Jaunimo politika

Puslapio skyrelių sąrašas:
Pagrindiniai principai ir sritys
Formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos
Įgyvendinamos programos
Prioritetinės veiklos kryptys
Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetai

Naujienos

 

Lietuvos jaunimo politika yra skirta jauniems asmenims (14-29 metų), kurių 2017 m. pradžioje valstybėje buvo 554 tūkstančių.

 

Jaunimo politika Lietuvoje plėtojama jau daugiau nei 20 metų. Lietuvoje sukurta teisinė bazė ir institucinė sistema jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų bei jaunų žmonių iniciatyvos. Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama.

 

Pagrindiniai principai ir sritys

 

Jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą.

Dabartinės jaunimo politikos pagrindai įtvirtinti 2003 metais priimtame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme. Jame įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai.

 

Jaunimo politika Lietuvoje įgyvendinama, vadovaujantis šiais principais:

  • pariteto ir subsidiarumo – tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei jaunimo organizacijos yra atstovaujamos po lygiai, o sprendimai priimami tuo lygmeniu, kuriame jie efektyviausi;
  • dalyvavimo ir informavimo – tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos informuoja jaunimą jam aktualiais klausimais priimtina ir prieinama forma, o su jaunimu susiję klausimai sprendžiami jaunimui dalyvaujant;
  • savivaldos, savarankiškumo ir savanoriškumo – tai reiškia, jog jaunimas pats savo noru renkasi veiklos sritį, formuoja jos tikslus, aktyviai joje dalyvauja ir atsako už tikslų įvykdymą; nustato veiklos tikslų įgyvendinimo būdus, formą, atsakomybę ir įvertinimą;
  • tarpžinybinio koordinavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo – tai reiškia, jog spręsdamos su jaunimu susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, o Lietuvos jaunimo organizacijos bendrauja ir bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio jaunimo organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis.
     

Formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos

 

Pagrindinės institucijos nacionaliniame lygmenyje veikia ir įstatymų leidžiamojoje, ir vykdomojoje valdžioje:

  • Lietuvos Respublikos Seime veikiančios Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pagrindinės funkcijos yra rūpintis jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos formavimu, vykdyti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų bei įstaigų parlamentinę kontrolę.
  • Vyriausybė jaunimo politikos koordinavimą yra pavedusi vienai iš ministerijų – t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius jaunimo srityje: atlieka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo kontrolę ir priežiūrą; organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje; formuoja, koordinuoja ir įgyvendina jaunimo politiką Lietuvoje.
  • Nustatytas valstybės jaunimo politikos priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją įsitraukti į aktyvų visuomenės gyvenimą, dalyvauti sprendžiant jaunimo problemas, įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagrindiniai departamento uždaviniai yra koordinuoti valstybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, rengti bei įgyvendinti valstybės jaunimo politikos programas ir priemones bei analizuoti jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų būklę Lietuvoje.
  • Siekiant užtikrinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės principu sudaroma Jaunimo reikalų taryba. Taryba nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo.
  • Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybės institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų gali būti sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Tai patariamoji institucija, kurios ilgalaikis tikslas yra užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems svarbius klausimus vietos lygmeniu. Taryboje bendradarbiauja politikai, savivaldybių administracijos darbuotojai ir jaunimo organizacijų atstovai.
  • Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politiką padeda jaunimo reikalų koordinatorius. Jis kuria ir palaiko bendradarbiavimo tinklą tarp savivaldybės politikų, tarnautojų bei jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, siekiant įtraukti jaunimą į jam aktualių sprendimų priėmimą, o taip pat – planuoja ir įgyvendina savivaldybės programas ir priemones, skirtas jaunimui. Beveik visų 60 savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius vienija Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija (http://njrka.lt/).

 

Įgyvendinamos programos

 

 1. Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa siekiama sukurti darnią aplinką ir prielaidas plėtoti tęstinę jaunimo politiką Lietuvoje. Tęstinė jaunimo politika Plėtros programoje suprantama kaip esamų priemonių plėtojimas ir naujų priemonių, sudarančių palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei, jo sėkmingam integravimuisi į visuomenės gyvenimą ir šiuolaikinę socialinę ekonominę aplinką, sukūrimas, užtikrinantis jaunimo politikos organizavimo ir valdymo tobulinimą ir nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, įgyvendinimą. Strateginis tikslas – sukurti palankią aplinką (sąlygas) jauno žmogaus vertingam gyvenimui ir saviraiškai Lietuvoje.

Plėtros programos tikslai:

  • užtikrinti įvairaus jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemų plėtrą. Įgyvendinant šį tikslą siekiama užtikrinti geresnes jaunimo užimtumo galimybes, sudarant palankias sąlygas jaunimui dalyvauti darbo rinkoje, skatinamas ekonominis ir socialinis verslumas, kuriamos geresnės sąlygos jaunimui apsirūpinti būstu; skatinamas jaunimo sveikatingumas ir fizinis aktyvumas;
  • ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus asmenybę, gebančią būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi. Įgyvendinant šį tikslą siekiama plėtoti neformalųjį ugdymą, siekiant formalaus ir neformalaus ugdymo integracijos, skatinti jaunimo kūrybiškumą bei aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime;
  • išplėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą bei užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą. Siekiant kokybiško profesionalaus darbo su jaunimu numatyta parengti ir įdiegti jaunimo darbuotojų rengimo sistemą, plėtoti esamas ir kurti naujas jaunimo užimtumui palankias erdves, suteikiant daugiau galimybių socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui;
  • sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą. Įgyvendinant šį tikslą siekiama užtikrinti reikiamą paramą jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, gerinant jų organizacinius gebėjimus, skatinant jaunimą aktyviau dalyvauti vietos bendruomenių gyvenime, savanoriškoje veikloje;
  • užtikrinti tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką. Siekiama plėtoti tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, užtikrinti nuoseklią jaunimo padėties stebėseną, tuo remiantis formuluoti jaunimo politiką, sukurti jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą. 

Nuoroda į Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos tekstąhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=396165

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. A1-181 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011-2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017-2019 metų priemonių plano patvirtinimo“
Veiksmų planas
Veiksmų plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. A1-11 Dėl regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015-2017 metų veiksmų plano patvirtinimo

 

2. Jaunimo garantijų iniciatyvos (toliau – JG) įgyvendinimo planas parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo (2013/C 120/01).

JG tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

JG jaunam asmeniui iki 29 m. turi būti pradėtos teikti per keturis mėnesius nuo jo įregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, o tų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, kurie nėra įregistruoti Lietuvos darbo biržoje, JG turi būti suteiktos per tą patį keturių mėnesių laikotarpį nuo jų identifikavimo tam skirtoje stebėsenos sistemos duomenų bazėje.

Siekiant JG tikslo numatomi įgyvendinti šie uždaviniai:

1. skatinti ankstyvą intervenciją ir aktyvumą;

2. skatinti integraciją į darbo rinką;

3. plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką ir /arba švietimo sistemą;

4. gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę;

5. užtikrinti kokybiškų įgūdžių įgijimą švietimo ir mokymo sistemoje;

6. plėtoti kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą;

7. skatinti savarankišką užimtumą ir ugdyti verslumą.

Nuoroda į Jaunimo garantijų įgyvendinimo planąhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463301&p_tr2=2

 

3. Erasmus+

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įgyvendinama nauja ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“. Šios septynerių metų (2014-2020 m.) programos, kuria siekiama gerinti įgūdžius, galimybes įsidarbinti ir remti švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu sistemų atnaujinimą, biudžetas sieks 14,7 mlrd. EUR – 40 proc. daugiau nei buvusioms programoms (Mokymosi visą gyvenimą, Veiklus jaunimas, kt.). Pagrindinis Erasmus+ tikslas jaunimo srityje – kelti jaunimo, be kita ko, turinčio mažiau galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą.

Lietuvoje už Erasmus+ programos įgyvendinimą atsakingos 3 ministerijos pagal veiklos sritis: Švietimo ir mokslo ministerija – už švietimo ir mokymų sritį; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už jaunimo sritį; Vidaus reikalų ministerija – už sporto sritį.

2007-2013 m. pagrindinė ES programa jaunimo srityje buvo „Veiklus jaunimas“, už jos įgyvendinimą atsakinga Nacionalinė institucija – SADM, Nacionalinė agentūra – VšĮ „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“. Programos įgyvendinimas Lietuvoje buvo vertintas puikiai, jos laikotarpiu finansuotuose projektuose bei nacionalinių agentūrų mokymuose dalyvavo apie 40 tūkst. jaunų žmonių iš visų 60 Lietuvos savivaldybių.

Daugiau informacijos: www.jtba.lt

 

Prioritetinės veiklos kryptys jaunimo politikoje (2012-2016 m.):

 

Daug dėmesio jaunimui skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Programoje įtvirtintas siekis formuoti jaunimo pasaulėžiūrą, poreikius atitinkančią, valstybės ir visuomenės interesus tenkinančią jaunimo politiką. Numatoma:

 

  • Spręsti jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką klausimus, skatinti jaunimo verslumą, pertvarkyti veikiančius ir kurti naujus jaunimo darbo centrus;
  • Plėtoti jaunimo neformalųjį švietimą ir stiprinti formaliojo ir neformaliojo švietimo ir ugdymo sąsajas;
  • Plėtoti kuo platesnių jaunimo sluoksnių poreikius atitinkančias ugdymo, informavimo ir konsultavimo paslaugas;
  • Užtikrinti vykdomos jaunimo politikos tęstinumą, siekiant efektyviau įgyvendinti jaunimui skirtas programas, optimizuojant institucinę sandarą bei tobulinant valstybės paramą jaunimo organizacijoms;
  • Skatinti jaunimo kultūrines ir menines iniciatyvas; 
  • Vykdyti jaunimo poreikius įgyvendinančių priemonių stebėseną ir remiantis jos rezultatais formuoti jaunimo politiką ir vertinti jos rezultatus.
     

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

 

2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpiu Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje bendra prioritetinė teminė sritis yra socialinė įtrauktis. Per šiuos 18 mėnesių ši tema yra struktūrinio dialogo diskusijų objektas. Specialiaisiais prioritetais turėtų būti visiškai arba iš dalies prisidedama prie bendros prioritetinės teminės srities. Airija, Lietuva ir Graikija kartu dirba, kad užtikrintų paramą bendrai teminei prioritetinei sričiai – socialinei įtraukčiai, veikdamos pagal savo nacionalinius prioritetus atitinkamu savo pirmininkavimo laikotarpiu per visą trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės 18 mėnesių pirmininkavimo laikotarpį.

 

Socialinės įtraukties sąvoka yra plati vienijanti tema, apimanti visus jaunus žmones, ne tik turinčiuosius mažiau galimybių. Todėl socialinės įtraukties terminas ir sąvoka yra suprantama ir taikoma kuo platesne prasme, siekiant apimti ir įtraukti įvairius klausimus, su kuriais susiduria jaunimas.

 

Pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetas jaunimo srityje buvo nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni žmonės. Tęsiant Airijos pradėtą darbą, savo pirmininkavimo metu Jaunimo darbo grupėje parengtos Tarybos išvados būtent dėl nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo socialinės įtraukties.

Nuoroda į Europos Komisijos internetinę svetainę: 

http://ec.europa.eu/youth/events/2013/lithuanianyouthconference_en.htm

 

 Naujienos

  • 2014 m. kovo 5-6 d. įvyko konferencija „Regioninės jaunimo politikos stiprinimas“, kurios esminis akcentas buvo Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų plano rengimas. Būtent šiuo Veiksmų planu norima apjungti visą šiuo metu vykstantį ar būtiną tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą stiprinant jaunimo politikos įgyvendinimą regionuose. Pirmąją konferencijos dieną valstybinių institucijų bei verslo atstovai pristatė 2014 metų prioritetus jaunimo politikos srityje bei finansinius mechanizmus jiems įgyvendinti.

Konferencijos metu skaityti pranešimai:

Karolio Romaškos pranešimas „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas“

Loretos Eimontaitės pranešimas „Erasmus+: Veiklus jaunimas“

Žanos Orlovos pranešimas „Erasmus+ programa: mokyklinis ugdymas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas, sportas“

Ilonos Sadovskaitės pranešimas „LEADER metodo įgyvendinimo galimybės jaunimo užimtumui skatinti“

Ilja Malkin pranešimas „Jaunimo ugdymas ir užimtumas verslo akimis"

Genoveitos Krasauskienės pranešimas „Profesinio mokymo ir neformaliojo ugdymo plėtra“

Ritos Sketerskienės pranešimas „Jaunimo sveikatos stiprinimas“

Jadvygos Lisevičiūtės pranešimas „Jaunimo kultūrinės veiklos skatinimas"

Manto Zakarkos pranešimas „Jaunimo įvaizdžio gerinimas savivaldybėse“

 

   

  • 2015 m. gruodžio 8–9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo tarptautinį renginį „Atvirojo darbo su jaunimu įtaka Jaunimo garantijų įgyvendinimui“, kurio tikslas – aptarti sėkmes ir problemas įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą (toliau – JGI) ir ypač – atvirojo darbo su jaunimu vaidmenį ugdant jaunų žmonių įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje ir (re)integruojantis į švietimo sistemą, taip pat inovatyvius atvirojo darbo su jaunimu veiksmus ir metodus, kurie gali būti taikomi, siekiant sėkmingai įgyvendinti JGI. Renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovė, valstybių narių jaunimo politikos ekspertai, tyrėjai, jaunimo darbuotojai, jaunimo reikalų koordinatoriai savivaldybėse, JGI koordinatoriai, politikos formuotojai, darbdaviai.

Renginio metu skaityti pranešimai:

Dovilė Žvalionytė „NEET jaunimo integracija į darbo rinką ir visuomenę, įgyvendinant įvairias į NEET jaunimą orientuotos politikos intervencijas“

Egidijus Gricius „Bendradarbiavimas vietos lygmeniu, siekiant darbo su jaunimu formų plėtros“

Heidi Paabort „Atvirojo darbo su jaunimu indėlis, siekiant sėkmingai įgyvendinti JGI, ypatingą dėmesį skiriant perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką“

Kristina Mačiulytė „Atvirojo darbo ir savanorystės plėtra, siekiant įtraukti niekur nedirbančius, nesimokančius, mokymosi veikloje nedalyvaujančius asmenis: Kauno miesto pavyzdys“

Nathalie Keipes „Informacinis darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose sprendžiant neaktyvių jaunų žmonių problemas JGI kontekste – ar mums reikia naujos darbo su jaunimu koncepcijos?“

Stefanie Ledermaier „Išmoktos pamokos įgyvendinant JGI“

  

  • 2017 m. gegužės 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo tarpinstitucinį seminarą–diskusiją, skirtą jaunimo mažėjimo problemai Lietuvoje aptarti. Renginyje aktyviai dalyvavo viešosios valdžios, nevyriausybinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai, privataus sektoriaus atstovai bei mokslininkai. Seminaro metu pranešėjai pateikė statistinę informaciją iliustruojančią jaunimo, kaip tikslinės grupės, mažėjimo problemą Lietuvoje. Diskusijos metu vyko darbas grupėse, jų metu buvo išskirtos svarbiausios jaunimo mažėjimo priežastys ir pasekmės ir pateikti siūlymai jaunimo mažėjimo problemai Lietuvoje spręsti.

 

2017 m. pradėta nauja tradicija: pagerbtos draugiškos jaunimui savivaldybės ir verslo įmonės.

2017 m. lapkričio 23 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikė apdovanojimus draugiškoms jaunimui savivaldybėms ir verslo įmonėms, savo pavyzdžiu rodančioms, kaip viešojo ir privataus sektoriaus atstovai jau dabar prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo Lietuvoje.

 

Apdovanojimai nominacijoje „Draugiška jaunimui savivaldybė“ įteikti:

Vilniaus ir Kauno miestų, Pakruojo, Akmenės, Lazdijų rajonų, Marijampolės bei Druskininkų savivaldybėms.

Jose daug dirbama su jaunimu, vykdomi įvairūs projektai, skatinamas jaunimo verslumas ir savanorystė, formalus ir neformalus švietimas, bendradarbiaujama su užsienio šalimis, įgyvendinamos kitos jaunimui draugišką aplinką kuriančios iniciatyvos.

 

Nominacijoje „Draugiškas jaunimui verslas“ apdovanotos šios įmonės:

elektroninės komercijos sprendimų paslaugas teikianti „Adeo Web“, ledų gamintoja „Art Glacio“, informacinių technologijų paslaugų bendrovė „CSC Baltic“, bankas „Swedbank“, audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ bei „PricewaterhouseCoopers“ ir kelionių organizatorius „TravelDeals LT“ (Makalius).

 

Įmonėse vykdomos įvairios veiklos, orientuotos į jaunimo poreikius, ugdoma lyderystė, skatinama savanorystė, suteikiamos praktikos galimybės, bendradarbiaujama su bendruomene bei kitais būdais kuriama jaunimui draugiška aplinka.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-04-11