Socialinio draudimo sistema

Valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o didžioji dalis nedarbingų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių bei mažuosius Lietuvos gyventojus auginančių asmenų gauna jo mokamas išmokas. Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais.

 

Kuriant valstybinio socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo „aprūpinimo” negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, kurias numato atitinkami įstatymai. 

 

Valstybinis socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įteisintas valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, taip padėtas pagrindas kaupiamajam pensijų draudimui.

 

Nuo pat pradžių buvo siekiama, kad valstybinio socialinio draudimo sistema būtų pakankamai savarankiška. Tai pasireiškė valstybinio socialinio draudimo biudžeto atskyrimu nuo valstybės biudžeto, taip pat projektuojant trišalę socialinio draudimo valdymo sistemą. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto atskyrimas nuo valstybės biudžeto reiškė, kad jo lėšos naudojamos tik Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytoms išmokoms.

 

Principai, kuriais pagrįsta valstybinio socialinio draudimo sistema, per dvidešimt trejus Lietuvos nepriklausomybės metus jau išlaikė ne tik pirmuosius bandymus, bet ir užtikrino socialinę rimtį bei didelės dalies gyventojų pajamas.

 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, įteisintos šios tradicinės valstybinio socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos, motinystės, sveikatos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. 

 

Pagrindinis ir lemiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų šaltinis yra draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jos sudaro daugiau nei 90 proc. visų pajamų. Likusią dalį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos pajamos (delspinigiai, baudos ir kt.), asignavimai iš valstybės biudžeto bei savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokos.

  

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato galimybę skirti asignavimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto, jeigu dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidos viršija gaunamas pajamas.

 

2017 m. gruodžio 31 d. sukaupta Valstybinio socialinio draudimo fondo skola buvo perkelta į valstybės biudžetą. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių įstatymu patvirtintas perteklinis 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas: planuojama, kad pajamos bus didesnės nei 4,230 mlrd. eurų, išlaidos sieks apie 4,012 mlrd. eurų išlaidas (pajamos viršys išlaidas 218 mln. eurų).

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-01-17