Skurdas Lietuvoje mažėja: didžiausias pokytis – tarp senjorų

Data

2020 07 22

Įvertinimas
2
2020 07 22_SADM_skurdas mazeja_web_1.png

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 metais mažėjo tiek skurdo rizikos lygis, tiek absoliutaus skurdo lygis. Skurdo rizika mažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausias pokytis – tarp senjorų. Socialinės apsaugos ir darbo vardija pagrindines priemones, turėjusias įtakos tokiems pokyčiams – pensijų didinimas, visiems vaikams pradėti  mokėti vaiko pinigai, padidintos valstybės remiamos pajamos, skiriant socialinę paramą į šeimos pajamas pradėti nebeįskaityti vaiko pinigai ir dalis darbo pajamų, įvestos „Sodros“ grindys.

Skaičiuojant 2019 metų skurdo rodiklius, remtasi 2018 metais gautomis gyventojų pajamomis, tad šioje statistikoje atsispindi tik dalis ministerijos priemonių, skirtų kovai su skurdu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad teigiami skurdo rodiklių pokyčiai buvo prognozuoti, nes skurdo mažinimas yra vienas pagrindinių visos Vyriausybės prioritetų, o visos politinės priemonės, kurių imamasi, vertinamos atsižvelgiant, ar jos turės teigiamos įtakos skurdo mažinimui.

„Pagaliau matome dalies įvykdytų reformų rezultatus statistikoje. 2018 metais buvo pradėti mokėti vaiko pinigai, indeksuotos pensijos, padidintos šalpos pensijos, padidinus valstybės remiamas pajamas teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau žmonių. Žemyn besileidžiančios skurdo rizikos kreivės visose amžiaus grupėse yra pats geriausias pokyčių efektyvumo įvertinimas. Tačiau skurdas paliečia vis dar per daug žmonių, turime nueiti dar ilgą kelią kaip valstybė, kad suteiktume socialinio saugumo pojūtį visiems piliečiams be išimčių“, – sako ministras L. Kukuraitis.

Skurdo rizikos lygis, parodantis santykinį skurdą, mažėjo nuo 22,9 procentų 2018 metais iki 20,6 procentų 2019 metais. Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo net 3,4 proc. punktais ir pasiekė žemiausią ribą – 7,7 proc. 

Kaip ir anksčiau, didžiausią skurdo riziką patiria senjorai, tačiau jų skurdo rizikos lygis nuo 2018 iki 2019 metų sumažėjo labiausiai – net 6,1 proc. punktais ir pasiekė 31,6 proc. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis sumažėjo 1,2 proc. punktais, o 18–64 metų asmenų – 1,5 proc. punktais.

Pradėjo mažėti pajamų nelygybė. Skirtumas tarp 20 proc. turinčiųjų didžiausias pajamas ir 20 proc. turinčiųjų mažiausias pajamas sumažėjo nuo 7,1 iki 6,4 kartų. Iki šiol reikšmingų teigiamų pokyčių nebuvo pastebėta nuo 2015 metų.

Priemonės, orientuotos į mažesnį skurdą, buvo toliau kryptingai vystomos, pavyzdžiui, kasmet didėjo vaiko pinigai, vis labiau augo pensijos, pradėti indeksuoti baziniai socialinių išmokų dydžiai, didėjo minimali mėnesinė alga, didėjo socialinė parama mokiniams, tikslinės kompensacijos, žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis, taip pat pradėjo veikti naujos priemonės, pavyzdžiui, patvirtintas bazinis paslaugų šeimai paketas,  todėl, pasak ministro, skurdo mažėjimas artimiausiu metu turėtų nesiliauti. 

Reikšmingi pamatai skurdo mažėjimui buvo padėti dar 2017 metais: anuomet panaikintos motinystės išmokų „lubos“, padidėjo ir pradėta ilgiau mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoka, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pradėti mokėti vaiko pinigai gausių šeimų vaikams, dukart didintas bazinės pensijos dydis, pradėta mokėti išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, pradėta mokėti išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įvesta dalinio darbo išmoka, pradėtos mokėti ilgalaikio darbo išmokos ir t.t. Šios priemonės 2018 metų skurdo rizikos lygį stabilizavo, o absoliutaus skurdo lygį sumažino 2,7 proc. punktais.

Kokie svarbūs sprendimai įsigaliojo nuo 2018 metų (lemia naujausius skurdo rodiklius)

Vaiko pinigai. Nuo 2018 metų pradėti mokėti 30 eurų dydžio vaiko pinigai visiems vaikams, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams 15,2 ir 28,5 euro papildomos išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus – iki dvejų metų buvo mokama didesnė išmoka, vėliau šiek tiek mažesnė.

Didesnės senatvės pensijos. Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus. 2018 m. senatvės pensijos dėl indeksavimo didėjo apie 7 proc.

Didesnės šalpos pensijos. Šalpos pensijos bazė padidinta nuo 112 iki 130 eurų. Nuo šios bazės priklauso šalpos išmokų, mokamų našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti, dydžiai. 2018 metais šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo nuo 9 iki 40,5 euro. Šalpos išmokas gauna apie 60 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų didinimas. Pirmą kartą po krizės nuo 102 iki 122 eurų buvo didinamos valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, socialinė parama mokiniams, papildomai skiriama išmoka vaikui ir kita. Teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau žmonių.

Neįskaitytinos pajamos. Pirmą kartą įvesta taisyklė, kad duodant negali būti atimama – kai asmuo prašo socialinės pašalpos ar šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, taip pat socialinės paramos mokiniams, vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų neįskaitoma į šeimos pajamas.
Minimalios mėnesio algos didinimas. 2018 metais minimali alga išaugo iki 400 eurų „ant popieriaus“ ir 361 euro „į rankas“. Remiantis Darbo kodeksu, minimali mėnesio alga darbuotojui gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

„Sodros“ grindų įvedimas. Darbdaviams už darbuotoją, kuris dirba ne visu etatu ir uždirba mažiau nei minimali alga, atsirado prievolė sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo viso minimalaus atlyginimo. Taip užtikrinamos adekvačios socialinės garantijos darbuotojams.

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.  Sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų, gali gauti finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti regionuose. Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties:
•    Neauginant vaikų – 15 proc.;
•    Auginant 1 vaiką – 20 proc.;
•    Auginant 2 vaikus – 25 proc.;
•    Auginant 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.

Kokie svarbūs sprendimai įsigaliojo 2019 metais (lems skurdo rodiklius kitąmet)

Didesni vaiko pinigai. Nuo 2019 m. vaiko pinigai padidėjo nuo 30 Eur  iki 50 Eur, o neįgaliam vaikui – iki 70 Eur. Taip pat suvienodintas papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms, dydis – 20 Eur.  

Socialinė parama mokiniams. 2019 metais nuo 57 iki 76 Eur padidėjo mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis. Taip pat 25 proc. buvo padidintos lėšos nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti.

Didesnės senatvės pensijos.  2019 metais dėl indeksavimo pensijos išaugo beveik 8 proc.. 

Pensijų priemokos. 2019 metais pradėtos mokėti priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Mažesnes nei 238,45 eurų senatvės ar netekto darbingumo pensijas gaunantys pensininkai, įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gavo po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didėjo individualiai. Priemokos palietė apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų.

Didesnės šalpos pensijos. Šalpos pensijų bazė 2019 metais padidėjo iki 132 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šalpos  pensija pagyvenusiems asmenims išaugo nuo 117 iki 132 eurų. Didesnes šalpos pensijas gavo apie 6000 gyventojų. 

Didesnės tikslinės kompensacijos. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį iki 114 eurų, žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis, padidėjo tikslinės kompensacijos. Tai yra papildoma išmoka, mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93 tūkst. asmenų. Tikslines kompensacijas moka savivaldybės.

Minimalios mėnesio algos didinimas. 2019 metais minimali alga išaugo iki 555 eurų (atitinka 430 eurų iki mokesčių reformos) „ant popieriaus“ ir 396 euro „į rankas“. 

Šeimos kortelė. Šeimos kortelė  veikti pradėjo 2019 metų rugsėjį, šiuo metu maždaug kas antra šeima, turinti teisę gauti kortelę, ją jau turi. Įvairias nuolaidas ir lengvatas pateikus šeimos kortelę šiuo metu teikia beveik 200 įmonių ir įstaigų. Šeimos kortelės pagrindinis tikslas – praplėsti gausių ir negalią turinčius vaikus auginančių šeimų galimybes. Šeimos kortelės turėtojams teikiamos ir šeimų įvardijamos kaip naudingiausios tokios privilegijos (remiantis visuomenės nuomonės apklausa, atlikta 2019 m. pabaigoje): nuolaidos ar lojalumo programos didžiuosiuose prekybos centruose, nuolaidos kasdienėms maisto prekėms, laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, kanceliarinėms prekėms bei vaikų užimtumo paslaugoms.  

Socialinių paslaugų plėtra. Didesnis finansavimas vaikų dienos centrams –  skirtos lėšos padidėjo nuo 3,6 mln. eurų 2017 metais iki 4,3 mln. eurų 2018 metais ir 5,2 mln. eurų 2019 metais. Daugiau lėšų skirta ir šeimų socialinei priežiūrai (11,3 mln. 2017 metais, 15,3 mln. 2018 metais ir 20,5 mln. eurų 2019 metais). 2019 metais patvirtintas bazinis 14 paslaugų šeimai paketas, kuris turėtų būti prieinamas šeimoms visose Lietuvos savivaldybėse. Šiuo paslaugų paketu siekiama, kad šeimos galėtų pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis, kad ir kur jos gyventų – mieste ar kaimiškoje savivaldybėje.

Didesni atlyginimai biudžetinėse įstaigose. 2019 metais iki 173 eurų (pagal ankstesnę mokesčių sistemą nuo 132,5  iki 134,2 eurų) paaugo pareiginės algos bazinis dydis, kuris naudojamas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams (tarp jų ir mokytojams, socialiniams darbuotojams), politikams, teisėjams.