Neįgaliųjų teisių konvencija

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.


Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, kuriame numatytas Konvencijos įgyvendinimo institucinis mechanizmas, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio nuostatas:

 

1. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 punktą, šalis turi paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas (angl. focal points), įgaliotas klausimais, susijusiais su šios Konvencijos įgyvendinimu, ir apsvarstyti galimybę paskirti koordinacinį mechanizmą.

 

Vyriausybės institucijos arba kitaip vadinamos centrinės įgyvendinančios institucijos funkcijos minėtu Nutarimu Lietuvoje priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitos valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, tame tarpe ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis už nuostatų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu koordinavimo funkciją pavedė įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nes pastaroji koordinuoja neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimo klausimus.

 

2. Konvencijos 33 straipsnio 2 punkte teigiama, kad šalys paskiria vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą. Nepriklausomo mechanizmo funkcijas Lietuvoje įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios stebi, kaip įgyvendinamos neįgaliųjų teisės ir siekia, kad neįgaliųjų teisių pažeidimai būtų panaikinti (tiek nagrinėjant skundus, tiek teikiant pasiūlymus ir pastabas dėl teisės aktų tobulinimo ir praktinio jų įgyvendinimo).

 

3. 33 straipsnio 3 punkte teigiama, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese.Neįgalieji ir jiems atstovaujančias organizacijos į Konvencijos įgyvendinimo kontrolės procesą įtraukiami per Neįgaliųjų reikalų tarybą, nes į jos sudėtį įeina neįgaliųjų organizacijų atstovai.

 

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos 33 straipsnio 3 punkto nuostatą, numatančią, kad pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 1740 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 145-7456) (toliau vadinama - Tarybos nuostatai).

 

Tarybos nuostatai papildyti punktu, numatančiu, kad Neįgaliųjų reikalų taryba teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. Įtvirtinta, kad Neįgaliųjų reikalų taryboje valstybės institucijoms atstovauja viceministrai. Taip pat įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja lygių galimybių kontrolierius arba jo įgaliotas asmuo. Tokiu būdu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba gali dalintis informacija dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, įvardinti problemas ir siekti, kad kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Konvenciją, būtų pašalintos.

 

Konvencijos nuostatomis yra pagrįsta Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2010-2012 metų programa, kuri įgyvendinama vykdant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

 

Ratifikavus Konvenciją ir siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, kad neįgalieji jaustųsi pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais, buvo papildytas Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas naujomis priemonėmis, kurias pasiūlė suinteresuotos institucijos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pagal kompetenciją ir atitinkamus Konvencijos straipsnius. Šis dokumentas buvo patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.Siekiant užtikrinti Nacionalinės programos tęstinumą, pradėta rengti nauja Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa 2013-2019 metams ir šios programos įgyvendinimo planas, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas. Tuo tikslu sudaryta darbo grupė dėl naujos programos ir jos įgyvendinimo plano rengimo, į kurią įtraukti ne tik valstybinių institucijų atstovai, bet ir neįgaliųjų organizacijų atstovai.

 

 

Neįgaliųjų teisių komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko  š2016 metų balandžio 6 - 7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d. 

Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-01-03