Ministerija aptiko pažeidimų paslaugas senjorams ir neįgaliesiems teikiančioje įstaigoje „Senevita“

Data

2019 07 02

Įvertinimas
2
2019-07-02-SADM-vidaus-ir-veiklos-auditas_web_06.jpg

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlikusi veiklos ir valdymo vidaus auditą socialinės globos paslaugas teikiančioje viešojoje įstaigoje „Senevita“ aptiko pažeidimų, kuriuos nurodė ištaisyti. Nors korupcijos ir nepotizmo apraiškų neaptikta, tačiau viešosios įstaigos veikloje pastebimas ne itin efektyvus turto naudojimas, kai kurie sprendimai nėra derinami su dalininkais, o viešųjų pirkimų procedūrose dominuoja mažos vertės pirkimai, kurie neužtikrina pakankamo skaidrumo.

Vidaus audito išvados buvo pristatytos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Pasak ministro, viešosios įstaigos vadovybė turi kuo greičiau įgyvendinti visas nurodytas rekomendacijas, o jų įgyvendinimo eiga bus stebima dalininkų – tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valakupių reabilitacijos centro.  

„Netikslumai, neatitikimai, netvarkingi dokumentai, ne iki galo padaryti darbai sudaro prastą vaizdą, todėl įpareigojome viešosios įstaigos direktorių kuo skubiau įgyvendinti audito pateiktas rekomendacijas ir skirti didesnį dėmesį veiklos skaidrumo užtikrinimui bei efektyvesniam turto valdymui“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Viešoji įstaiga „Senevita“ teikia ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos bei medicininės reabilitacijos paslaugas senyvo amžiaus žmonėms arba suaugusiesiems, turintiems negalią. Šie Vilniuje ir Vilniaus rajone įsikūrę globos namai faktiškai turi 280 vietų, iš kurių 210 yra iš dalies finansuojamos savivaldybių, likusią dalį primoka pats žmogus, o 70 – komercinės, kai už paslaugas pilnai moka pats asmuo arba jo atstovas. Tačiau vietų skaičius nederintas su dalininkais – oficialiai buvo skelbiama, kad vietų yra tik 230.

Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas apdrausti asmenys gali gauti nemokamai – tam tikslui sudarytos sutartys su Teritorinėmis ligonių kasomis. „Senevita“ teikia nervų sistemos ligų bei judamojo-atramos aparato pažeidimų medicininės reabilitacijos paslaugas. Tokias paslaugas viešojoje įstaigoje galima gauti ir privačiai, tačiau įkainiai už papildomas paslaugas nėra patvirtinti dalininkų, o tik direktoriaus įsakymu – tai vienas iš pažeidimų.

Nors ilgalaikių ir trumpalaikių socialinės globos paslaugų Lietuvoje trūksta, tačiau „Senevita“  2018 m. patyrė 25 tūkst. eurų nuostolį, o vertinant bendrai globos namai biudžete turi net 462 tūkst. eurų skylę, kadangi 2015 m. prie šių globos namų buvo prijungtas nuostolingai veikiantis reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“.

Ministerijos vertinimu, einamųjų metų biudžetas turėtų būti tinkamiau balansuojamas, o turtas valdomas efektyviau: viešosios įstaigos vadovybė turėtų įvertinti, kuriais atvejais tikslingiau investuoti į pastatų nuomą, kuriais – į nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto atnaujinimą. Sprendimai dėl patalpų nuomos turėtų būti pagrįsti ekonominiu ir socialiniu vertinimu, o plėtra suderinta su dalininkais. Šiuo atveju sprendimai dėl plėtros buvo priimti vienasmeniškai.

Vidaus audito metu pastebėta, kad viešojoje įstaigoje vidaus teisės aktai neatitinka reikalavimų, nes dalininkų – tai yra ministerijos ir Valakupių reabilitacijos centro – teisės yra ribotos: pavyzdžiui, dalininkams nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, įkainiai tvirtinami direktoriaus įsakymu, o ne dalininkų sprendimu.

 

Prie pažeidimų priskirta ir tai, kad direktoriaus pareigybė dar neatnaujinta nuo tų laikų, kai viešoji įstaiga „Senevita“ buvo uždaroji akcinė bendrovė, o globos namų vadovas pats sau sudarė sąlygas naudotis tarnybiniu transportu vykimui į darbą ir namo – tai laikoma darbo užmokesčiu natūra ir turėtų būti patvirtinta dalininkų. Negana to, darbuotojams pašalpos ar premijos mokamos pagal nebegaliojančią kolektyvinę sutartį.

 

Atliekant vidaus auditą nustatyta, kad medicininės reabilitacijos įkainiai, globos vietų skaičiai ir jų pasiskirstymas tarp finansavimo šaltinių nesuderinti su dalininkais, neatnaujintos sutartys pasikeitus nuomininkui, nuomos sutartys neregistruotos, kineziterapijos salė ir baseinas naudojami ne iki galo sutvarkius visus dokumentus, nenaudojamiems pastatams vertinamas nusidėvėjimas, nors tai didina bendrą deficitą.

Pažeidimų esama ir viešųjų pirkimų srityje. Pavyzdžiui, su viešaisiais pirkimais susiję viešosios įstaigos darbuotojai net pusantrų metų nedeklaravo privačių interesų, nors tai privaloma pagal įstatymą. Be to, viešojoje įstaigoje nebuvo užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas ir mažos vertės pirkimų kontrolė, kai kurios sutartys įformintos netinkamai, jose nenurodoma sutarties vertė ir galiojimo terminas arba jos vykdomos ilgiau nei įmanoma.

2018 m. apie 70 proc. visų viešųjų pirkimų sudarė mažos vertės pirkimai, kurie buvo vykdomi neskelbiamos apklausos būdu. Taip buvo išleista net 276 tūkst. eurų per vienus metus.

„Pirkimo būdas pasirinktas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, mūsų nuomone, neskelbiamos apklausos būdas, kreipiantis į konkretų tiekėją arba apklausiant tik vieną tiekėją, neturėtų dominuoti vykdant viešuosius pirkimus. Skaidrumo principas yra vienas iš esminių Viešųjų pirkimų įstatymo principų. Tai reiškia, kad vykdant viešuosius pirkimus nebuvo jokios konkurencijos ir siekio skaidriai už mažiausią kainą gauti geriausią prekę ar paslaugą. Neatmestina, kad tai turėjo įtakos ir veiklos rezultatams, tai yra nuostoliams“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad veiklos auditą anksčiau atliko ir „Tremtinių namuose“. Dėl šiuose globos namuose rastų pažeidimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pažeidimus konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl tuometinis direktorius Dalius Bitaitis šiuo metu „Tremtinių namams“ nebevadovauja.