Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – finansinė paskata) teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatyta, kad valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip  65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro  normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.

2020-06-23 įsigaliojus Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimui, Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, bus peržiūrimi tik, kai pagal nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė (kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose) to regiono teritorijoje padidės daugiau kaip 20 procentų.

Pagal Registrų centro nustatytą 2020 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 615,3 eurų. 

NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2019 ir 2020 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE, MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) augina vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų amžiaus.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

  • neauginančioms vaikų – 15 proc.;
  •  auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
  • auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
  • auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai). 

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

  1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai.
  2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
  3. Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.
  4. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą (KREDITŲ SU FINANSINE PASKATA DAVĖJŲ SĄRAŠAS)
  5. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
  6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai, jeigu būstas perkamas. Būsto statybų atveju subsidija išmokama pabaigus statybas.

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-29