Lygios galimybės

Lygios galimybės yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių ir principų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, daugelyje Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įvairius visuomeninius santykius, yra įtvirtintas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes siekti išsimokslinimo, karjeros, tobulintis, veikti visose politinės ir visuomeninės veiklos srityse.
 

Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.

 

Siekiant įtvirtinti didesnę asmenų teisių apsaugą bei patobulinti lygias galimybes reglamentuojančią teisinę bazę, Seime 2008-06-17 priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymas. Nauja šio teisės akto redakcija perkeliamos 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, bei 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatos.

 

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtinamas konkretus draudimas diskriminuoti, taikomas narystės ar dalyvavimo darbuotojų ir darbdavių organizacijų ar kitų asociacijų, kurių nariai yra atitinkamo amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo asmenys, veikloje atžvilgiu.

 

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, įstatyme įtvirtinamas draudimas diskriminuoti asmenis socialinės padėties bei tikėjimo pagrindu.

 

Siekiant užtikrinti kompensacijos už lygių galimybių pažeidimą skyrimą, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, asmuo, patyręs diskriminaciją amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.

 

Veiksminga diskriminuojamo asmens teisių apsauga užtikrinama, darbuotojų ir darbdavių organizacijoms arba kitiems juridiniams asmenims, gavusiems asmens rašytinį sutikimą, suteikiant teisę įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose.

 

Įstatyme taip pat įtvirtinamas įrodinėjimo pareigos diskriminacijos bylose perkėlimas atsakovui. Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis nustato, jog bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, naujos redakcijos įstatyme įtrauktas straipsnis, nustatantis šio teisės akto nuostatų taikymo išimtis. Tokiu būdu užtikrinta religinių bendruomenių teisė laisvai veikti, vadovaujantis savo moralinėmis bei etninėmis nuostatomis.

 

Kai kurios įstatymo nuostatos papildytos ar patikslintos, atsižvelgiant į anksčiau minėtų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, atliekant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą, bei Švietimo įstatyme naudojamas teisines sąvokas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)5 „Dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės priemonių“

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-04-24