Pensijų kaupimo sistema

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai.

 

Į „Sodros“ fondą suplaukia socialinio draudimo mokesčiai (įmokos), kurie yra iš karto perskirstomi pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Tai reiškia, kad dabartiniai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus ir kitus socialinių išmokų gavėjus. Atsiradus kaupiamiesiems fondams kiekvienas žmogus gali dalį pensijos pats sau kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensiniame fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.

 

Iki naujosios kaupimo sistemos pradžios pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantavo tik valstybinė socialinio draudimo sistema, vėliau šalia socialinio draudimo ėmė veikti ir privatūs pensijų fondai. 

 

Įmokos, kurios pervedamos į pensijų fondus, kaupiamos – už jas įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įgyjama teisė į kasmėnesinę išmoką – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Tokiu principu veikia ir savanoriškas kaupiamasis gyvybės draudimas, kurį siūlo gyvybės draudimo įmonės. Pensijų kaupimo sistema skiriasi tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikia – ji finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų. Tačiau už dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sumažės socialinio draudimo pensijos papildoma dalis, priklausanti nuo mokamų įmokų dydžio.

 

Visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti dalį įmokų pervesti į pensijų fondus kaupti savo būsimajai pensijai.

 

Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34% įmoka socialiniam draudimui: 3% sumoka pats darbuotojas, dar apie 31% primoka jo darbdavys. Mokant įmokas darbuotojas apdraudžiamas senatvei, ligos, motinystės, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejui ir valstybiniu sveikatos draudimu: atėjus senatvės pensijos amžiui ar ištikus negaliai jis gaus pensiją, netekus darbo, gimus kūdikiui, susirgus ar susižeidus darbe – pašalpą bei sveikatos priežiūros ar įdarbinimo paslaugas.

 

Didžiausia dalis socialinio draudimo įmokų eina pensijoms finansuoti. Mokantys tokio dydžio įmokas yra apdraudžiami visai socialinio draudimo pensijai (ir pagrindinei, ir papildomai daliai) ir jie gali tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviais. Individualių įmonių savininkai, kurie moka įmokas ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat gali dalį pastarųjų įmokų pervesti kaupimui.

 

Mokantys įmokas tik bazinei pensijai, kaupimo sistemoje gali dalyvauti tik savanoriškai mokėdami tam papildomą įmoką.

 

Pensijų fonduose kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai. Ši dalis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m.  - 3,5 proc., 2006 m.  - 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. - 5,5 proc. pensijų kaupimo draudžiamųjų pajamų. Dėl sunkios ekonominės situacijos nuo 2009 m. liepos 1 d. pensijų fondams pervedamos kaupiamosios įmokos dydis laikinai sumažintas iki 2 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012 m. patvirtintas kaupiamosios įmokos dydis 1,5 proc., 2013 m. - 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.  

 

Pasirinkus kaupimą naujomis sąlygomis (su papildomomis asmens bei valstybės biudžeto įmokomis) arba pasirašius pensijų kaupimo sutartį po 2013 m. sausio 1 d. nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis susidaro iš 2 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio).

Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis susidarys iš 3,5 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 2 proc. dalyvio pajamų jo lėšomis mokamos įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.

Dalyviui pasirinkus pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašius kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas „Sodrai“, o „Sodra“ jas perves pensijų kaupimo bendrovei.

Norint tapti pensijų sistemos dalyviu, reikia pasirašyti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Ši bendrovė pati praneš „Sodrai“ apie Jūsų apsisprendimą, užregistruos sutartį.

2013 m. ir vėliau pirmą kartą sudarę pensijų kaupimo sutartį asmenys pensijų kaupime dalyvauja naujomis sąlygomis. Įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokamos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

 

Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. tie, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje (ir pasirašė sutartis iki 2013-ųjų), turėjo iš trijų variantų pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau.

I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje. Vėliau nutarus  atnaujinti dalyvavimą kaupime (atnaujinus dalyvavimą, kaip ir iki šiol bus pervedama tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos dalis), žmogus tokią galimybę turės (nuo 2014 m. sausio 1 d. ir vėliau). Tam reikėtų parašyti prašymą pensijų pensijų kaupimo bendrovei (tačiau dar kartą stabdyti kaupimo nebebus galima);

II variantas: tęsti kaupimą prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto (pateikus pensijų kaupimo bendrovei sutikimą dėl papildomos įmokos mokėjimo; vėliau šio susitikimo atsisakyti negalima);

III variantas: dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis, t.y. į pensijų fondus pervedant tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas.

 

Pensijų fondų veiklą nuo 2012 m. prižiūri Lietuvos bankas.


Informaciją rengia Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyrius, tel. (8 5) 266 8120

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-12-15