įsidarbinti – visada atidžiai skaitykite sutartis, konsultuokitės su teisininkais, jei kyla klausimų.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Neįgaliųjų integracija 8
    • 1.

      Kur internete skelbiamas socialinių įmonių sąrašas?

      Informacija apie socialines įmones skelbiama mūsų interneto svetainėje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Kur kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo pensininkui?

      Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-120/V-346 ,,Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ 2 punktą, specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikius (toliau vadinama – specialieji poreikiai) visiems asmenims (taip pat ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims) nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).

       

      Asmuo pirmiausiai turi kreiptis į savo gydantį gydytoją. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui specialiesiems poreikiams nustatyti būtinus dokumentus. Šiuo dokumentus asmuo pateikia NDNT, kuri priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

       

      Kartu norime pažymėti, kad specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarka ir nustatanti institucija nepasikeitė, t.y. specialiųjų poreikių lygį, kuris suteikia teisę naudotis neįgaliesiems taikomomis lengvatomis ir garantijomis, pensijos amžių sukakusiems asmenims ir toliau nustato bei neįgaliojo pažymėjimą išduoda gyvenamosios vietos savivaldybė.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kokia yra specialiųjų poreikių nustatymo tvarka?

      Specialieji poreikiai yra nustatomi ir teisės aktų numatyta tvarka tenkinami asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį.

       

      Pagal Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, 2 punktą, specialiuosius poreikius visiems asmenims nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – NDNT teritoriniai skyriai).

       

      Asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 

      -   specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 

      -   specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 

      - specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 

      -   specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Auginame neįgalų vaiką, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Girdėjome, kad tokios šeimos turi teisę gauti kompensaciją automobiliui įsigyti. Kur turėtume kreiptis?

      Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.  


      Dėl minėtos kompensacijos Jūs turite kreiptis į savivaldybės administraciją ir jai pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir kitus reikalingus dokumentus.

       

      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-07-08 įsakymas Nr. A1-234 „Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

      Atnaujinta: 2017 11 20

    • 5.

      Esu darbingo amžiaus neįgalusis. Pamečiau neįgaliojo pažymėjimą, kaip gauti dublikatą?

      Asmuo, pametęs ar dėl kitų priežasčių praradęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) išduotus dokumentus, turi raštu kreiptis į NDNT dėl dokumento dublikato išdavimo.

       

       Asmuo, norėdamas gauti dokumento dublikatą, NDNT pateikia šiuos dokumentus:
      * raštišką, motyvuotą prašymą dėl dokumento dublikato išdavimo, nurodant praradimo aplinkybes;
      * asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
      * informaciniuose leidiniuose (spaudoje) kopiją (skelbime būtina nurodyti dokumento pavadinimą, seriją, numerį, išdavimo datą);    
      * 3x4 dydžio spalvotą arba nespalvotą nuotrauką.

       

      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-12-30 įsakymas Nr. A1-343 „Dėl Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis ar neįgalumo lygis, tvarkos aprašo patvirtinimo“

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 6.

      Turiu judėjimo negalią, paaiškinkite, kuo skiriasi ženklas „Neįgalusis“ ir neįgaliojo kortelė, kur juos gauti?

      Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo tvarkos.

       

      Atsižvelgus į Neįgaliųjų reikalų tarybos pateiktus siūlymus, buvo nuspręsta, kad teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

      1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;

      2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;

       

      Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.

       

      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-10 įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

      Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos

       

      Neįgaliųjų reikalų taryba taip pat pasiūlė išplėsti asmenų ratą, kurie turi teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Suteikta teisė įsigyti kortelę:

      1. darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

      2. pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

      3. darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;

      4. asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

      5. pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

      6. darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

       

      Korteles išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Smulkesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje telefonu (8 5) 233 3320, (www.ndnt.lt).

       

      Norintieji gauti kortelę NDNT teritoriniam skyriui turi pateikti:

      1.  prašymą išduoti kortelę.

      2.  neįgaliojo pažymėjimą.

      3.  vairuotojo pažymėjimą.

      4.  3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą).

      Kortelė išduodama arba pakeičiama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Saugoti privalo pats asmuo. Mokestis už kortelių išdavimą ir keitimą neimamas. Juridiniams asmenims ši kortelė neišduodama.

       

      Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. V-127 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

       

      Seimas priėmė Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu užtikrinamos vienodos automobilių statymo lengvatos skirtingose savivaldybėse gyvenantiems neįgaliesiems. Įstatymas įsigaliojo nuo 2014 01 01.

       

      Nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenims palengvinta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarka  – pateikiant prašymą išduoti šią kortelę, nebereikia pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes NDNT informaciją apie asmeniui suteiktą teisę vairuoti lengvąjį automobilį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro gaus automatiniu būdu. Taip mažinama asmenų, besikreipiančių į NDNT, administracinė našta.

      Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis. Kai kuriose savivaldybėse rinkliava netaikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, vairuotojams, tačiau kitose ši rinkliava nustatyta. Įsigaliojus įstatymui visose savivaldybėse bus vienoda tvarka, pagal kurią vietinė rinkliava už automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, statymą savivaldybių tarybų nustatytose vietose automobiliams statyti nebus imama. Tokiu būdu bus užtikrintos visų neįgalių asmenų lygios teisės.

       

      Kortelės galios tol, kol truks darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.

      Atnaujinta: 2018 01 05

    • 7.

      Jei tėvai nesutinka su vaikui nustatytu neįgalumo lygio, ką jie turi daryti?

      Neįgalumo lygis (sunkus, vidutinis ar lengvas) vaikams nustatomas kompleksiškai vertinant ne tik sveikatos būklę, bet ir vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus. Norint nustatyti vaikui neįgalumo lygį Jūs turite kreiptis į Jūsų vaiko sveikatos priežiūros įstaigos gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) neįgalumo lygio vertinimui. Gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę,išduoda siuntimą į NDNT.

       

      Neįgalumo lygis nustatomas, asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų, atskirais atvejais sprendimas dėl asmens neįgalumo gali būti priimamas asmeniui nedalyvaujant.

       

      Pasikeitus asmens sveikatos būklei arba asmens tėvams nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu, NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą. Asmens tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo. Jeigu ir po pakartotinio vertinimo asmuo nesutinka su NDNT priimtu sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 8.

      Kokią paramą gali gauti neįgalieji, studijuojantys aukštosiose mokyklose? Kur reikia kreiptis del stipendijos gavimo?

      Finansinė pagalba teikiama neįgaliesiems atitinkantiems šias sąlygas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-08-29 nutarimas Nr.831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“):

      1. turi teisę aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;

      2. aukštojoje mokykloje pirmą kartą studijuoja:

      2.1. pagal pirmosios pakopos studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;

      2.2. pagal antrosios pakopos studijų programą

      2.3. trečiojoje pakopoje;

      2.3. neturi akademinių skolų pagal studijų programą ir (arba0 aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skirtų nuobaudų.

      Finansinė pagalba teikiama studijuojantiems neįgaliesiems:
      1) specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį (nuo 2016 m. sausio 1 d. 56,0 Eur);
      2) įstojusiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų ir studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose - 3,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (šiuo metu 121,6 Eur);

      3) įstojusiems į aukštąsias mokyklas 2009 metais ir vėliau, ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose - 3,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (šiuo metu 121,6 Eur).

       

      Pažangūs studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis gali gauti tikslinę išmoką (152 Eur per mėnesį) studijų prieinamumui užtikrinti. Ši parama yra skiriama įgyvendinant Europos socialinio fondo paremtą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“. Projektą įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partnerėmis – Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

       

      Finansinės pagalbos teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.ndt.lt

       

      Dėl finansinės pagalbos gavimo neįgalieji turi kreiptis į savo aukštąją mokyklą bei pateikti jai prašymą suteikti finansinę pagalbą ir neįgaliojo pažymėjimą.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas 19
    • 1.

      Kas nustato profesinio darbo patirtį?

      Tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma komisija, kuri padėtų įvertinti, ar dviejose pareigybėse nurodytos funkcijos gali būti laikomos tapačiomis, ar profesinio darbo patirtis gali būti užskaityta einant naujas pareigas ir pan.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Ar į profesinio darbo patirtį įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose?

      Į profesinio darbo patirtį turėtų būti įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose iki  vaikui sukaks 3 m., nes:
      1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti yra viena iš tikslinių atostogų rūšių,  kurių metu darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo tęsiasi visą atostogų laikotarpį;
      2) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs;
      3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybos stažą įskaitomas ir atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, laikotarpis.

      Teisės aktų aktualių redakcijų prašome ieškoti Teisės aktų registre
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Ar metų eigoje galima keisti (padidinti) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą?

      Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 10 dalyje numatyta prievolė būtinai numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, tačiau nedraudžiama keisti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pakeitus (nustačius naują darbo apmokėjimo sistemą) įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pareigybių koeficientus, jei pasikeitė pareigybių funkcijos, numatyti kiti reikalavimai, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimas taip pat pasikeitė asignavimai darbo užmokesčiui. Minėto įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos nustatymo kriterijai  detalizuojami pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį ir t.t., t.y. leidžia keisti pareiginės algos pastoviosios dalies dydį.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 4.

      Iki kada turi būti atliktas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimas?
       

      Darbuotojų įvertinimas bei įstaigos vadovo sprendimas pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl veiklos įvertinimo turi būti baigtas iki sausio 31 d.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 5.

      Kaip nustatomas socialinių paslaugų centre dirbančio psichologo pareigybės lygis? Pagal kurį Įstatymo priedą 3 ar 5 – turi būti mokamas pareiginė algos pastoviosios dalies koeficientas?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, psichologai yra priskiriami specialistų grupei. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas socialinių paslaugų centre dirbančiam specialistui turėtų būti nustatomas pagal Įstatymo 3 priedą. Įstatymo 5 priedas taikomas pareigybėms, nurodytoms Įstatymo 8 straipsnyje, visiems kitiems specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo 3 priede.

       

      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Koks reikalingas išsilavinimas užimti vienas ar kitas pareigas, sprendžia biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pareigybei priskirtų funkcijų sudėtingumą. Pvz., Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu 1548,  4 punkte nustatyti reikalavimai mokyklos psichologui, kurie priskirtini prie A1 pareigybės lygio.

      Atnaujinta: 2018 01 17

    • 6.

      Kokiam pareigybės lygiui priskiriamos darželio auklėtojų padėjėjos (C ar D)?

      Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, lopšelio darželio auklėtojų padėjėjos priskiriamos C lygio pareigybių grupei, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.


      Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbuotojai, neturintys būtino tai pareigybei išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2018 01 17

    • 7.

      Prašome pateikti darbo užmokesčio sistemos pagal įstatymo reikalavimus pavyzdžius.

      Atsakome į klausimą, pateikdami pavyzdžius dėl darbo apmokėjimo sistemos, kuriuose pateikti tik darbo apmokėjimo pavyzdiniai dydžiai. Konkrečias pareigybes ir konkrečius dydžius pagal kriterijus turi nusistatyti kiekviena biudžetinė įstaiga darbo apmokėjimo sistemoje (Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 2 d.).

       

      Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdžiai

      Atnaujinta: 2017 11 20

    • 8.

      Ar psichologo bei pagalbos mokiniui specialisto pareigybes, kurioms būtinas magistro laipsnis, galima priskirti prie A2 lygio?

      Psichologui bei pagalbos mokiniui specialistui taikoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“ 2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1548 nuostatomis, šioms pareigybėms pareigybių aprašymuose turėtų būti nurodytas A1 pareigybės lygis.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 9.

      Iki 2016 m. gruodžio 31 d. kai kuriems darbuotojams buvo paskirti priedai už skubių, svarbių darbų vykdymą, o kitiems – priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą. Koks turi būti nustatytas atlyginimas įsigaliojus Įstatymui?

      Ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. turi būti mokamas ne mažesnis darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) nei buvo nustatytas 2016 m. gruodžio mėn. Priemokos už laikino pobūdžio papildomų darbų vykdymą ar laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį šiuo atveju neturi būti jungiamos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 10.

      Ar Įstatyme vartojama sąvoka „profesinio darbo patirtis“ reiškia darbuotojo profesinę patirtį toje darbovietėje ar apskritai bendrą darbuotojo profesinę patirtį?

      Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis taip pat. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 30 straipsnį vaiko priežiūros atostogų metu darbo stažas nenutrūksta ir šiuo atveju į profesinę darbo patirtį įskaičiuojamas ir minėtas laikotarpis.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 11.

      Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ šiuo metu galioja ir ar galima vadovautis šio nutarimo nuostatomis?

      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 12.

      Darbuotojui už neatidėliotinų darbų vykdymą 2016 m. IV ketvirtyje buvo skiriamas 50 proc. priedas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Koks turi būti mokamas jam atlyginimas 2017 m., kai neatidėliotini darbai jau pasibaigę, o Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį.

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu iki 2016 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais), jam ne ilgiau kaip 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis. Vadinasi, 2017 m. turi būti mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo nustatytas ir mokamas 2016 m. gruodžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad priemokos už papildomą darbą į minėtą darbo užmokesčio sudėtį neįskaičiuojamos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 13.

      Įstatyme nustatyta, kad didesnis darbo užmokestis mokamas ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. Ar tai reiškia, jog didesnį darbo užmokestį privaloma mokėti iki 2018 m. sausio 31 d., ar gali būti mokama ir trumpiau? Jeigu galima, ar turi būti darbo sutarties šalių tarpusavio susitarimas, ar tai gali būti vienašališkas darbdavio sprendimas?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi siekiama, kad įsigaliojus Įstatymui darbo užmokestis nemažėtų ir data siejama su veiklos vertinimu, t. y. iki galimybės nustatyti darbuotojui pareiginės algos kintamąją dalį, siekiančią iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 14.

      Darbovietės skyriui vadovauja darbuotojas, turintis daugiau nei 20 m. vadovaujamo darbo patirtį ir profesinio darbo patirtį, tačiau turintis tik vidurinį išsilavinimą. Ar gali asmuo, pagal išsilavinimą priskirtinas į C kategoriją, užimti šias pareigas?

      Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojas eis ir toliau vadovo pareigas (A arba B, priklausomai nuo pareigybei keliamų reikalavimų), bet iki 2022 m. sausio 1 d. šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant jam išeitinės išmokos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 15.

      2016 m. darbuotojo pareiginė alga su priedu sudarė 1500 Eur. Remiantis Įstatymo nuostatomis, skaičiuojant darbuotojo pareiginę algą pagal koeficientus ji yra mažesnė 50 Eur. Kyla klausimas, kurį atlyginimą mokėti, kad nepažeisti Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies?

      Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo pagal šį įstatymą nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis, palyginti su buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu (tarnybinis atlyginimas su priedais) iki 2016 m. gruodžio 31 d., jam ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas buvęs darbo užmokestis, tai nustatant darbo sutartyje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 16.

      Kodėl 2017 m. be veiklos vertinimo negalima nustatyti kintamos dalies, o naujai pradėjusiam dirbti darbuotojui galima metams nustatyti 20 proc. kintamą dalį?

      Pareiginės algos kintamoji dalis jau dirbantiems darbuotojams galės būti mokama tik įvertinus jų veiklą už 2017 metus, todėl kintamoji dalis 2017 metais jiems nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dirbantiems darbuotojams, taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė, t.y. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis (taip pat ir su priedais), jeigu pagal darbo užmokesčio sistemą jiems nustatyta mažesnė pareiginės algos pastovioji dalis. Atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (ar taikoma nauja darbo apmokėjimo sistema, ar taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė) bei siekiant teisingo apmokėjimo už darbą, naujai priimamiems darbuotojams numatyta galimybė (ne pareiga) nustatyti iki 20 procentų kintamąją dalį, atsižvelgiant į darbuotojui keliamus uždavinius.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 17.

      Nuo 2017 m. vasario 1 d. darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, šio sumažinimo pagrindas buvo nurodytas naujo Įstatymo įsigaliojimas. Teigiama, kad Įstatymas nustato mažesnį darbo užmokestį nei gaunama šiuo metu. Kaip iš tikrųjų yra?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas“.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 18.

      Kaip traktuoti Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas: „mokamas ne mažesnis atlyginimas, nei iki Įstatymo įsigaliojimo“?

      Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis“, t. y. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį tarnybinis atlyginimas ir priedas (priemokos už papildomą darbą ir vienkartinės išmokos neįskaičiuojamos).

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 19.

      Kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198?

      Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Piniginė socialinė parama 3
    • 1.

      Ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, turintis II grupės invalidumą ir galintis per savaitę dirbti 4 valandas, turi teisę kreiptis į ES valstybės, kurioje jis laikinai gyvena, instituciją dėl pašalpos, skirtos mažas pajamas gaunantiems gyventojams? Ar jis nepraras teisės gauti II grupės invalidumo pensijos Lietuvoje?

      Asmenų, kuriems buvo taikomi kelių ES valstybių narių teisės aktai, arba kurie persikelia gyventi iš vienos ES valstybės narės į kitą, socialinę apsaugą reglamentuoja ES Tarybos reglamentas Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir reglamentas Nr. 574/72, nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką.

      Reglamentai paremti principu, kad kiekviena ES valstybė narė moka pensiją už joje įgytą socialinio draudimo stažą. Socialinio draudimo pensijos, paskirtos pagal vienos valstybės narės įstatymus, negali būti sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomas ar nutraukiamas jų mokėjimas tik dėl to, kad jų gavėjas persikelia gyventi į kitą valstybę narę.

      Jei kitoje valstybėje narėje, kur asmuo gyvena, jam yra paskirta socialinė parama, jis nepraras teisės gauti Lietuvoje paskirtos pensijos. Ar asmuo turi teisę gauti pašalpą, skirtą mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kitoje valstybėje narėje, priklauso nuo tos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl tokios pašalpos gavimo. Tačiau besikreipiant dėl pašalpos, asmuo turi informuoti tos valstybės įstaigą, kad Lietuvoje gauna II grupės invalidumo pensiją, nes kita valstybė turi teisę atsižvelgti į jo pajamas (pensijas ar pašalpas) gaunamas kitose valstybėse narėse.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Kur rasti įvairias E formas, tarp jų ir dėl išmokų mokėjimo/nemokėjimo, kurias galima būtų pateikti užsienio valstybėms?

      E formas rasite meniu punkte Europos Sąjunga -> ES migrantų socialinė apsauga -> E formos 

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kur rasti prašymų ir paraiškų formas dėl socialinės paramos?

      Visas formas galima atsisiųsti iš mūsų tinklapio: viršutinis meniu Šeima ir vaikai -> Prašymų formos socialinei paramai gauti.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Piniginė socialinė parama – Nepasiturintiems gyventojams 7
    • 1.

      Noriu pasiteirauti, ar gali žmogus pensininkas, taip pat turintis invalidumą, kreiptis dėl šildymo išlaidų kompensavimo, jeigu gyvena anūkei priklausančiame bute? Jeigu taip, ar užtenka anūkės sutikimo/patvirtinimo ar reikia kažko daugiau?

      Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, teikiamos asmenims, kurių nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija jų gyvenamai vietovei taikomo turto vertės normatyvo, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste ir atitinkantiems bent vieną šiame įstatyme nurodytą sąlygą (pavyzdžiui, asmuo yra sukakęs senatvės pensijos amžių).

      Minėtame įstatyme taip pat yra numatyta galimybė skirti būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Ši nuostata įtvirtinta siekiant socialinio teisingumo bei užtikrinti lygias teises nepasiturintiems asmenims gauti valstybės paramą. Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruoti viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centras.Taigi kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo to, kas yra buto savininkas. 

      Pažymėtina, jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Ar galima gauti kompensaciją už šildymą, jei esi kažkiek už tai įsiskolinęs?

      Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

      Apie tai, kas turi teisę į kompensacijas už šildymą ir kitą socialinę paramą, daugiau rasite SADM internetinės svetainės skyriuje: Šeima ir vaikai -> Socialinė parama šeimoms ir vaikams -> Nepasiturintiems gyventojams

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kreipiantis dėl kompensacijos už šildymą, ar yra skirtumas, pas žmogų centrinis šildymas, ar jis kūrena malkomis? Kur kreiptis dėl jos gavimo?

      Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos teikiamos nepriklausomai nuo to, kokios rūšies kuru (kietuoju kuru – malkomis, anglimi ir pan., dujomis ar tiekiamas centralizuotas šildymas) gyvenamosios patalpos šildomos.

      Kompensacijos teikiamos įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus. Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybinės įmonėje Registrų centras.

      Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio. Kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos / asmens pajamos (pvz., pensinio amžiaus asmenims).

      Dėl kompensacijų asmenys turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją.

      Dokumentai, reikalingi kompensacijoms gauti:

      • Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
      • Pažyma apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą;
      • Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti. 

      Apie tai, kas turi teisę į kompensacijas už šildymą ir kitą socialinę paramą, daugiau rasite SADM internetinės svetainės skyriuje: Šeima ir vaikai -> Socialinė parama šeimoms ir vaikams -> Nepasiturintiems gyventojams

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Kai kreipiausi dėl socialinės pašalpos į savivaldybę, man pasiūlė už tai dirbti kažkokį darbą, ar tai teisėta?

      Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

      Visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygasreglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas.

      Visuomenei naudinga veikla organizuojama savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu.

      Už kiekvieną piniginės socialinės paramos teikimo mėnesį nustatyta visuomenei naudingos veiklos trukmė negali viršyti 40 valandų per mėnesį.

      Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, nėščios moterys, motina ar tėvas, auginantys mažamečius vaikus, asmenys, slaugantys šeimos narius, neįgalūs asmenys ar turintys nedarbingumo pažymėjimus, medicinos pažymas ar pateikę gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Už kokio dydžio būstą (skaičiuojant vienam gyventojui) mokama kompensacija?

      Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 m2, karšto vandens normatyvas - 1,5 m3; geriamojo vandens normatyvas – 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

      Atnaujinta: 2018 01 19

    • 6.

      Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir vandenį 2018 metais?

      Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 122 Eur) dydžio, karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
      Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 255 Eur per mėnesį:

      • už normatyvinį būsto plotą (50 m2) šis asmuo gali mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas – (255 Eur – 122 Eur) x 10 % = 13,30 Eur, t. y. asmuo už būsto šildymo išlaidas pats moka tik 13,30, o likusi būsto šildymo išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės;
      • už normatyvinį karšto vandens kiekį (1,5 m3) ir „gyvatuko mokestį“ asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų – 255 Eur x 0,05 = 12,75 Eur, t. y. išlaidas iki 12,75 Eur moka pats asmuo, o likusi karšto vandens išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės;
      • už normatyvinį geriamojo vandens kiekį (2 m3) asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų – 255 Eur x 0,02 = 5,10 Eur, t. y. išlaidas iki 5,10 Eur moka pats asmuo, o likusi geriamojo vandens išlaidų dalis būtų kompensuojama valstybės.


      Siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, patikrinus gyvenimo sąlygas, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, t. y. įvertinus realią šeimos ar asmens padėtį bei konkrečias aplinkybes, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti kompensacijas, jeigu asmuo neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų arba skirti  būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį būsto ploto normatyvą.

      Daugiau: Veiklos sritys -> Šeima ir vaikai  ->  Socialinė parama šeimoms ir vaikams  -> Nepasiturintiems gyventojams 
       

      Atnaujinta: 2018 01 19

    • 7.

      Kaip sužinoti, kiek žmonių mano mieste gauna socialinę pašalpą?

      Apie socialinę pašalpą ir kitus socialinius rodiklius galite rasti informaciją tinklalapyje http://www.socialiniszemelapis.lt/.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Piniginė socialinė parama – Socialinė parama mokiniams 2
    • 1.

      Kada skiriama socialinė parama mokiniams?

      Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo metų pradžios, galima kreiptis nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

       

      Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

      * nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;

      * pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;

      * vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

       

      Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

      Atnaujinta: 2018 01 11

    • 2.

      Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai?

      Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

      Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama:

      * jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (183 Eur);

      * Savivaldybės tarybos nustatytais atvejai, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (244 Eur);

      * Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

       

      Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją bei mokyklų rekomendacijas, priima sprendimą, kurią nemokamo maitinimo rūšį (rūšis) (pietus, maitinimą mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio  stovykloje, pusryčius ar pavakarius) mokiniui skirti. 

       

      Plačiau: Socialinė parama mokiniams.

      Atnaujinta: 2018 01 11

  • Piniginė socialinė parama – Išmokos vaikams 5
    • 1.

      Aš neturiu kur deklaruoti gyvenamosios vietos, ar tokiu atveju galiu gauti vaiko pinigus?

      Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas Išmokų vaikams įstatymas ir teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Kuri valstybė yra kompetentinga skiriant išmokas, kai vaiko tėvas dirba Vokietijoje, vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje?

      Šiuo atveju, kai vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, t. y. vaiko tėvas dirba Vokietijoje, vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje, kompetentinga valstybė skiriant išmoką vaikui yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė, t. y. Lietuva. Teisė į išmoką ir išmokos dydis nustatomas pagal Lietuvos įstatymus.

      Jei pagal Vokietijos įstatymus vaikas taip pat turės teisę į išmoką vaikui, tada Vokietijos kompetentinga įstaiga skirs diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp išmokos, kuri būtų mokama Vokietijoje, ir išmokos, kuri vaikui mokama Lietuvoje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Ar gali būti vienkartinė išmoka įsikurti išmokama grynaisiais pinigais?

      Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Kas gali gauti išmoką vaikui („vaiko pinigus“) 2017 ir 2018 metais?

      Išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu.

      Išmoka vaikui nuo 2017 m. sausio 1 d.:

      Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

      Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

      Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

      Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

       

      Išmoka vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d.:

      Dažniausiai užduodami klausimai

      Atnaujinta: 2017 12 08

    • 5.

      Gyvenu Norvegijoje, noriu susitvarkyti dokumentus dėl vaiko pašalpos. Čia man vietoj davė formas E401 ir E411 ir nurodė išsiųsti į Lietuvos įstaigą. Ką jose reikia užpildyti? Kur siųsti? Ar reikia papildomų dokumentų?

      Asmenų, kuriems buvo taikomi kelių Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai, arba kurie persikelia gyventi iš vienos ES valstybės narės į kitą, socialinę apsaugą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentai). (Santykiuose su Europos Ekonominės Erdvės valstybėmis narėmis ir Šveicarija taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72).

      Šiuo metu ES valstybės narės bendraudamos tarpusavyje naudoja E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti. Dėl išmokų šeimai dažniausiai naudojamos formos:

      E 411 formos pažyma – Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje, kurioje gyvena šeimos nariai;

      E 401 formos pažyma - Pažyma dėl šeimos sudėties siekiant skirti išmokas šeimai;

      E 001 formos pažyma skirta informacijos keitimuisi.

      Asmuo pateikia prašymą dėl išmokų šeimai mokėjimo valstybės narės, kurioje dirba, įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai. Tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų gyvena (dirba) Lietuvoje, o kitas vaiko tėvas gyvena (dirba) kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, Lietuvoje gyvenantis vienas iš vaiko tėvų prašymą dėl išmokų šeimai skyrimo gali pateikti Lietuvos kompetentingai įstaigai. Lietuvoje už išmokas vaikams atsakingos savivaldybių administracijos. Savivaldybės darbuotojas užpildys reikiamus dokumentus ir persiųs kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai.

      Kai kitos valstybės kompetentingai įstaigai reikia informacijos apie išmokų šeimai mokėjimą Lietuvoje, ji užpildo E 001, E 401 ar E 411 formos pažymas ir atsiunčia Lietuvos kompetentingai įstaigai. Paprastai užsienio valstybės kompetentinga įstaiga pati siunčia E 401 ar E 411 formos pažymas į Lietuvą.

      Tačiau jei užsienio valstybės įstaiga atsisako siųsti šias E formos pažymas į Lietuvą, Jūs galite šias pažymas išsiųsti Lietuvos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pagal Jūsų gyvenamąją vietą Lietuvoje.

      Atkreipiame dėmesį, kad E 401, E 411 ir E 001 formos pažymas pildo kompetentingos įstaigos. Pats pareiškėjas negali pildyti šių pažymų.

      Kai į Lietuvos kompetentingą įstaigą dėl E 401 ar E 411 formos pažymų išdavimo kreipiasi pats asmuo, ji užpildo atitinkamas pažymas ir persiunčia jas kitos valstybės kompetentingai įstaigai, apie tai informuodama asmenį. Asmeniui išduodama prašomos pažymos kopija.

      Tarp Europos Sąjungos valstybių ateityje planuojama pereiti prie elektroninio apsikeitimo informacija, todėl E formos pažymas pakeis struktūrizuoti elektroniniai dokumentai (SED). Per pereinamąjį laikotarpį Europos Sąjungos valstybės bendraudamos tarpusavyje gali naudoti tiek E formos pažymas, tiek naujas SED pažymas (pvz., dėl išmokų šeimai naujos F001, F003 pažymos ir pan.).

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Piniginė socialinė parama – Socialinė parama mirties atveju 6
    • 1.

      Koks paramos palaikams parvežti dydis?

      Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2052 Eur).

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Per kiek laiko laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę dėl paramos palaikams parvežti gavimo?

      Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti gavimo turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kokias atvejais skiriama parama palaikams parvežti?

      Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (2018 m. – 366 Eur).

      Atnaujinta: 2018 01 08

    • 4.

      Kas yra palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos?

      Palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos – palaikų parengimo parvežti (laikymo, skrodimo, balzamavimo, kremavimo ar kita), palaikų parvežimo karste ar urnoje, palaikų parvežimo dokumentų sutvarkymo ir kitos būtinos palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Per kiek laiko laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę dėl laidojimo pašalpos gavimo?

      Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 6.

      Kokiais atvejais skiriama laidojimo pašalpa?

      Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2015-01-01 304 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:

      1) Lietuvos Respublikos piliečiui;

      2) Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, turėjusiam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

      3) Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;

      4) Lietuvos Respublikoje gyvenusiam asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas;

      5) asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;

      6) Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis;

      7) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

       

      Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Parama būstui 10
    • 1.

      Kokią turi teisę į paramą būstui įsigyti šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnyje numatyta: subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra šeima, kurioje vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. Šiuo atveju,  jeigu naujai sukurtoje šeimoje vaikas, kurio tėvas yra miręs, nėra įvaikintas patėvio, o Įstatyme nėra nurodyta, kad  apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos tik toms šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), tai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad minėta šeima, jeigu ji atitinka visus įstatyme nurodytus reikalavimus,  gali pretenduoti į nurodytą subsidiją.

      Atkreipiame dėmesį, kad nustatant asmenų ir šeimų, gavusių lengvatinius kreditus pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą,  teisę į papildomas lengvatas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 30 straipsnio nuostatomis https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e944ee00600111e4bad5c03f56793630/mYcwnjxkkS.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Paaiškinkite, ar asmuo, sukakęs 35 metus yra asmuo ne vyresnis kaip 35 metų ar vyresnis kaip 35 metų ir kada asmenys nustoja teisės į 10 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti kaip jaunos šeimos, auginančios vieną arba daugiau vaikų.

      Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, kuriame Teismas, tirdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatą „išlaikymą teismas priteisia <...>, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, kurios formuluotė yra analogiška įtvirtintai nuostatai Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, pažymėjo, kad teismas privalo priteisti vaikui išlaikymą, kurį tėvai turi teikti, kol tas pilnametis asmuo mokysis atitinkamoje švietimo įstaigoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ministerija mano, kad asmenys, esantys 35 metų amžiaus, tačiau dar nesukakę 36 metų, laikytini asmenimis vyresniais kaip 35 metų ir neturi teisės į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Gyvenu savivaldybės būste nuo 1996 metų ir noriu nusipirkti šį būstą, todėl noriu žinoti kaip bus įvertintos būsto remonto investicijos, kurias atlikau savo lėšomis, pastoviai remontuodamas būstą, taip pat pakeičiau bute duris, langus ir pan., pasakykite kas nustato būsto pardavimo kainą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu gali būti parduodami tie savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Šie savivaldybės būstai, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą jį parduoti, gali būti parduodami už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, o parduodamo savivaldybės būsto nuomininko investicijos turi būti vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Parduodamo būsto vertę nustato turto vertinimo įstaiga, t.y. turto vertintojas, o galutinę būsto pardavimo kainą nustato savivaldybės taryba.

      Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas (savivaldybė) savo lėšomis daro išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas savo lėšomis privalo daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą. Pažymėtina, kad, nuomotojui (savivaldybei) gavus nuomininko pranešimą dėl neatidėliotino kapitalinio remonto ir nepašalinus trūkumų, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui (savivaldybei) ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis, o nuomotojas (savivaldybė) privalo įvertinti atlikto remonto investicijas.

      Pažymėtina, kad aukščiau minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, jeigu sutartis nenumato ko kita, t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę sutartimi nustatyti kitokias nuomotojo ir nuomininko pareigas dėl remonto darbų atlikimo, nei yra Civiliniame kodekse. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos sutartyse turi būti aptarti atvejai arba sudaryti papildomi nuomininko ir nuomotojo susitarimai, jeigu savivaldybės būsto remonto darbai bus atliekami kita tvarka, t. y. turi būti numatyta, kas ir kokius darbus atliks bei kaip už juos bus atsiskaitoma.

      Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams, todėl, Ministerijos nuomone, nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas, esant abiejų šalių sutikimui, turi teisę susitarti, kaip bus įvertinti nuomininko lėšomis atlikti būsto vertę pakeitę remonto darbai, kurie nebuvo aptarti būsto nuomos sutartyje ar papildomame nuomininko ir nuomotojo (savivaldybė) susitarime. Nuomotojui (savivaldybei) pripažinus nuomininko investicijas, turto vertintojas gali įvertinti tą dieną nuomininko įdėtas investicijas ir jas įtraukti į būsto vertę (jo kainą), tokiu atveju nuomininkui savivaldybės būsto pirkimo kaina sumažėtų.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Ar galiu nupirkti savivaldybės nuomojamą socialinį būstą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Nuomoju socialinį būstą, tačiau mano deklaruotos pajamos viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus reikalavimus, kokios mano galimybės toliau gyventi šiame būste?

      Asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, jeigu pasikeičia jų materialinė padėtis, t. y. jų deklaruotam turtui (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršijus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, savivaldybės taryba, asmens ar šeimos prašymu, gali priimti motyvuotą sprendimą (pvz. jeigu šeima su mažamečiais vaikais arba būstas yra miesto centre ir kt.) šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą ir, vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, taikyti savivaldybės būsto nuomos mokestį..

      Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 6.

      Esu socialinio būsto nuomininkas, bet mano deklaruotos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį, ar savivaldybė gali mane atleisti nuo būsto nuomos mokesčio?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (122 Eur).

      Atnaujinta: 2018 01 08

    • 7.

      Esame 3 asmenų šeima su mažamečiu vaiku ir nuo 2009 m. esame įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, kadangi dar ilgai reikės laukti socialinio būsto, tai norėtume išsinuomoti būstą, kad gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, tačiau nerandame būsto, kad jį nuomotų su mažamečiu vaiku, o tuo labiau raštiškai pasirašant nuomos sutartį, ką patartumėte?

      Norėdami pasinaudoti parama gaunant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, Jūs, prieš išsinuomodami būstą, turite paaiškinti nuomotojui, kad norite gauti minėtą paramą ir prašyti nuomotojo pasirašyti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto skelbimų internetinėse svetainėse yra daug pasiūlymų nuomoti būstą rinkos sąlygomis ir skelbiama, jog kai kuriuos būstus nuomotojai pageidauja išnuomoti ilgesniam laikotarpiui, pažymėtina, kad tokie būstai bus išnuomojami abiems šalims susitariant ir pasirašant sutartis raštu. Kadangi keičiasi būstus nuomojančių asmenų požiūris į nekilnojamąjį turtą ir nuomos sąlygas, atsiranda vis daugiau nuomotojų, norinčių sudaryti nuomos sutartis raštu, kurios abiems šalims suteikia garantijas apsaugoti jų teises ir užkerta kelią galimiems ginčams, kylantiems dėl būsto nuomos sąlygų, ministerijos nuomone, atsiranda reali galimybė rasti nuomotoją, sudarant nuomos sutartį raštu.

       

      Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl būsto išnuomojimo Jūs galite kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, gali sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą. Toks būstų sąrašas savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka turi būti skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 8.

      Esu įrašyta į savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, ar galiu gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, asmenys ir šeimos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus, įvertinus buvimo sąraše laikotarpį ir savivaldybės administracijai priėmus sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, turi teisę gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, kuri teikiama asmenims ir šeimoms nuomojantiems fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. Tokia nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui ir turi būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 9.

      Laba diena, esame 2-jų asmenų šeima, neturime nuosavo būsto, norime pasiteirauti, kokia parama būstui įsigyti ar išsinuomoti galėtume pasinaudoti?

      Asmenys ir šeimos, kurie atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus reikalavimus ir be kita ko, kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija įstatyme nustatytų dydžių, gali pasinaudoti šiais apsirūpinimo būstu būdais:

      1. parama būstui išsinuomoti, t. y. socialinio būsto nuoma arba būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija;
      2. parama būstui įsigyti, t. y. ši parama teikiama asmenims ir šeimoms, suteikiant valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 10.

      Koks įstatymas reglamentuoja paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.

      Atnaujinta: 2017 11 17

  • Socialinės paslaugos 8
    • 1.

      Kas yra socialinis globėjas?

      Socialiniai globėjai – asmenys, išklausę globėjų ir įtėvių (GIMK) mokymus, pasirengę į savo šeimą priimti vieną ar keletą vaikų (iki 3 vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ir (ar)  seserys), netekusių tėvų globos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, šiais vaikais socialinis globėjas rūpinsis iki tol, kol jie galės grįžti į savo šeimą arba, jei biologinėje šeimoje sunkumų išspręsti nepavyks, jiems bus siekiama surasti globėjų ar įtėvių šeimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Laikinoji globa (rūpyba) socialinio globėjo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei. Socialinio globėjo namuose gali būti apgyvendinti vaikai nuo 0 iki 18 metų.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Esu socialinė darbuotoja, norėčiau tobulinti profesinę kompetenciją. Kokios yra profesinės kompetencijos tobulinimo formos?

      Socialinio  darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo formos yra šios: mokymai (paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai), profesinė praktika, dalyvavimas supervizijos procese), kitų asmenų mokymas (paskaitos; seminarai,  įžanginis  individualios priežiūros personalo mokymas ir praktiniai užsiėmimai, vadovavimas  socialinio  darbo  studentų   profesinei praktikai. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su darbuotojo profesinės kompetencijos ir veiklos (įsi)vertinimu. T.y. pirmiausiai socialiniai darbuotojai turi atlikti kompetencijų įsivertinimą pagal tam tikras kompetencijų rūšis, įsivertinimo rezultatus aptarti su kolega ar tiesioginiu vadovu. Kompetencijų įsivertinimui naudojamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Metodinę pagalbą dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai. Metodinį profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankį galima rasti Departamento tinklapyje.


      Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti (arba prasitęsti) atestacinę  kategoriją, prašymą bei visus jų atestacijai reikalingus dokumentus teikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą. Kartu su prašymu (pagal Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 priedą) socialinis darbuotojas pateikia: išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; darbdavio (-ių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijas; pastarųjų 5 metų profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę; savianalizės anketą pagal Aprašo 3 priede nustatytą formą; darbdavio (-ių) pažymas, patvirtinančias kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinio darbo studentams organizuotų mokymo valandų skaičių ir kt. rašytinę informaciją, įrodančią atitiktį papildomiems reikalavimams, taikomiems siekiant socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, tais atvejais, kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją; socialinio darbuotojo nuožiūra kitą jo praktinę veiklą apibūdinančią informaciją.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kas reglamentuoja, kiek darbuotojų turi būti įdarbinta socialinės globos įstaigoje?

    • 4.

      Ar nakvynės namai turi įgyti licenciją socialinei globai teikti?

      Ne, nakvynės namų teikiamoms paslaugoms turėti licencijos nereikia. Pagal Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.  įsakymu Nr. A1-93, nakvynės namai yra priskiriami prie socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų, todėl licencijavimas netaikomas. Rekomendacijos nakvynės namams ir laikino apnakvindinimo įstaigų veiklai yra patvirtintos  Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo“.  

      Atnaujinta: 2018 01 11

    • 5.

      Esu įgijusi socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, ar galiu dirbti socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis?

      Taip, dirbti socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis galite. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju su vaikais ir (arba) socialinės rizikos šeimomis gali asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 6.

      Ar tiesa, kad neįgaliesiems padidintas kompensuojamų medicinos pagalbos priežiūros priemonių skaičius?

      Taip, Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953  patvirtintas kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo pakeitimas. Buvo padidintas kompensuojamų sauskelnių, įklotų, paklodžių skaičius. Aktualus teisės aktas dėl kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo bei skyrimo tvarkos.

      Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją

      Atnaujinta: 2018 01 11

    • 7.

      Iki kada socialinės globos įstaigoms privaloma įgyti licenciją ir kur kreiptis?

      Socialinės globos įstaigų licencijavimas pradėtas 2013 m.  Nuo 2015 m. sausio 1 d. įstaigos, neturinčios licencijos socialinei globai, negalės teikti šių paslaugų.

      Socialinės globos įstaigų licencijavimas vykdomas per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę: http://sglis.sppd.lt:8090

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 8.

      Kur Vilniaus rajone yra globos namai ar pensionatas žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, ir kokios sąlygos, norint ten pakliūti?

      Šiuo klausimu siūlome kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Skyriaus specialistai rekomenduos tinkamiausią variantą pasirenkant globos namus.
       
      Čia galite rasti sąrašus pagal apskritis: http://www.socialiniszemelapis.lt/

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Valstybinės pensijos ir kt. išmokos 6
    • 1.

      Girdėjau, kad gaunantiems valstybinę pensiją, bet nedeklaravusiems gyvenamosios vietos žmonėms gali būti nutrauktas pensijos mokėjimas. Kaip yra iš tiesų?

      Socialinio draudimo, šalpos ir valstybines pensijų (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų), slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjai, kurie iki 2018 m. anksčiau buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, norėdami, kad ir toliau nepertraukiamai gautų šias išmokas, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, t. y. iki 2018-03-31 privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

      Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

      Atnaujinta: 2018 01 04

    • 2.

      Kaip skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos?

      Už mirusius pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jei pretendentai atitinka nustatytas sąlygas.

      Našlių pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau  darbingumo, taip negaunantiems valstybinio socialinio draudimo našlių pensijų.   

      Našliai įgyja teisę į našlių pensiją už mirusius pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus tuo atveju, jei iki sutuoktinio mirties sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki sutuoktinio mirties, arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našliai, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. 

      Našlių pensijos dydis – 20 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.

      Valstybinės našlaičio pensijos skiriamos ir mokamos iki 18 metų, o jeigu našlaičiai pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų – iki gyvos galvos; vyresni kaip 18 metų – jeigu jie mokosi (kaip nustatyta Įstatyme),  bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Našlaičių pensijos dydis – 30 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu yra vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. 
      Šias pensijas skiria: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo  komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos pirmininko  pavaduotojas. 

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kokios I ir II laipsnio vakstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo sąlygos, koks pensijos dydis?

      Pretendentai turi būti sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo. Nemokama turint draudžiamųjų pajamų laisvės kovų dalyviams; buvusiems aukščiausiems pareigūnams; asmenims, kuriems paskirta valstybinė pensija už nuopelnus.

      Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių (VPB) dydžio (232 Eur/800 Lt).  Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų VPB dydžio (116 Eur/400 Lt).

      Iki 2014 metų taikomas pensijos dydžio ribojimas - valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija (jeigu asmuo turi teisę šią pensiją gauti) negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento  paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5  dydžio.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Kas gali pretenduoti į valstybinę I ar II laipsnio pensiją?

      Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms, išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

      Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. (8 340)60412).

      Asmenims už nuopelnus - ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995-2008 m. mokamos ir toliau. 

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Karo metais buvau perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą. Ar turiu teisę į kokią nors išmoką?

      Asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų  mainų atkeltiems į Lietuvą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinis statusas, yra skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jos skiriamos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių.

      Kitokios išmokos nenumatytos.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 6.

      Kokių dokumentų reikia valstybinei pensijai gauti turint 5 vaikus?

      Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų (iki 2014 metų šios pensijos buvo skiriamos motinoms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų).

      Skyrimo sąlygos: jeigu daugiavaikė motina Lietuvos Respublikos pilietė yra sukakusi senatvės pensijos amžių arba pripažinta nedarbinga ar iš dalies darbinga, netekusi 60 proc. ir daugiau darbingumo; atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus.

      Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) posėdyje.

      Dėl šių pensijų skyrimo motinos su prašymais turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos būtinus dokumentus:

      - asmens gyvenimo aprašymą;

      - Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę;

      - visų vaikų charakteristikas, išduotas mokymo įstaigų, darbdavių ar seniūnų;

      - jeigu  vaikų gimimo liudijimuose bei dokumentuose, įrodančiuose daugiavaikės motinos, jos vaikų pavardžių keitimą nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre – būtina pateikti ir minėtus dokumentus;

      - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;

      - jeigu motina gauna kitas iš valstybės biudžeto mokamas valstybines ar  šalpos pensijas, kompensacijas, apie kurias „Sodra“ neturi duomenų - pažymą apie  šias išmokas.  

      Atnaujinta: 2017 11 16

  • Socialinis draudimas – Pensijos 15
    • 1.

      Ar tiesa, kad gaunantiems socialinio draudimo pensiją ar kitą išmoką, bet nedeklaravusiems gyvenamosios vietos žmonėms gali būti nutrauktas pensijos mokėjimas?

      Socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai, kurie iki 2018 m. buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, norėdami, kad ir toliau nepertraukiamai gautų šias išmokas, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, t. y. iki kovo 31 d. pabaigos, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

      Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

       

      Atnaujinta: 2018 01 05

    • 2.

      Kada ir kaip bus kompensuojamos pensijos, sumažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu?

      Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos yra kompensuojamos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 nustatyta tvarka. Šiuo įstatymu kompensuojamos nemokėtos pensijų dalys, susidariusios dėl 2010–2011 m. taikytų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. 2014 metais išmokėta 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamosios sumos arba viso dydžio kompensuojamoji suma, jei ji ne didesnė kaip 100 litų. 2015 ir 2016 metais buvo išmokama po 40 proc. apskaičiuotos sumos (išmokama po 10 proc. kas ketvirtį - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais).

       

      Senatvės pensijos, kurios buvo papildomai sumažintos dirbusiems pensijų gavėjams, bus kompensuojamos Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XIII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-129 nustatyta tvarka. 2016 m. birželio buvo išmokėta - 33 procentai, 2017 m. kovo mėnesį bus išmokama - 67 procentai apskaičiuotos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos.

      Senatvės pensijų kompensuojamosios sumos taip pat bus išmokamos paveldėtojams, nepriklausomai nuo to, kada mirė turto palikėjas.

       

      Daugiau informacijos - „Sodros“ informaciniu telefonu 1883

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Kam priklauso kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas? Koks jų dydis?

      Mėnesio kompensacijos dydis – 136,4 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos. Kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kompensacijos gavėjo turimas pajamas.

      Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis.  

      Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos tik iki asmuo sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių.

      Teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai iki 1995 m. sausio 1 d. dirbę įstatymo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis. Tai yra:

      • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 10 metų, o moterys 7,5 metų požeminius darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų ir pareigų pirmajame sąraše;
      • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterys - 10 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų antrajame sąraše;
      • vyrai ir moterys dirbę ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų vietovėse, prilygintose Tolimosios Šiaurės rajonams;
      • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse;
      • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis;
      • vyrai, dirbę 25 metus, o moterys - 20 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąraše;
      • civilinės aviacijos darbuotojai vyrai, valdę oro skrydžius ir turėję dispečerio pažymėjimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterys - 10 metų;
      • civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojai vyrai, dirbę ne mažiau kaip 20 metų, moterys - 15 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame inžinerijos ir technikos darbuotojų pareigų sąraše;
      • artistai, turintys 20 (ir daugiau) metų kūrybinio darbo scenoje stažą.

      Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę laiko, nustatyto visai kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga ypatingomis darbo sąlygomis dirbtam laikui, jeigu tas laikas atitinka įstatymo nustatytus laikotarpius.

      Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokamos tomis sąlygomis bei tvarka, kurias nustato tarptautiniai susitarimai ir sutartys.

      Dėl kompensacijų skyrimo kreipiamasi į „Sodros“ teritorinį skyrių

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 4.

      Kokio dydžio bus išankstinė senatvės pensija?

      Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip, kaip socialinio draudimo senatvės pensija Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

      Sustabdžius išankstinės senatvės pensijos mokėjimą (pradedama dirbti, asmuo pradedamas drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu), vėliau atnaujinamas iki tol mokėtos išankstinės senatvės pensijos dydis.

      Atnaujinta: 2018 01 03

    • 5.

      Ar sumažės senatvės pensija, jei gausiu išankstinę senatvės pensiją?

      Sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensija skiriama iš naujo ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kurį asmeniui buvo mokėta išankstinė senatvės pensija.

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 6.

      Ar kiekvienas, neturintis pajamų, gali gauti išankstinę senatvės pensiją?

      Ne, reikia atitikti keletą sąlygų.

       

      Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

      1) iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;

      2) turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių;

      3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos;

      4) nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;

      5) atitinka kitas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

      Daugiau rasite šiame skyriuje.

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 7.

      Kas gali gauti našlių pensiją?

      Našlių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, sutuoktiniui, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

       Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (nepriklausomai nuo našlio amžiaus sutuoktinio mirties metu), jei mirusysis bent minimalų stažą, reikalingą atitinkamos rūšies pensijos skirti, buvo įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus tuos asmenis, kurie iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją. Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991-06-01, dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.

       Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). arba buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.

      Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, kuris yra 21 EUR (nuo 2018 m. našlių bazinis dydis indeksuojamas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka). Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas. 

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 8.

      Kas gali gauti našlaičio pensiją?

      Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

       

      Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 24 metų, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 26 metų, ir visą laiką nuo pripažinimo neįgaliaisiais išlieka nedarbingi ar iš dalies darbingi. Taip pat teisę gauti našlaičių pensiją turi švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.


      Našlaičių pensijų dydis - 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas nuo valstybinės netekto darbingumo pensijos, nustatytos asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba senatvės pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensijas turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).
      Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 9.

      Jei žmogus yra sukakęs pensinį amžių, ar jam galima nustatyti darbingumo lygį?

      Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Šiems asmenims nustatomi specialieji poreikiai. Plačiau - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos svetainėje.

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 10.

      Kam skiriamos netekto darbingumo pensijos? Koks turi būti stažas joms gauti?

      Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus.

       

      Stažas netekto darbingumo pensijai gauti

       

      Amžius

      Minimalusis stažas

      Būtinasis stažas

      21

      2 mėn.

      1 metai

      22

      4 mėn.

      1 metai

      23

      6 mėn.

      1 metai

      24

      8 mėn.

      1 metai 4 mėn.

      25

      10 mėn.

      1 metai 8 mėn.

      26

      1 metai

      2 metai

      27

      1 metai 2 mėn.

      2 metai 4 mėn.

      28

      1 metai 4 mėn.

      2 metai 8 mėn.

      29

      1 metai 6 mėn.

      3 metai

      30

      1 metai 8 mėn.

      3 metai 6 mėn.

      31

      1 metai 10 mėn.

      4 metai

      32

      2 metai

      4 metai 6 mėn.

      33

      2 metai 2 mėn.

      5 metai

      34

      2 metai 4 mėn.

      5 metai 8 mėn.

      35

      2 metai 6 mėn.

      6 metai 4 mėn.

      36

      3 metai

      7 metai

      37

      3 metai 6 mėn.

      7 metai 8 mėn.

      38

      4 metai

      8 metai 4 mėn.

      39

      4 metai 6 mėn.

      9 metai

      40

      5 metai

      10 metų

      41

      5 metai 6 mėn.

      11 metų

      42

      6 metai

      12 metų

      43

      6 metai 6 mėn.

      13 metų

      44

      7 metai

      14 metų

      45

      7 metai 6 mėn.

      15 metų

      46

      8 metai

      16 metų

      47

      8 metai 6 mėn.

      17 metų

      48

      9 metai

      18 metų

      49

      9 metai 6 mėn.

      19 metų

      50

      10 metų

      20 metų

      51

      10 metų 6 mėn.

      21 metai

      52

      11 metų

      22 metai

      53

      11 metų 6 mėn.

      23 metai

      54

      12 metų

      24 metai

      55

      12 metų 6 mėn.

      25 metai

      56

      13 metų

      26 metai

      57

      13 metų 6 mėn.

      27 metai

      58

      14 metų

      28 metai

      59

      14 metų 6 mėn.

      29 metai

      60

      15 metų

      30 metų

      61

      15 metų

      31 metai

      62

      15 metų

      32 metai

      63

      15 metų

      33 metai

      64

      15 metų

      34 metai

      65

      15 metų

      35 metai

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 11.

      Kada galima perskaičiuoti pensiją?

      Jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis. Duomenis apie pajamas, gautas iki 1994 m. sausio 1 d. galima pateikti tik tuo atveju, jei 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus mokama papildoma pensijos dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Dirbantiems pensijų gavėjams nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės ir netekto darbingumo pensijos kiekvienais metais naujinamos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 12.

      Iš ko susideda socialinio draudimo senatvės pensija?

      Senatvės pensija lygi bendrosios ir individualiosios pensijos dalių sumai.
      Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama β × B,
      β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo,
       B – bazinė pensija (dydis eurais),
      Individualioji pensijos dalis lygi V × p,
      V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius,
      p – apskaitos vieneto vertė eurais.
      Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, naudojami skiriant ir apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas, bus indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį.
      Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis – 152,92 EUR.
      Nuo 2018 m. sausio 1 d. apskaitos vieneto vertė – 3,27 EUR.
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 13.

      Koks yra senatvės pensijos amžius?

      Senatvės pensijos amžius nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. ilginamas 4 mėnesiais moterims ir 2 mėnesiais vyrams.


      Savo pensinį amžių galite sužinoti, pasinaudoję šia skaičiuokle:
      http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/senatves_pensijos_amziaus_skaiciuokle
       

      Atnaujinta: 2018 01 02

    • 14.

      Koks yra stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti?

      Minimalus valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimo stažas – 15 metų. Būtinasis – 35 metai, bet jis didinamas palaipsniui.

       

      Nuo 2018 m. didinamas būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai. 2018 m. būtinojo stažo reikalavimas bus 30 metų ir 6 mėn., ir kasmet jis didinamas iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).
      Socialinio pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už jus moka privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims).

       

      Nuo 1995 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio  per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

      Atnaujinta: 2018 01 03

    • 15.

      Ar galima nustatyti tėvystę po sugyventinio mirties? Ar gali tokiu atveju vaikas gauti našlaičių pensiją? Kur kreiptis?

      Dėl tėvystės nustatymo Jūs turite kreiptis tik į teismą. Jeigu tėvystė būtų nustatyta ir būtų tenkinamos įstatymu nustatytos sąlygos (stažo reikalavimas ir kt.), tai dėl teisės į našlaičių pensiją turite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.

      Atnaujinta: 2018 01 02

  • Socialinis draudimas – išmokos 6
    • 1.

      Jei mokykloje paskelbtas karantinas, o mano vaikas neserga, ar galiu imti nedarbingumą jo priežiūrai?

      Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei  (įtėviui)  ar  globėjui iš „Sodros“ lėšų  pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko  priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. „Sodra“ moka ligos išmokas už ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus vaikus, kurie prižiūrimi dėl karantino.

      Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“. Tai nurodyta Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse.

      Už vaikus, kurie nepatenka į ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupę, nedarbingumo pažymėjimai taip pat gali būti išduoti, tačiau už juos išmokos nėra skiriamos.

      Atnaujinta: 2018 03 22

    • 2.

      Koks minimalus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis nuo 2018 m. sausio 1 d.?

      Šios išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 6 bazines socialines išmokas (6x38) – 228 eurus. Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.

      Plačiau apie socialinio draudimo išmokas.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Ar galima išeiti į vaiko priežiūros atostogas, neišėjus į nėštumo ir gimdymo atostogas?

      Galima. Jeigu moteris yra išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogos prasideda pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogų laikui. Jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogos nebuvo išleista, teisę į vaiko priežiūros atostogas ji įgyja nuo vaiko gimimo dienos.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 4.

      Kokia yra ligos išmokos mokėjimo tvarka?

      Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Darbdavio mokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

      Neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenis ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 80 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. apskaičiuojama iš asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2017 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 5.

      Kaip mokama ligos išmoka, kai asmuo slaugo sergantį šeimos narį?

      Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokama iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos slaugymo dienos ir yra lygi 85 procentams išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
      Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikus (anūkus) slaugyti ir ligos išmoką gauti galės ir teisę į šią išmoką turintys seneliai.

      Plačiau:
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 6.

      Kada mažinama vaiko priežiūros išmoka? 

      Pirmaisiais vaiko priežiūros metais gavus iš vykdomos darbinės veiklos pajamų ir (ar) išmokų iš „Sodros“ biudžeto, vaiko priežiūros išmoka mokama kaip jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.
      Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka nepriklauso nuo gautų pajamų ir mokama viso dydžio.
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

  • Garantinis ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai 4
    • 1.

      Kas moka įmokas į Garantinį fondą?

      Į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:
      1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;
      2) fiziniai asmenys (ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla);
      3) valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Kokie išmokų dydžiai skiriami iš Garantinio fondo ir kokiam tikslui jie skirti?

      1) darbuotojui priklausančiam darbo užmokesčiui, bet ne didesniam kaip užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 3/4 sumos ir neviršijančiam kalendorinio ketvirčio, einančio prieš nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos mėnesį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamų trijų šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba tokios sumos nebuvo, laikoma, kad maksimali išmoka nesumokėtam darbo užmokesčiui atlyginti yra lygi trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai;

      2) piniginei kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, neviršijančiai vienos minimaliosios mėnesinės algos;

      3) išeitinei išmokai, numatytai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 8 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje, ar Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytam vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijai, neviršijančiai dviejų minimaliųjų mėnesinių algų sumos;

      4) apmokėti už prastovą, neviršijant vienos minimaliosios mėnesinės algos;

      5) Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytam žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė šiame punkte nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei.

      Skiriant nurodytas išmokas, darbdavio administratoriaus prašymu Garantinio fondo lėšos taip pat naudojamos:

      1) kredito pervedimams dėl išmokų iš Garantinio fondo pervedimo į darbuotojų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose) apmokėti pagal šių kredito įstaigų (jų filialų) įkainius.

      2) išlaidoms, susijusioms su paraiškų parengimu (darbdavio administratoriaus darbo daliniu apmokėjimu), apmokėti, kai bankroto byla nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka.

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 3.

      Kas yra Ilgalaikio darbo išmokų fondas ir kas turi teisę gauti išmokas?

      Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti atleidimo iš darbo atveju.
      Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

      Teisės aktų registras.

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 4.

      Kokie išmokų dydžiai yra skiriami iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir kaip apskaičiuojamas išmokos dydis?

      Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį tol, kol išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma.

      Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokų dydžiai:

      • dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
      • išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
      • išdirbusiam daugiau nei 20 metų – jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

      Darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal tam darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių dvylikos mėnesių darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2018 02 02

  • Socialinis draudimas – Kita 2
    • 1.

      Kodėl nuo 2017 metų netekto darbingumo socialinio draudimo pensija ėmė didėti, o netekto darbingumo periodinė kompensacija mažėti?

      Nuo 2017 metų sausio 1 d. asmenims dėl to paties draudžiamojo įvykio (kuris daro įtaką ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atsiradimui) mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija (jei ši didesnė nei periodinė kompensacija). Jei periodinė kompensacija didesnė nei netekto darbingumo socialinio draudimo pensija, tai mokama viso dydžio pensija ir skirtumas tarp periodinės kompensacijos ir paskirtosios pensijos. Pagal iki 2017 metų galiojusią tvarką asmenims buvo mokama tiek netekto darbingumo pensija, tiek viso dydžio periodinė kompensacija. Seniems išmokų gavėjams yra nustatytos pereinamosios Įstatymo įsigaliojimo nuostatos ir yra mokama dviejų išmokų suma (netekto darbingumo socialinio draudimo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos). Šių dviejų išmokų suma bus mokama tol, kol netekto darbingumo pensija pradės viršyti bendrą abiejų išmokų sumą, tuomet bus mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija. Todėl pamažu didėjant pensijai bus mažinamas periodinės draudimo išmokos dydis.
       

      Atnaujinta: 2018 02 02

    • 2.

      Kaip apskaičiuojamas socialinio draudimo stažas savarankiškai dirbantiems asmenims?

      Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.

      Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. 

      Atnaujinta: 2018 02 02