Vyriausybė pritarė siūlymui skatinti neįgaliųjų įdarbinimą atviroje rinkoje (ES praktika – lentelėje)

Data

2019 01 23

Įvertinimas
2
photo-1451933371645-a3029668b979 - Kopija.jpg

Vyriausybė pritarė Seimo nario Tomo Tomilino siūlomų įstatymų pakeitimų projektų tikslui skatinti neįgalių asmenų įdarbinimą atviroje rinkoje. Tačiau ministrų kabinetas siūlo maždaug trejiems metams numatyti pereinamąjį rekomendacinį, o ne privalomą, neįgaliųjų įdarbinimo kvotų modelį, pagal kurį darbdaviai būtų skatinami įdarbinti neįgaliuosius.

Pasirinkus rekomendacinį kvotų modelį, darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 25 ir daugiau, būtų rekomenduojama, kad neįgalieji sudarytų ne mažiau kaip 4 proc. nuo metinio bendro darbuotojų skaičiaus.

Tai reiškia, jeigu darbdavys vidutiniškai yra įdarbinęs 25 darbuotojus, tarp jų turėtų būti įdarbinęs bent 1 negalią turintį žmogų. Tokios rekomendacijos būtų taikomos ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje.

Vyriausybės nuomone, Seimo nario T. Tomilino teisės aktai turėtų būti svarstomi kartu su Vyriausybės pateiktomis Socialinių įmonių įstatymo ir Užimtumo įstatymo pataisomis.

Taip pat pritarta siūlymui nustatyti individualizuotą valstybės pagalbos teikimą, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmą. Remiantis juo būtų vertinamas neįgaliojo pajėgumas dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatoma, kokių paslaugų ir priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje.

Planuojama, kad rekomendacijų dėl neįgaliųjų įdarbinimo situacijos stebėseną kasmet galėtų atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija. Priklausomai nuo analizės rezultatų, 2022 metais galėtų būti svarstoma, ar verta nuo rekomendacinio įdarbinimo kvotų modelio pereiti prie privalomojo kvotų modelio, kuriame galėtų būti numatytas kontrolės mechanizmas ir sankcijų ar baudų skyrimas darbdaviams už kvotų nesilaikymą.

Ateityje taip pat būtų svarstomos galimybės įkurti Neįgaliųjų užimtumo fondą, kuriame darbdaviai kauptų įmokas dėl neįdarbintų neįgaliųjų, ir galimybės remti priemones neįgaliųjų užimtumo didinimui – socialinėms dirbtuvėms, įdarbinimo su pagalba paslaugoms, asmeninės pagalbos darbo vietoje paslaugoms.

Lietuvoje yra apie 158,8 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių 47,7 tūkst. dirba.

2018 m. veikė 177 socialinės įmonės, jose dirba 8 414 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, iš kurių 7 983 yra neįgalūs asmenys.

2018 m. skirta 31,3 mln.  eurų (vienai įmonei vidutiniškai 176,5 tūkst. eurų, vienam darbuotojui – 3,7 tūkst. eurų).  

Nuo 2004 m. socialinių įmonių skaičius išaugo 13,6 karto, tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius – 12,6 karto, o valstybės skiriamos lėšos – 26 kartus.

2019 m. pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 10 968 neįgalieji. Per 2018 m. įdarbinta 5634 neįgaliųjų, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 2362 neįgaliųjų, panaudota 3,4 mln. eurų. 

Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kurių 95 proc. sudaro neįgalūs darbuotojai, yra daugiau nei 10 kartų didesnė nei valstybės teikiama pagalba įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Tačiau skatinant negalią turinčių darbuotojų įdarbinimą didesnis akcentas turėtų būti skiriant paramą darbuotojų poreikiams, o ne įmonėms.

Pagrindiniai Vyriausybės siūlymai, kuriems Seimas po pateikimo yra pritaręs ir kuriuos siūloma svarstyti su Seimo nario T. Tomilino projektais:

  • tikslinėms grupėms priskirti neįgalius darbingo amžiaus darbuotojus;
  • diferencijuoti paramos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į darbuotojo negalią: su sunkia negalia – neterminuotai, su vidutine negalia – ne ilgiau kaip 2 metus, su lengva negalia – ne ilgiau kaip 6 mėnesius (dabar teikiama neterminuotai);
  • diferencijuoti subsidijos darbo užmokesčiui kompensavimo procentą, atsižvelgiant į darbuotojo negalią (kaip Užimtumo įstatyme): su sunkia negalia – 75 proc. (kaip dabar); su vidutine – 60 proc. (dabar 70 proc.); su lengva  – 50 proc. (dabar 60 proc.);
  • sumažinti subsidijos darbo užmokesčiui „lubas“ nuo 2 MMA iki 1,5 MMA;
  • numatyti maksimalų subsidijos mokymui dydį – 1 MMA (dabar ribojimo nėra);
  • nustatyti, kad neįgalieji, turintys sunkią ar vidutinę negalią, turės sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų skaičiaus, o  iš jų su sunkia negalia – 10 proc.; 
  • iš neremtinos veiklos leisti gauti ne daugiau kaip 10 proc. socialinės įmonės pajamų (dabar 20 proc.);
  • nustatyti, kad ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pelno būtų naudojama tikslams, susijusiems su neįgaliųjų grįžimu į darbo rinką, jų socialine integracija;
  • subsidiją asistentui teikti ne tik socialinėje įmonėje įdarbintam gestų kalbos vertimo specialistui, bet ir darbuotojui, padedančiam neįgaliajam atlikti darbo funkciją, kurios jis nepajėgia atlikti pats.